Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.2-2984-375/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.29; 2.5.2.1.; 3.2.6.; (N). (S) Teisminio proceso Nr.:2-69-3-05935-2015-0

;

2016 m. sausio 11 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovui V. D., nedalyvaujant ieškovei A. D., dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui V. N., atsakovui E. L., jo atstovei advokatei G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D., A. D. ieškinį atsakovui E. L. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais , delspinigių pagal paskolos sutartį sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu ( 1t. 83-86 b.l.) prašo pripažinti negaliojančiu 2014-04-04 A. D. išrašytą vekselį, 2014-04-04 V. D. išrašytą vekselį, sumažinti delspinigius pagal 2014-04-04 paskolos sutartį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. iki 729,84 Eur (kas atitinka 2 250 Lt).

Reikalavimą grindžia tuo, jog 2014-04-04 ieškovai sudarė paskolos sutartį su atsakovu, kuria iš jo paskolino 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos sandoriu, kuriuo įkeistas ieškovams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas: sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) vs. bei sklypas , esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014-04-04 ieškovai pasirašė du paprastuosius vekselius, kurių pagrindu jie yra vekselių davėjai, skolininkai. Pagal šiuos vekselius A. D. įsipareigojo grąžinti 25 000 Lt, V. D. taip pat 25 000 Lt. Tačiau šių pinigų ieškovai negavo nei iš karto pasirašius vekselius, nei vėliau. Vekseliai pasirašyti apgaulės būdu. Iš anksto buvo suplanuota neperduoti vekselyje numatytų pinigų ir po to reikalauti juos grąžinti, taip bandant neteisėtai praturtėti. Atsakovas, neketindamas suteikti paskolos vekselio pagrindu, sudarė sąžiningo bei patikimo asmens įvaizdį ir taip įtikinęs, jog tikrai suteiks paskolą pasiūlė pasirašyti vekselius, bet ne sudaryti dar vieną paskolos sutartį. Atsakovas iš anksto buvo suplanavęs, kad paskolos sumos nesuteiks ir pasinaudojo vekselio prigimtimi, kad vekselyje įtvirtintos prievolės specifika yra ta, kad jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Todėl akivaizdžiai matyti vekselio turėtojo tyčinis veikimas ieškovų nenaudai vekselio įgijimo metu. Atsakovas, panaudodamas apgaulę, pasiekė savo tikslą – privertė išrašyti vekselį net neketindamas perduoti jame numatytos paskolos sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2007–10-01 nutartyje Nr. 3k-7-216/2007 išaiškino, kad vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu jis buvo išduotas, užtikrinimo funkciją tik plačiąja prasme – tuo aspektu, kad viena prievolė (prievolė pagal sandorį) yra pakeičiama kita, daugiau formalia (prievole pagal vekselį), be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją vekselis netampa garantija ar laidavimu, taigi, negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone siaurąja prasme. Skolininkas ( vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį ( tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę. Be to, išrašius vekselį sukuriamas ir naujas civilinių teisinių objektas – vertybinis popierius.

Plėtodamas praktiką kasacinis teismas 2013-06-20 nutartyje Nr.3K-3-343/2013 pažymėjo , kad atskiruose įstatymuose ( pvz. Vartojimo kredito įstatyme) yra tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tačiau tokiu atveju vekselis negali būti sutapatinamas su Civilinio kodekso šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardintomis prievolių užtikrinimo priemonėmis ( rankpinigiais, laidavimu, garantija ir pan.).

Šiuo atveju akivaizdu, kad vekseliai buvo išrašyti norint gauti dar vieną paskolą, sukuriant dar vienus civilinius teisinius santykius. Pagal vekselio prigimtį, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką akivaizdu, jog šiais vekseliais nebuvo užtikrinamas 2014-04-04 paskolos sutarties įvykdymas. Šios paskolos įvykdymo užtikrinimui buvo panaudotas hipotekos institutas – buvo įkeisti ieškovų žemės sklypai. Kreditorius neturi teisės išieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai t.y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.

2014-04-04 ieškovai sudarė paskolos sutartį su atsakovu, pagal kurią ieškovams buvo suteikta 70 000 Lt paskola. Suėjus paskolos grąžinimo terminui (2014-07-04) ieškovai neturėjo finansinių galimybių grąžinti paskolą. Sutarties 4 p. numatyti 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną. Sutartį sudarė atsakovas ir sąlyga dėl delspinigių ieškovui buvo pateikta pačioje sutartyje, todėl ji vertinama kaip primestinė.

Paskolos sutarties 4.1p. yra numatyta, kad maksimaliosios hipotekos suma nustatoma sekančiai: paskolos suma dauginama ir 0,8 koeficiento t.y. 70 000 Lt x 0,8 lygu 56 000 Lt. Paskolos sutartyje numatyto dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, nustatyti atsakovui pasinaudojus pranašesne padėtimi dėl to, kad jis yra ekonomiškai stipresnė šalis bei sudarantys atsakovui sąlygas nesąžiningai pelnytis ieškovų sąskaita.

CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų išieškojimo. Už šį laikotarpį (180 dienų), taikant sutartyje numatytą delspinigių dydį, nuo 70 000 Lt paskolos sumos susidaro 63 000 Lt delspinigių.

Bendra netesybų suma sudaro 90 proc. negrąžinto kredito sumos, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais teismas gali sumažinti atsakovo įskaitytą delspinigių sumą nuo 63 000 Lt iki 2 520 Lt ( t.y. iki 0,02 proc. už kiekvieną` uždelstą dieną).

Nagrinėjamu atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, pagal sutartį suteikta paskola buvo gana didelė (70 000 Lt). Paskola buvo trumpalaikė – suteikta 3 mėnesiams.

Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas. Paprastąja hipoteka užtikrinamos prievolės įstatymo nustatyto palūkanų įvykdymas, praleidus prievolės įvykdymo terminą. Maksimaliąja hipoteka užtikrinamas delspinigių ir visi hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti su priverstiniu skolos išieškojimu. Maksimalios hipotekos suma nustatyta 56 000 Lt (sutarties 4.1p.). Bendra suma sudaro 126 000 Lt ( 70 000 + 56 000).

Nesutikimą grindžia tuo, jog su ieškovais 2014-04-04 buvo sudaryta paskolos sutartis 70 000 Lt sumai. Paskolos sutarties 3 p. šalys sutarė, kad bus įkeistas ieškovams bendrosios junginės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypai ir statiniai adresu (duomenys neskelbtini). bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš įkeistų žemės sklypų vidutinių rinkos verčių, jų vidutinės rinkos vertės yra nedidelės. Kadangi ieškovams reikėjo didesnės pinigų sumos ( iš viso 120 000 Lt), siekiant išvengti papildomų išlaidų, susijusių su notaro teikiamomis paslaugomis, taip pat siekiant palengvinti skolos išieškojimą, kadangi ieškovams priklausantys žemės sklypai yra menkaverčiai, buvo žodžiu sutarta, kad likusią pinigų dalį t.y. 50 000 Lt atsakovas paskolins po paskolos pasirašymo momento vekselių pagrindu. Dėl šios priežasties 2015-04-04 ieškovė A. D. išrašė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo atsakovui sumokėti iki 2014-10-04 25 000 Lt. Ieškovas V. D. 2014-04-04 taip pat išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 20140-10-04 sumokėti 25 000 Lt.

Nėra jokio ginčo dėl 2014-04-04 sudarytos paskolos sutarties, kadangi ieškovai paskolos sutartį pasirašė niekieno neverčiami, neįtakojami ir laisva valia. Analogiškai nieko neįtakojami ir laisva valia ieškovai, gavę pinigus, kuriuos jiems atsakovas skolino, išrašė vekselius bendrai 50 000 Lt sumai. Sandoriai tiek pagal paskolos sutartį, tiek vekselių 2 vnt. pagrindu 2014-04-04 buvo sudaryti dėl kelių priežasčių: 1) 2014-04-04 paskolos sutarties (70 000 Lt) vykdymas buvo užtikrintas hipoteka įkeičiant ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus, kurių vertės pakako tik 70 000 Lt paskolai gauti, kadangi įkeisti žemės sklypai buvo mažaverčiai ; 2) siekiant ieškovams gauti papildomą 50 000 Lt paskolą buvo išrašyti vekseliai.

Atsakovo finansinė padėtis sudarė galimybes ieškovams skolinti ir pagal paskolos sutartį , ir pagal vekselius, kadangi 2013 m. jo pajamos sudarė 138 070 Lt bei 50 399,88 Lt.

Visiškai nesuprantamas ieškinyje nurodytas motyvas, neva, atsakovas vertė ieškovus išrašyti vekselius net neketindamas perduoti juose nurodytų sumų. Atsakovas perdavė pinigus ieškovams, o šie išrašė vekselius, todėl pinigai faktiškai perduoti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas) , išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę- prievolę pagal vekselį (LAT nutartis Nr. 3K-3-493/2014).

Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo – priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą. Šiuo atveju ieškovai, niekieno neverčiami ir neįtakojami patys išdavė atsakovui vekselius. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo veiksmo.

Ieškovai neįrodo, jog vekseliai buvo pasirašyti naudojant apgaulę ar darant kitokio pobūdžio įtaką. Atsakovai patys savo ranka užpildė vekselių formas, juos pasirašė, tuo patvirtindami ne tik pinigų gavimo faktą, bet ir tai, kad jiems yra žinomas įsipareigojimų pagal išrašytus vekselius pobūdis. Užpildydami vekselius jie susipažino su esminėmis vekselio sąlygomis, t.y. kad kiekvienam paskolinta po 25 000 L ir kad skolas reiks grąžinti 2014-10-04.Darytina išvada, kad suklydimo fakto ieškovų veiksmuose, išrašant vekselius, nebuvo ir negalėjo būti.

Kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra jokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai.

Ieškovų nurodyti motyvai laikytini nepakankamai pagrįstais, kad paskolos sutarties 4 p. nustatytas delspinigių dydis apskritai mažintinas arba mažinamas būtent iki 0,02 proc. Buvo sutarta, kad ieškovai 70 000 Lt skolą grąžins iki 2014-07-04. Tam, kad ieškovai tikrai laikytųsi nustatyto paskolos grąžinimo termino buvo sutarta ( paskolos 4 p.) dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo likusios negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną . Ieškovai sutiko, kad delspinigiai nebūtų mažinami ir laikomi kreditoriaus minimaliais nuostoliais. Taip pat buvo sutarta, kad ieškovai gali grąžinti skolą prieš nustatytą terminą bei numatė, kad jei ieškovai pažeis prievolę CK 6.63 str. nustatytais atvejais, tai ieškovai atlygins atsakovo patirtus nuostolius, į kuriuos įskaitomos ir netesybos. Ypač svarbus sutarties 10 p., kuriuo ieškovai patvirtino, jog sutartį sudaro laisva valia ir ji atspindi tikrąją jų valią.

Ieškovai nepateikia argumentų, kad delspinigių dydis turėtų būti mažinamas būtent iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškinyje tik nurodyta, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai sudarytų sąlygas atsakovui pasipelnyti. Tačiau tai tik siekis išvengti sutartinės atsakomybės (netesybų) taikymo, kadangi sumažinus netesybų dydį iki0,02 proc. būtų iš esmės paneigta paskolos sutartyje įtvirtinta šalių valia dėl atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą.

Ieškovai nei karto nebandė su atsakovu susisiekti, bandyti aptarti skolos grąžinimo klausimų. Ieškovai iš suteiktų paskolų iki šiol nėra grąžinę nei cento, tačiau randa lėšų brangioms teisinėms paslaugoms bei žyminiam mokesčiui sumokėti.

Jau dabar aišku, kad pardavus ieškovų turtą skola nebus grąžinta, o tolimesnis išieškojimas gali užsitęsti dešimtmečius. Dėl negalėjimo naudotis savo lėšomis atsakovas patirs nuostolių. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereiktų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. 0,5 proc. dydžio delspinigiais buvo siekiama paskatinti ieškovus tinkamai įvykdyti sutartį t.y. grąžinti skolą suėjus jos terminui ir būtent tokiu dydžiu nustatytos ieškovų atsakomybės ribos. Su ieškovais buvo sutarta, kad delspinigiai nebus mažinami. Teismas neturėtų paneigti šalių valios dėl to, kad jos būdamos laisvos nuspręsti kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį, nustatė sutartyje. Jei teismas nuspręstų pažinti delspinigių dydį , tai turėtų vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nepažeisti šalių interesų pusiausvyros. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Teismui nusprendus mažinti delspinigių dydį, šis dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,1 proc.

Ieškovai savo prieštaravimus dėl delspinigių pareiškė tik tada, kai jiems pradėta taikyti atsakomybė už paskolos sutarties pažeidimą. Paskolos suma pakankamai didelė (70 000 Lt) ir suteikta 3 mėnesiams, todėl ieškovai turėjo tinkamai įvertinti savo finansines galimybes grąžinti skolą laiku tam, kad nebūtų taikoma sutartinė atsakomybė.

Ieškovai, negrąžindami laiku skolos, pažeidė atsakovo teises, nes jis negalėjo naudotis savo pinigais. Jais ieškovai naudojosi ilgesnį laiką, negu buvo sutarta. Būtent dėl tokio elgesio jiems taikytina atsakomybė – netesybos (delspinigiai), kurie laikytini minimaliais atsakovo nuotoliais. Sumažinus delspinigius iki ieškovų nurodyto 0,02 proc. dydžio, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl sutartinės atsakomybės taikymo, nes 2520 Lt (729,84 Eur) delspinigių suma ( už 6 mėnesių) yra akivaizdžiai per maža.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2014-04-04 ieškovai sudarė paskolos sutartį su atsakovu , kuria pasiskolino iš jo 70 000 Lt. Paskolos užtikrinimui ieškovai įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (1 t. 6 b.l.). Šalys sutarė, kad paskola bus grąžinta iki 2014-07-04. Pagal sutarties 4 p. ieškovai privalo mokėti atsakovui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo likusios negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovai sutiko, kad delspinigiai nebūtų mažinami ir laikomi atsakovo minimaliais nuostoliais ( sutarties 4 p.). Tą pačią dieną t.y. 2014-04-04 ieškovai pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos kiekvienas iš jų įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui iki 2014-10-04 po 25 000 Lt (1 t. 7, 8 b.l.).

Dėl reikalavimo pripažinti vekselius negaliojančiais.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad vekselis - vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad 1) abstrakti prievolė yra savarankiška t.y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu ; 2) abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ir negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tačiau kasacinis teismas, plėtodamas teisminę praktiką, yra pabrėžęs, jog vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi įsipareigojimas pagal vekselį , atsiranda tam tikro teisinio santykio ( sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tų šalių teisinį santykį ( tam tikrą sandorį) , dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika t.y. abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta ( LAT nutartis Nr.3K-3-216/2007, 3K-3-343/2013).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba tas pagrindas negalioja ( LAT nutartis Nr.3K-3- 216/2007, 3K-3-605/2012, 3K-3-23-248/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas ir formuodamas praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama vekselio teisinė esmė, yra ne kartą pabrėžęs, jog vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tais atvejais, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui., t.y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai.

Savo teiginius apie negautą paskolą jie privalėjo pagrįsti įrodymais, paneigiančius jų prievolę pagal ginčijamus vekselius ir patvirtinančius, jog nebuvo pagrindo vekseliams išduoti (LAT nutartis Nr. 3K-3-171/2014). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šio savo ieškinio reikalavimo ieškovai neįrodė ( CPK 178, 185 str.).

Apgaulė suprantama kaip tyčinis kito asmens suklaidinimas dėl aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sandoriui sudaryti. Klaidinama turint tikslą paskatinti asmenį sudaryti sandorį. Šie tyčiniai veiksmai gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nutylėjimu.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai vekselius pasirašė apgauti atsakovo : „atsakovas privertė išrašyti vekselius net neketindamas perduoti juose numatytos paskolos sumos“... ; „Vekseliai buvo išrašyti norint gauti dar vieną paskolą, sukuriant dar vienus civilinius teisinius santykius“... ( 1 t. 84 b.l.). Tačiau ieškovų paaiškinimai , išgirsti bylos nagrinėjimo metu , suponuoja išvadą, kad iš tiesų jie patys nesuprato ir nesidomėjo nei kokį dokumentą jie pasirašė, nei kokiu tikslu tai padarė – ar norėdami gauti dar vieną paskolą, ar užtikrindami jau gautą 70 000 Lt paskolą. Net jų paaiškinimai apie tai kur ir kada buvo pasirašyti ginčijami vekseliai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovas teigia, kad vekseliai buvo pasirašyti po paskolos ir hipotekos sutarties pasirašymo jo automobilyje. Ieškovai aiškina, jog vekselius pasirašė notarės E. J., tvirtinusios hipoteką, biure. Pasak ieškovės A. D., sutvarkius hipotekos dokumentus atsakovas juos pašaukė atgal į biurą teigdamas, kad dar ne visi dokumentai pasirašyti. Ieškovai teigia, kad viskas vyko notarės ir tarpininko G. K., padėjusio gauti paskolą , akivaizdoje, tačiau liudytojų notarės E. J. ir G. K. parodymai paneigė šiuos teiginius ( CPK 189 str.). Notarė nurodė, kad ji net neturi galimybių savo kabinete girdėti kas šnekama priimamajame, todėl apie vekselius ji nieko nežino, o tvirtinant hipotekos sutartį ieškovams buvo išsamiai paaiškintos aplinkybės, susijusios su notarės tvirtinama hipotekos sutartimi. Liudytoja teigė, jog dokumentai buvo pateikti lietuvių kalba, ieškovai lietuviškai suprato, neprašė vertėjo ir apskritai nieko neklausinėjo. Liudytojas G. K. neprisiminė ar iš viso buvo pas notarę , kai buvo tvirtinama hipotekos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai teigdami, kad vekselius pasirašė notarės biure pripažino aplinkybę, kad jie nei notarės, nei G. K. nieko ir neklausė ką ir kodėl jie dar papildomai pasirašinėja.

Iš ieškinyje dėstomos pozicijos darytina išvada, kad vekselius ieškovai rašėsi tikslu dar pasiskolinti pinigų be jau paskolintų 70 000 Lt, tačiau buvo apgauti ir jokių pinigų negavo. Tuo tarpu posėdžio metu ieškovė neteigė, kad buvo poreikis dar skolintis papildomai pinigų ir aiškino maniusi, jog vekselių reikia prie hipotekos t.y. vekseliai turėjo atlikti tik paskolos užtikrinimo priemonės funkciją. Abu ieškovai patvirtino, kad jie net nežinojo kas yra vekselis. Abu ieškovai pripažino ir aplinkybę, jog ne tik nesuprato, bet net ir neskaitė ką pasirašė Ieškovė A. D. 2015-10-20 posėdyje paaiškino : „Nelabai skaitėme ir nelabai supratome. Įrašiau pavardę, kodą ir pasirašiau. Vekselius rašiau savo ranka. Man diktavo ir aš parašiau. Mes tuo momentu nieko negalvojome. Nežinau kas yra vekselis...<>. Gyvenime negirdėjau kas yra vekselis“. Ieškovas V. D. taip teigė sąvoką „vekselis“ girdėjęs tik filmuose , todėl nesuprato ką pasirašęs, nors pasak jo: „pasirašiau, o po to galvojau kodėl pinigų negavome, o pasirašėme“. Jis patvirtino, kad abu neskaitė pasirašomų dokumentų: „Žmona paskolos sutartį skaitė namuose. Abu neskaitėme“.

Ieškovai nepateikė jokių įrodymų kokiais konkrečiais veiksmais buvo atsakovo apgauti. Juk vekselio turinys labai aiškus ir konkretus. Ginčijami dokumentai užpildyti jų pačių ranka. Ieškovai taip ir nesugebėjo paaiškinti kodėl jie juos pasirašė, jei negavo pinigų arba kodėl manė, jog vekseliai buvo pirminės 70 000 Lt paskolos užtikrinimo priemonė žinodami, kad 70 000 Lt paskola jau buvo užtikrina hipoteka. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ir paskolos sutartis , ir vekseliai buvo pasirašyti tą pačią dieną – 2014-04-04, tačiau skiriasi skolinama suma - vekseliuose kiekvienas ieškovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti po 25 000 Lt. Nurodytas ir skirtingas pinigų grąžinimo terminas – paskolos sutartimi skolinosi iki 2014-07-04, o vekseliais - iki 2014-10-04. Jau vien tai ieškovus turėjo priversti aiškintis ką jie pasirašė ir kokius teisinius padarinius sukels jų veiksmai. Ieškovas V. D. pripažino, kad grįžus namo jam kilo abejonės dėl vekselių – „pinigų negavome, o pasirašėme“. Tačiau vertinant pagal vidutiniškai protingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartus supratus, kad vekselio išrašymas neatitinka jų, kaip vekselių davėjų valios, nes pinigai sumoje 50 000 Lt nebuvo gauti, ieškovai turėjo tuoj pat reaguoti ir ginčyti vekselius, kreiptis į teisėsaugos institucijas. Bylos duomenys rodo, jog į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ieškovai kreipėsi tik 2015-03-26 ( 1 t. 3 b.l.), kai jau prasiėjo priverstinio išieškojimo procedūra.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad kiekvienas veiksnus asmuo turi teisę sudaryti sutartį su kuo nori, o sutarties šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normomis, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Sutarties laisvės principas ne tik reiškia, kad negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią, bet ir tai, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias praras. Kertinis civilinis teisės principas – protingumo principas – reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų jis turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Ieškovai nėra tokio amžiaus, kad dėl to nesuprastų ką jie pasirašė ir kokias prievoles prisiėmė, nes vekselio tekstas vienareikšmiškai numato kiekvieno ieškovo prievolę iki 2014-10-04 sumokėti atsakovui po 25 000 Lt . Bylos nagrinėjimo metu teismas įsitikino, kad ieškovai pakankamai gerai kalba lietuviškai, todėl vekselių parašymas valstybine lietuvių kalba tikrai nebuvo kliūtimi domėtis ką pasirašinėja. Ieškovė A. D. yra įgijusi spec. vidurinį , o ieškovas V. D. – vidurinį išsilavinimą, todėl galėjo ir privalėjo domėtis ne tik kokias teisines pasekmes sukurs jų pasirašomi dokumentai, bet pirmiausiai bent jau išsiaiškinti kas yra tas vekselis .

Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų ar netinamai juos suvokiąs ( CK 1.6 str.). Asmuo, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, elgiasi neprotingai, jo teisės teismine tvarka negali būti ginamos, todėl ieškovų ieškinio reikalavimas pripažinti jų pasirašytus vekselius negaliojančiais atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CK 1.91 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl reikalavimo sumažinti delspinigius pagal paskolos sutartį.

Ieškovai prašo sumažinti sutarties 4 p. numatytų delspinigių – 0,5 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną t.y. iki 729,84 Eur. Atsikirsdamas į šį reikalavimą atsakovas nurodė, kad sutarties šalys laisva valia susitarė ne tik dėl delspinigių dydžio, bet ieškovai sutarties 4 p. sutiko, kad delspinigiai nebūtų mažinami ir laikomi kreditoriaus minimaliais nuostoliais.

Įstatymų leidėjas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumą ( LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja (CPK 5 str. 2 d.). Tai reiškia, kad ieškovai nors ir pasirašė sutarties 4 p. numatydami 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos už kiekvieną pavėluotą dieną ir sutikdami, kad delspinigiai nebūtų mažinami ir laikomi kreditoriaus nuostoliais, neprarado teisės ginčyti sutartų delspinigių dydį.

Ieškovai prašo sumažinti delspinigius nuo sutartų 0,5 proc. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( bauda, delspinigiai, CK 6.71 str.1 d.). Kreditoriaus teisės atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Netesybų institutu siekiama sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties ir skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau , kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Bendroji taisyklė yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali sumažintos iki protingos sumos. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teismas ne tik turi teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.). ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių ribos ( CK 6.73 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. AC-37-1).

Šiuo konkrečiu atveju šalių sutartyje numatytos netesybos, kurių bendra suma sudaro 90 proc. negražinto kredito sumos, vertintinos kaip aiškiai per didelės. Tai sudaro sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita, todėl ieškovų reikalavimas sumažinti netesybas iš esmės yra pagrįstas, tačiau tenkintinas ne visa apimtimi . Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką šiuo klausimu dar 2007 m. nutartyje Nr.3K-3-307/2007 pašalino tam tikrus neaiškumus dėl sutartinių netesybų sumažinimo išaiškindamas, kad sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų sumažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Taip pat yra suformuota praktika, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia sutartinių netesybų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu.

Mažinant netesybas taikytinas esminis kriterijus – netesybų santykis su nuostoliais. Bendroji taisyklė, jog apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs keletą aplinkybių, kurios vertintinos sprendžiant ar sutartinės netesybos nėra aiškiai per didelės: šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.; teismai taip pat privalo vadovautis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo , protingumo principais, įvertinti ar netesybos nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros ( LAT nutartis Nr.3K-3-122/2009 ir kt.).

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog sutarties tekstą vienašališkai parengė atsakovas. Jis neneigė, kad kartas nuo karto skolina pinigus . Bylos nagrinėjimo liudytojas G. K. pripažino, jog pažįsta atsakovą kaip asmenį, skolinantį pinigus, o notarė E. J. taip pat nurodė, jog atsakovas jos biure tvirtina su paskolomis susijusius sandorius. Akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas, turėdamas tam tikrą patirtį paskolų suteikimo srityje, pasinaudojo atsakovų neapdairumu, nepatyrimu, neinformuotumu, neturėjimu derybų patirties ir įtvirtindamas sutartyje 0,5 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nusistatė sau palankesnes sutarties sąlygas t.y. įgijo nepagrįstą pranašumą bei pažeidė protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Įvertintina ir tai, kad paskolos užtikrinimui ieškovai įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir namų valdą, kurioje gyvena. Šiuo metu vyksta priverstinis įkeisto turto pardavimo procesas, nes ieškovai neturi iš ko grąžinti paskolos. Iš ieškovų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovai buvo įsitikinę, kad sugebės laiku grąžinti paskolą (tą patvirtina ir gana trumpas paskolos suteikimo terminas – 3 mėnesiai). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai buvo sąžiningi imdami paskolą ir sutartinės prievolės neįvykdė tik dėl susidariusios sunkios finansinės padėties. Tačiau ieškovų prašomas sumažinti netesybų dydis iki 0,02 proc. nėra sąžiningas, protingas ir teisingas, nes prieštarauja civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai, sutarties laisvės bei sutarties privalomumo principams, neskatina skolininkų tinkamai ir laiku vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovai jau daugiau kaip 1 metai skolos atsakovui negrąžina. Jų teiginiai apie paskolintų pinigų dalies (6000 Lt) grąžinimą nepagrįsti jokiais įrodymais: atsakovas ir liudytojas G. K. neigia gavę pinigus, o ieškovai vėl pripažino, kad elgėsi neapdairiai ir neprotingai : , neva, perdavė pinigus G. K., nors jokio pinigų priėmimo dokumento negavo.

Įkeistas ieškovų turtas yra varžomas, tačiau nesėkmingai, todėl visiškai neaišku kada gana didelė 70 000 Lt ieškovams suteikta paskola bus grąžinta atsakovui. Jis iki šiol negali naudotis savo pinigais, juos investuoti ir gauti pelną. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad teismui nusprendus mažinti netesybų dydį jis mano, kad didžiausia mažintina riba turėtų būti iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudarytų 3649 Eur. Įvertinus sutartinių netesybų instituto paskirtį manytina, kad netesybų dydžio sumažinimas iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną būtų optimalus, pagrįstas jau suformuota teismine praktika ir atitinka kertinius civilinės teisės principus – protingumo, sąžiningumo ir teisingumo bei užtikrina protingą abiejų sandorio šalių interesų pusiausvyrą, todėl ieškovų reikalavimas tenkintinas iš dalies ir paskolos sutarties 4 p. numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis sumažintinas iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, orientaciniu kriterijumi nesirenka paskolos gavimo metu buvusiu bankų mokamų palūkanų dydžių, įvertindamas tai, jog ieškovai, turėdami užstatą – nekilnojamąjį turtą - turėjo ir galimybę gauti paskolą iš banko, tačiau kreditoriumi jie pasirinko ir paskolos sutartį sąmoningai pasirašė su fiziniu asmeniu ir tai padarė „niekieno neverčiami, be smurto ir apgaulės, laisva abiejų šalių valia ....( sutarties 10 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovai, pagal pateiktus byloje dokumentus, šioje byloje sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą pripažinti vekselius negaliojančiais bei 365 Eur už reikalavimą dėl netesybų sumažinimo. Atsakovas patyrė 683,61 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkintus 20 procentų reikalavimą dėl netesybų sumažinimo, o kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetus iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 73 Eur žyminio mokesčio (po 36,50 Eur kiekvienam), o iš ieškovų atsakovo naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 546,49 Eur atstovavimo išlaidų (arba po 273,25 Eur iš kiekvieno, CPK 93, 98 str.).

Byloje valstybė patyrė 16,17 Eur pašto išlaidų, iš kurių 12, 94 Eur priteistina iš ieškovų ( iš kiekvieno po 6,5 Eur) ir iš atsakovo 3,23 Eur ( CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK str. 259, 260, 263 -270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti delspinigius pagal 2014-04-04 paskolos sutartį, sudarytą tarp A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) , V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. a.k. (duomenys neskelbtini) iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną t.y. iki 3649 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų).

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) po 273,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 25 ct) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui E. L. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. L. a.k. (duomenys neskelbtini) po 36,50 Eur ( trisdešimt šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ieškovei A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui V. D. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. D. ir V. D. po 6,50 Eur ( šešis eurus 50 ct), o iš atsakovo E. L. 3,23 Eur ( tris eurus 23 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.