Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. ir nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui. A. B. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. nedalyvaujant. A. B. atstovė advokatė L. Andriuškevičienė, atvykusi į teismo posėdį, paaiškino, kad A. B. šiuo metu sunkiai serga, jo sveikatos būklė itin sudėtinga, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, paaiškino, kad su atstovaujamuoju yra aptarusi jo poziciją, jį informavusi apie administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. yra tinkamai informuotas apie posėdį, tačiau dėl ligos į posėdį atvykti negali, jo interesams atstovauja pasirinkta atstovė, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta A. B. nedalyvaujant.

A. B. atstovė advokatė L. Andriuškevičienė teisme paaiškino, kad jos atstovaujamasis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, jam buvo žinoma apie privalomus atlikti mokėjimus VMI, tačiau siekdamas nenutraukti atliekamų darbų srauto, mokėjimus atliko kita tvarka. Pažymėjo, kad Bendrovėje tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) žmonės. Didžioji dalis iš jų buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų išlaikymui buvo būtina atlikti mokėjimus. Visos šios aplinkybės ir lėmė tai, kad mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2016 m. vasario 26 d. Pagrindinė Bendrovės veikla nuo 2019 m. gruodžio 18 d. – „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. vasario 26 d. „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. sausio 1 d. „(duomenys neskelbtini)“. JAR duomenimis, Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. kovo 21 d. buvo A. B..

Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sudaro 82137,62 Eur, jį sudaro Bendrovės deklaruoto 56 266,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio (mokėjimo terminas nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), 293,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (mokėjimo terminas 2022 m. kovo 15 d.), 8 220,75 Eur pelno mokesčio (mokėjimo terminas nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2021 m. birželio 15 d.) 14 762,46 Eur pelno mokesčio avanso (mokėjimo terminas nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. kovo 15 d.), 720,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (mokėjimo terminas nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. balandžio 25 d.), taip pat šių mokesčių delspinigiai.

2021 m. balandžio 1 d. Bendrovė su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-17460, kuria buvo pakeista 2020 m. gruodžio 21 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-27872. 2021 m. balandžio 1 d. sudaryta sutartimi sutarta dėl 38497,97 Eur išdėstymo/atidėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. 2021 m. birželio 15 d. Bendrovė sudarė dar vieną mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-33323, kuria buvo sutarta dėl 30 274,93 išdėstymo/atidėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d. Minėtos sutartys 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nutrauktos, pasibaigus mokestinės nepriemokos išdėstymo terminui. Pagal mokestines paskolų sutartis Bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo viso 20800 Eur įmokų, likusi mokestinė nepriemoka sutartyse nustatyta tvarka ir terminais sumokėta nebuvo.

Kadangi Bendrovė geranoriškai nevykdo mokestinių įsipareigojimų, o mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai visa apimtimi nėra įvykdyti, nuspręsta atlikti Bendrovės operatyvų patikrinimą. Išsiuntus pranešimą bei prašant pateikti reikiamus dokumentus, tuo metu Bendrovės direktorius A. B. VMI pateiktų reikalavimų neįvykdė ir reikiamų dokumentų nepateikė, dėl ko buvo kreiptasi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių bei UAB „Paysera LT“ su prašymu pateikti informaciją apie Bendrovės šiuose Bankuose atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą. Išanalizavus pateiktus duomenis nustatyta, kad Bendrovėje atsiskaitymai vykdomi nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Analizuojant byloje pateiktus Bendrovės Sąskaitų išrašus, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. ir nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d., matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo piniginių lėšų, todėl laikydamasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, turėjo galimybę padengti turimą įsiskolinimą biudžetui, tačiau nepaisydama turimo šio įsiskolinimo, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir/ar paslaugų davėjais, t. y. žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Tai, kad vykdant atsiskaitymus nebuvo laikomasi atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos, teisme iš esmės neneigė ir A. B. atstovė L. Andriuškevičinė. Jos teigimu, visi šie mokėjimai buvo atlikti siekiant išsaugoti nepertraukiamą Bendrovės veiklą, taip pat siekiant išlaikyti darbuotojus, todėl mokėjimai ir buvo atlikti nesilaikant įstatyme nustatyto mokėjimo eiliškumo.

Analizuojant A. B. atstovės teiginius bei byloje pateiktus duomenis apie bylai aktualiu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ darytus atsiskaitymus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. ir nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. buvo vykdomi atsiskaitymai už suteiktas paslaugas/atliktus darbus su įmonėmis A, UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“ bei kitoms įmonėms. Taip pat šiuo laikotarpiu buvo atliekami ir darbo užmokesčio mokėjimai. Nors CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata numato antrąja eile tenkinti reikalavimus pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, tačiau nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė darbo užmokesčius mokėjo pagal vykdomuosius dokumentus, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šių mokėjimų kaip atliktų tenkinus reikalavimus antrąja eile CK 6.930¹ straipsnio prasme (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. AN2-520-1121/2019).

Nei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies imperatyvi norma, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada minėtų atsiskaitymų eiliškumo nuostatų būtų galima nepaisyti. Pabrėžtina, jog jokie privačių subjektų civiliniai sandoriai (kaip šiuo atveju darbo užmokesčio mokėjimai, mokėjimai aukščiau nurodytoms įmonėms už jų atliktus darbus ar suteiktas paslaugas) negali pakeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų ir nustatyti kitokį atsiskaitymo eiliškumą ar tvarką. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. ir nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų atsiskaitymų sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, o ne su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. mokėjimai turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir A. B. kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis.

Bendrovės vadovui A. B. buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus mokestinius įsipareigojimus VMI, ką iš esmės bylą nagrinėjant teisme patvirtino ir A. B. atstovė advokatė L. Andriuškevičienė, ir tai rodo, kad A. B. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir pasirinko elgesio variantą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

A. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas, skirdama nuobaudą atsižvelgia į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į įmonių, nukentėjusiųjų nuo Covid-19 pandemijos, sąrašą. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti ir A. B. atstovės teisme išsakyta pozicija, kad A. B. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, tokiu būdu buvo stengiamasi išlaikyti nenutrūkstamą įmonės veiklą, ir visos šios aplinkybės turi vertinamąjį kriterijų skiriant nuobaudą ANK nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, teismas taip pat atsižvelgia į A. B. asmenybę – Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas pirmą kartą.

A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo. Jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad asmuo pripažįsta padarytą nusižengimą ir padėjo išsiaiškinti nusižengimo padarymo aplinkybes (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į A. B. šiuo metu esamą sveikatos būklę. Byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad A. B. yra nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, kaip teisme teigė A. B. atstovė, šiuo metu asmens būklė itin sudėtinga, jis yra gydomas (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinęs kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir A. B. asmenybei, todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Bylą nagrinėjant teisme, A. B. atstovė išreiškė prašymą svartyti klausimą dėl asmens atleidimo nuo administracinės atsakomybės dėl ligos. ANK 591 straipsnyje, kuriame įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nėra įtvirtinta nuostata, leidžianti teismui nutraukti pradėtą administracinių nusižengimų teiseną susirgus asmeniui, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad A. B. būtų nepakaltinamas, o į jo sveikatos būklę atsižvelgta skiriant nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-480-992/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.