Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-19 · Civilinė byla Nr. e2S-2329-861/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
e2S-2329-861/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09778-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Liteurika“
Kategorijos
  • 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2329-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09778-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liteurika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 28 nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo (M. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liteurika“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais sumų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (M. V.) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Liteurika“ 800 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 m. gruodžio mėn., 228,57 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m. sausio mėn., 2 285,71 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 4 800 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio netesybas dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso 8 114,28 Eur. Taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atleidus ieškovą iš atsakovės vadovo pareigų, ieškovas jokių bendrovės dokumentų ir turto naujajai vadovei jo atleidimo dieną nepervedė. Pažymėjo, kad už netinkamą bendrovės dokumentų ir turto perdavimą ieškovui tenka atlyginti žalą, kuri lygi prarasto (neperduoto) turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Dėl šio bendrovė rengia priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Liteurika“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo 40 905,19 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. buvo atlikta turto inventorizacija ir sudarytas turto inventorizacijos apyrašas, iš kurio paaiškėjo, jog nebuvo perduota trumpalaikio turto už 21 518,43 Eur. Taip pat 2022 m. sausio 1 d. kasos likutį sudarė 29 522,64 Eur suma. 2022 m. sausio 7 d. pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėtos lėšos – viso 10 135,88 Eur, t. y. likutis ir ieškovo atleidimo dieną (2022 m. sausio 10 d.), ir turto perdavimo dieną (2022 m. sausio 20 d.), kasos likutis turėjo būti 19 386,76 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovės priešieškinį atsisakė priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Liteurika“ atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. atsakovė Darbo ginčų komisijoje nekėlė klausimo ir neteikė prašymo savo iniciatyva dėl ieškovo atsakovei padarytos žalos atlyginimo. Taigi atsakovė, pareikšdama savo reikalavimus tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Atitinkamai, teismas išaiškino atsakovei teisę kreiptis ne į teismą su priešieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, o į darbo ginčų komisiją, su pagrįstu ir motyvuotu prašymu;

Šalies argumentai

4.2. teismas nurodė, jog atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti priešieškinį. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis neskundžiama;

4.3. pažymėjo, kad CPK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, jog nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama, t. y. pateiktas skundas dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl atsakovės UAB „Liteurika“ atskirąjį skundą atsisakė priimti, ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 rugpjūčio 22 d. ir 2023 rugpjūčio 28 d. nutartis ir perduoti pirmosios instancijos teismui priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nenagrinėjo pateikto priešieškinio sąsajumo su byla klausimo, t. y. nenagrinėjo CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytų priešieškinio priėmimo pagrindų. Teigia, jog nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo taikyti CPK 296 straipsnį, o šio straipsnio pagrindu priimtos nutartys yra skundžiamos atskiruoju skundu. Nors teismas klausimą sprendė CPK 296 straipsnio pagrindu, tačiau nurodė, kad nutartis neskundžiama CPK 143 straipsnio 2 dalies pagrindu;

5.2. nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1267-826/2016 sprendė priešieškinio priėmimo klausimą darbo byloje ir išaiškino darbo ir proceso normų taikymo klausimus tokiais atvejais.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą. Skundas yra pateiktas dėl 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria bylą nagrinėjantis teismas atsisakė priimti atsakovės byloje pateiktą priešieškinį. Priešingai negu skunde teigia atsakovė, priešieškinio priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 143 straipsnis, o ne CPK 296 straipsnis. Pastaroji įstatymo norma būtų taikoma tik tuo atveju, jeigu atsakovė kreiptųsi su ieškiniu į teismą atskiroje byloje ir teismas nustatytų, kad ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti. Tokiu atveju, teismas vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinį paliktų nenagrinėta, ir tokia nutartis būtų skundžiama atskiruoju skundu. Šiuo gi atveju, atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, o priešieškinio priėmimą reglamentuoja CPK 143 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjančio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria atsisakoma priimti atsakovės atskirąjį skundą, yra visiškai pagrįsta ir teisėta;

Šalies argumentai

6.2. atsakovė skunde remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1267-826/2016 ir teigia, kad šioje byloje teismas sprendė priešieškinio priėmimo klausimą darbo byloje ir išaiškino darbo ir proceso normų taikymo klausimus tokiais atvejais. Pažymi, kad šioje apeliantės nurodytoje byloje priešieškinį pateikusi atsakovė laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o klausimas buvo sprendžiamas dėl to, ar ieškovei nesilaikius išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, teismas turėjo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šiuo atveju, yra priešingai – atsakovė UAB „Liteurika“, kuri byloje reiškia priešieškinį, nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, kaip pateiktą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės.

10. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14571-1171/2023, pagal ieškovo (M. V.) ieškinį atsakovei UAB „Liteurika“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais priteisimo. Byloje atsakovė UAB „Liteurika“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo 40 905,19 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. atlikus turto inventorizaciją ir sudarius turto inventorizacijos apyrašą, paaiškėjo, jog nebuvo perduota trumpalaikio turto už 21 518,43 Eur. Taip pat 2022 m. sausio 1 d. kasos likutį sudarė 29 522,64 Eur suma. 2022 m. sausio 7 d. pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėtos lėšos – viso 10 135,88 Eur, t. y. likutis ir ieškovo atleidimo dieną (2022 m. sausio 10 d.), ir turto perdavimo dieną (2022 m. sausio 20 d.), kasos likutis turėjo būti 19 386,76 Eur.

11. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, motyvuojant tuo, kad atsakovė Darbo ginčų komisijoje nekėlė klausimo ir neteikė prašymo savo iniciatyva dėl ieškovo atsakovei padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė, pareikšdama savo reikalavimus tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas išaiškino atsakovei teisę kreiptis ne į teismą su priešieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, o į darbo ginčų komisiją, su pagrįstu ir motyvuotu prašymu.

12. 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl neskundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį byloje. 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi bylą nagrinėjantis teismas atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad teismo nutartys, kuriomis atsisakoma priimti priešieškinį atskiraisiais skundais neskundžiamos.

13. Nagrinėjamo atvejo kontekste aktualios teisės normos, reglamentuojančios priešieškinio pateikimo sąlygas. Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, kuriuo siekiama apsiginti nuo ieškinio reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešieškinis gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos: (1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; (2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; (3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Jei nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 straipsnio 4 dalis).

14. Teismas turi patikrinti, ar pateiktas priešieškinis atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 143 straipsnio 2 dalis) ir priimti arba atsisakyti priimti priešieškinį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Jeigu teismas priėmęs priešieškinį nustato, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų, tuomet priešieškinis paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

15. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Taigi, yra nustatyta privaloma darbo ginčo dėl teisės išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

16. Taigi, kaip teisingai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, tarp ginčo šalių kilo darbo ginčas dėl teisės, todėl yra privaloma laikytis išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

17. Priešingai negu teigia atsakovė, priešieškinio priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 143 straipsnis, o ne CPK 296 straipsnis. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, o priešieškinio priėmimą reglamentuoja CPK 143 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė Darbo ginčų komisijoje nekėlė klausimo ir neteikė prašymo savo iniciatyva dėl ieškovo atsakovei padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti nagrinėjami, laikantis išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

18. Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės priešieškinį, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

19. Nagrinėjamu atveju CPK 143 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, taigi CPK nenumato galimybės tokio pobūdžio nutartis skųsti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama būtent dėl to, kad taip neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013). Vertintina, jog šiuo atveju nėra užkertamas kelias tolimesnei bylos eigai, o taip pat tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiama ir apeliantės teisė kreiptis į teismą. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad atsisakius priimti šalies teismui pateiktą procesinį dokumentą (šiuo atveju atskirąjį skundą), teismas nesprendžia klausimo iš esmės. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria buvo išspręstas pateikto priešieškinio priėmimo klausimas.

20. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) kai ši teisė yra tiesiogiai numatyta CPK; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ne visas pirmosios instancijos teismo nutartis galima skųsti aukštesnės instancijos teismui atskiruoju skundu.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, teismas gavęs 2023 m. rugpjūčio 23 d. apeliantės atskirąjį skundą pagrįstai 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jį atsisakė priimti (334 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties.

22. Darytina išvada, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-22 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liteurika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 rugpjūčio 22 d. ir 2023 rugpjūčio 28 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėja Donata Kravčenkienė