Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Centro apskaita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skonio bankas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1261,37 Eur skolą, 42,67 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) metais atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skonio bankas“ teikė buhalterines paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas. Ieškovė atsakovei pateikė šias PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) – 387,50 Eur, (duomenys neskelbtini) – 467,54 Eur, (duomenys neskelbtini) – 50,82 Eur, (duomenys neskelbtini) – 511,51 Eur. Visa susidariusi neapmokėta skola lygi 1261,37 Eur. Faktą, jog PVM sąskaitose faktūrose įvardintas paslaugas ieškovė suteikė atsakovei, patvirtina kiekvienoje PVM sąskaitoje-faktūroje išvardinti atliktų darbų aktai. Darbų sąrašas, nurodytas aktuose, atsispindi pateiktose mokestinėse deklaracijose VMI, Sodrai ir kitoms valstybinėms institucijoms, taip pat buhalterinės programos (duomenys neskelbtini) audito ataskaitose ir Bendrojo žurnalo išrašuose. Audito ataskaitos parodo, kiek ir kokių dokumentų buvo sukurta, užpajamuota, koreguota, spausdinta ir pan. Sąskaitos-faktūros buvo įteikiamos atsakovei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos savo įsiskolinimo neapmokėjo, jokių veiksmų susitarti nesiėmė.

Teismas 2021-07-29 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovė pateikė teismui prieštaravimą dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad sutartimi buvo nustatyta buhalterinio aptarnavimo paslaugos valandinė kaina – (duomenys neskelbtini) Eur, mėnesinis mokestis už įmonės atstovavimą – (duomenys neskelbtini) Eur, kuri galiojo tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Vėliau, šalių susitarimu, turėjo būti nustatyta pastovi mėnesio aptarnavimo kaina. Prieš sudarant sutartį, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, nurodė atsakovei, jog preliminari mėnesinio aptarnavimo kaina sudarys apie (duomenys neskelbtini) Eur. Tokia sąlyga atsakovei, atsižvelgiant į jos apsunkintas finansines galimybes, tiko. Visgi, pasibaigus sutarties IV.4 punkte nustatytam laikotarpiui, ieškovė, nors ir raginama atsakovės, pastovios mėnesio aptarnavimo kainos nenustatė, su atsakove to nederino ir nesuderino, veikė vienašališkai, iš esmės savo rizika. Sąskaitas už buhalterines paslaugas ieškovė teikė nurodydama didesnes kainas, nei šalys buvo derinusios iki sudarant sutartį, dėl ko tarp šalių kilo nesutarimai. Ieškovė, suprasdama, jog kaina už buhalterines paslaugas šalių susitarimu nėra nustatyta, o pradinis įkainis šalių sutarimu galiojo tik pirmus 3 mėnesius, savo iniciatyva pradėjo taikyti vadinamą nuolaidą – išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) – 387,50 Eur sumai nurodyta nuolaida – 137,25 Eur (be PVM) (ši sąskaita - apmokėta), išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) – 467,54 Eur sumai nurodyta nuolaida - 165,60 Eur (be PVM), išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) – 50,82 Eur sumai nurodyta nuolaida – 18 Eur (be PVM). (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 511,51 Eur sumai, nurodydama, jog sąskaita išrašyta už delspinigius ir nuolaidų atstatymą. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes neturėjo pagrindo išrašyti sąskaitos už nuolaidų atstatymą – vadinamos nuolaidos buvo taikomos siekiant koreguoti neprotingai dideles sumas išrašomose sąskaitose, nes pastovi buhalterinių paslaugų kaina tarp šalių nustatyta nebuvo, tuo tarpu ieškovės apskaičiuota kaina gerokai viršydavo šalių derybų dėl sutarties sudarymo metu derintą mėnesio kainą. Be to, sutartimi šalys susitarė, jog aptarnavimo mokestis mokamas už praėjusio mėnesio ataskaitų ir einamojo mėnesio dokumentų tvarkymą, tuo tarpu PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) išrašyta už paslaugas, kurių šalių sutartis nenumatė.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad, praėjus trims mėnesiams po sutarties pasirašymo, t. y., nuo (duomenys neskelbtini), šalių santykiai nenutrūko, abi šalys ir toliau dirbo tokiu pat režimu, kaip tai buvo ir per pirmuosius tris bendradarbiavimo mėnesius. Atsakovas priimdavo ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, jas apmokėdavo, teikė dokumentus, reikalingus įmonės apskaitai, lankėsi ofise, skambindavo, konsultavosi, t .y. vyko įprastas atsakovo ir ieškovo bendradarbiavimas. Todėl sutarties sąlyga, kad nustatytas mokestis galioja tik tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo, šalims pratęsus santykius, laikoma neaktuali ir toliau šalių santykiai vertinami pagal bendrąsias Civilinio kodekso normas. Remiantis papildomai pridedamais įrodymais – susirašinėjimu, atsiskaitymais, darbo valandomis, paaiškino, kad atsakovui pateiktos sąskaitos faktūros pilnai atitinka išdirbtas valandas. Atsakovo teigimu, preliminarių derybų metu buvo sutarta apie maždaug (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį kainą. Tačiau atsakovas, kaip ir bet kuris protingas santykių dalyvis, turi suprasti, kad preliminarūs pasisakymai ir skaičiavimai toli gražu nereiškia, kad būtent tiek darbo valandų ir bus išdirbta. Darbo eigoje nuolat aiškėjo naujos aplinkybės, nauji darbai, kuriems buvo skirtas papildomas laikas. Tvarkant atsakovo buhalteriją buvo koreguojami senų laikotarpių duomenys, ieškomi trūkstami dokumentai, koreguojamos atsakovo darbuotojų klaidos. Nurodo, kad, veikdami kaip sąžiningi buhalteriai, stengėsi sutvarkyti visus buhalterijos aspektus, surasti trūkstamus dokumentus, ištaisyti klaidas, dėl ko ir susidarė papildomos darbo valandos. Paaiškino, kad nuolaidos buvo suteikiamos išreiškiant gerą valią atsakovui, siekiant paskatinti ilgalaikį bendradarbiavimą ir savalaikį atsiskaitymą. Tačiau atsakovas vėliau atsisakė ir visaip kitaip delsė laiku mokėti sąskaitas ((duomenys neskelbtini) sąskaita už (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas buvo dalinai apmokėta tik (duomenys neskelbtini), likusi dalis padengta tik (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo apmokėta irgi tik dalinai ir vėluojant atsiskaityti, ir t.t.). Nuo (duomenys neskelbtini) prasidėjo nuolatiniai vėlavimai atsiskaityti už paslaugas. Atsakovas nedengė net tos dalies, kuri, jo nuomone, „atitiko išdirbtas valandas“. Todėl nuolaidos, suteiktos kaip paskatinimas atsiskaityti laiku, turi būti atstatytos. Dėl nuolaidų atstatymo taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nurodo, kad nuolaidų kompensavimas yra paslaugos tiekėjo netesybos, nuostolių kompensavimas už negautas pajamas, kurias buvo tikėtasi gauti. Atsakovo teiginys, kad „nuolaidos buvo taikomas siekiant koreguoti neprotingai dideles sumas išrašomose sąskaitose“ neatitinka tikrovės, nes sąskaitose buvo konkrečiai nurodomos išdirbtos valandos pagal įprastus tarifus – (duomenys neskelbtini) Eur už vieną darbo valandą, kas neviršija protingumo ribos. Papildomai nurodė, kad, ruošiant atsiliepimą, buvo gautas dalinis apmokėjimas iš atsakovo 231,50 Eur sumai ir šiai dienai atsakovo skola sudaro 1029,87 Eur. Skolos dalinis apmokėjimas liudija tai, kad atsakovas pripažįsta tą faktą, kad liko skolingas už suteiktas paslaugas, tačiau geranoriškai nesiteikia atsiskaityti iki galo ir ieško būdo išvengti savo prievolės.

2021 m. spalio 7-8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovė neapmokėjo dviejų sąskaitų faktūrų už (duomenys neskelbtini) darbus, taip pat (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Ieškovė atliko visus buhalterinius darbus, atsakovė juos priėmė, neturėjo pretenzijų, bet neatsiskaitė. Prieš pasirašydami sutartį, vadovai bendravo, derėjosi dėl darbų apimties, kokia gali būti kaina. Nuspręsta nustatyti valandinę kainą. Dėl sutarties 4 punkto paaiškino, kad ši sutartis tipinė – jei darbų apimtis vienoda, tai nustatoma pastovi kaina, o jei dinamiška – nustatomas valandinis įkainis, apmokant pagal faktinius darbus. Po trijų mėnesių kainą turėjo nustatyti šalys bendru sutarimu, bet nenustatė. Kiekvieną mėnesį su kiekviena sąskaita vyko ginčai ir derybos, bet atsakovė nenutraukė sutarties, delsė mokėti. Iki sutarties sudarymo preliminariai ieškovės vadovas nurodė, kad kaina gali būti (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį pagal kliento pateiktus dokumentus. Trijų mėnesių nepakako nustatyti, kokia darbų apimtis, nes pirmus du mėnesius skyrė senų darbų koregavimui. Ieškovė nesutinka, kad žadėjo atsakovei (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn. kainą. Paaiškėjus, kad darbų apimtis didesnė, atsakovė ketino samdyti papildomą darbuotoją, (duomenys neskelbtini) prijungė sau papildomą prieigą prie bazės. Tačiau naują darbuotoją reikėjo apmokyti, tikrinti jo darbą. Prasidėjus karantinui (duomenys neskelbtini), darbų apimtis iš dalies sumažėjo, bet vienus darbus pakeitė kiti. Ieškovė atsakovei siuntė ataskaitas už (duomenys neskelbtini) mėnesius. Paaiškino, kad po trijų mėnesių sudarius sutartį įmonių vadovai buvo susitikę, tačiau atstovė nežino pokalbio turinio. Bet toliau dirbo, atsakovė priimdavo sąskaitas faktūras pagal valandinį įkainį, neinicijavo sutarties pakeitimo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitoje faktūroje numatyta 76,66 Eur delspinigių, 35 Eur administravimo mokestis už 7 mėnesius, taip pat 399,85 Eur atstatytos nuolaidos. Skolos administravimo mokestis nustatytas sutartyje už priminimų siuntimą. Nurodė, kad pagal sutartį nuolaidų nebuvo nustatyta, tačiau ieškovė jas taikė, nes klientas prieštaravo darbų kainai, todėl mažindavo, taip buvo siekiama paskatinti atsiskaityti laiku. Nuolaidomis nesiekė pakoreguoti kainos. Nuo (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų nuolaidų atstatymo neprašo. Ieškovė turėjo lūkestį gauti (duomenys neskelbtini) Eur/ val., bet negavo, todėl nuolaidos turi būti atstatomos, t. y. negautos pajamos. Atstovė paaiškino, kad atlikto darbo valandų skaičių įrašo darbuotojas, atlikęs darbą. Ieškovės įmonėje darbų atlikimo normatyvų nenustatyta. Tačiau klientui suteikiama teisė susipažinti su ataskaita, atsakovei ji buvo siųsta, prieštaravimų nebuvo. Pažymėjo, kad atstovavimo išlaidos neproporcingai didelės.

2021 m. spalio 7-8 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad šalys iš anksto derėjosi dėl (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn. kainos, kuri buvo įprastinė kaina toje srityje. Kainos patikslinimui nustatyti trys mėnesiai, nes iš pradžių darbų apimtys buvo didelės, siekiant sutvarkyti senus dokumentus. Pagal sutarties 4 punktą po trijų mėnesių turėjo nustatyti pastovią kainą. Ieškovė neturi darbo laiko apskaitos normatyvų, dėl ko atsakovė negali patikrinti, ar laiko užtruko pagrįstai. Ieškovė vilkino kainos nustatymą – kiekvieną mėnesį kildavo ginčai dėl kainos, o kad ieškovė kompensuotų per didelę kainą, taikė nuolaidas. Per pirmus tris mėnesius ieškovė išrašė sąskaitų už 1676 Eur sumą, likusius keturis mėnesius turėjo būti po (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn., tokiu būdu iš viso turėjo būti 2875 Eur, o atsakovė sumokėjo 2980 Eur. Atsakovės vertinimu, ji neturi apmokėti nepagrįstai išrašytų sąskaitų, nes jose neatsispindi šalių tikrasis susitarimas dėl kainos. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad kaina, atsižvelgiant į įmonės dydį, bus (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn. – ieškovė žinojo, kiek vidutiniškai atliekama ūkinių operacijų per mėnesį, kiek darbuotojų. Atsakovė neginčijo atliktų darbų, bet ginčai kilo dėl kainos. Nors ieškovė neva suteikė paslaugų kiekį, bet kaip sutartis numato, ieškovė atsakovei neperdavė, o atsakovė nepriėmė, nepatvirtino, kad tokia apimtis atlikta. Atsakovė ragino nustatyti pastovią kainą. Kadangi paslaugos poreikis buvo kasdieninis, atsakovė buvo „įkalinta“ ieškovės neapsisprendimo. Pasiūlyti kainą buvo ieškovės pareiga. Dėl prašomo priteisti administravimo mokesčio nurodė, kad šalys išgyveno sunkų laikotarpį (karantinas, veikla apsunkinta, atsakovė (duomenys neskelbtini), sumažėjo darbuotojų), vėlavimai buvo įprastiniai, ieškovė matė priežastis, nė vienoj sąskaitoj netaikė skolos administravimo mokesčio, todėl dabar nesąžininga reikalauti, nes atsakovė apie tai nebuvo informuota. Nors delspinigiai buvo nustatyti sutartyje, bet ieškovė netaikė kiekvieną mėnesį. Be to, delspinigiams taikytinas 6 mėnesių senaties terminas. Nuolaidas taikė visą laiką. Atsakovė svarstė nutraukti sutartį, tačiau buvo sumokėjusi gerokai daugiau nei tarėsi, todėl tikėjosi, kad ieškovė turi atidirbti. Paskutinius du mėnesius ieškojo kitos įmonės. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismo preliminarus sprendimas pakeičiamas ir ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tvarkyti atsakovės buhalterinę apskaitą, o atsakovė įsipareigojo mokėti už teikiamas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė teikė atsakovei sutartyje nurodytas buhalterines paslaugas ir išrašė bei pateikė apmokėjimui atsakovei sąskaitas-faktūras. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovė ieškovei pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 387,50 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – (duomenys neskelbtini), likusi atsakovės neapmokėta suma yra 231,50 Eur; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), 467,54 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 50,82 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), 511,51 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas – (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo 231,50 Eur sumą, todėl ieškovė šia suma sumažino ieškinio reikalavimą.

Ieškovė prašo priteisti 1029,87 Eur skolą pagal Sutartį ir PVM sąskaitas-faktūras – (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini). Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes, pasak atsakovės, šalys susitarė dėl kitokios paslaugų kainos nei ieškovė nurodo sąskaitose-faktūrose, be to, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 511,51 Eur sumai išrašyta ne už suteiktas paslaugas, o už paskaičiuotus delspinigius, administravimo mokestį, taip pat atstatytas nuolaidas, kurios Sutartyje nebuvo numatytos.

Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal buhalterinių paslaugų sutartį.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Pagal civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be kita ko, atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys).

Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutartimi nustatytos paslaugų kainos. Pagal CK 6.716 straipsnio nuostatas paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad Sutarties IV skyriaus nuostatomis šalys susitarė, kad Buhalterinio aptarnavimo paslaugos valandinė kaina - (duomenys neskelbtini) Eur, mėnesio darbo apimtis nustatoma šalims pasirašius atliktų darbą aktą dėl faktiškai atliktų darbų. Aktas gali būti patvirtintas/pasirašytas elektroninėmis priemonėmis. Atlyginimas už paslaugas sumokamas ne vėliau kaip iki kito, einančio po ataskaitinio, mėnesio 15 dienos (Sutarties IV.1 punktas). Be to, Sutartimi šalys susitarė dėl mėnesinio mokesčio už įmonės atstovavimą – (duomenys neskelbtini) Eur, kuris skaičiuojamas nepriklausomai nuo atliktų buhalterinių darbų apimties (Sutarties IV.2 punktas). Sutarties IV.4 punkte nustatyta, kad IV.1 nurodyta kaina galioja 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, nustatoma pastovi mėnesio aptarnavimo kaina, atsižvelgus į vykdomų darbų apimtį. Bylos duomenimis, paslaugų kaina nebuvo pakeista, pastovi paslaugų teikimo kaina nebuvo nustatyta, ieškovė ir toliau už suteiktas paslaugas atlyginimą skaičiavo pagal valandinį įkainį, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur/ val. Atsakovės teigimu, pastovią kainą, praėjus trims mėnesiams nuo sutarties pasirašymo, nustatyti privalėjo ieškovė, nes ji buvo paslaugų teikėja. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sutarties nuostatas, teisinį reglamentavimą, su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 1 dalimi, paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu, be to, kaina gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie rašytinį šalių susitarimą dėl paslaugų kainos keitimo nėra, Sutartyje buvo numatyta paslaugų kainą keisti po trijų mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau keitimo tvarka nenustatyta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad būtent ieškovės prievolė buvo inicijuoti ar pakeisti paslaugų kainą. Teismo vertinimu, paslaugų kaina galėjo būti pakeista tik abiejų šalių susitarimu.

Atsakovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) turėjo būti taikoma (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn. kaina, nes šalys, prieš sudarydamos sutartį, derėjosi dėl tokios kainos, todėl, pasak atsakovės, ji turėjo lūkestį, kad tokio dydžio bus pastovi kaina, ieškovė vengė nustatyti pastovią kainą, todėl taikė nuolaidas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad derybų metu šalių vadovai preliminariai tarėsi dėl galimos pastovios paslaugų kainos. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrasis šalių susitarimas dėl kainos buvo ne daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Ieškovė iš esmės neginčija, kad šalys iki sutarties sudarymo preliminariai tarėsi dėl (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn. atlyginimo, tačiau, ieškovės teigimu, prieš sudarant sutartį nebuvo aiški darbų apimtis. Nors atsakovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį kildavo ginčai dėl apmokėjimo už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų inicijavusi sutarties nuostatų dėl kainos pakeitimą ar sutarties nutraukimą (CPK 178 straipsnis). Tai, jog tarp šalių kildavo nesutarimų ieškovei pateikus sąskaitas už paslaugas, įvertinus atsakovės nurodomas aplinkybes dėl jos finansinių sunkumų prasidėjus karantinui, savaime nereiškia, jog pagrindinė priežastis buvo dėl to, jog nenustatyta pastovi paslaugų kaina. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo dalimis, nesilaikydama sutartyje nustatyto atsiskaitymo termino (Sutarties IV.1. punktas) (DOK-(duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, šalių sudarytos sutarties nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl (duomenys neskelbtini) Eur/ mėn. pastovios paslaugų kainos, nes tokia kaina nebuvo nustatyta sutartimi, kaip minėta, sutartimi buvo nustatytas valandinis įkainis, nuo (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į vykdomų darbų apimtį, turėjo būti nustatyta pastovi kaina, tačiau, šalims nesusitarus dėl sutartyje nustatytos paslaugų kainos pakeitimo, t. y. dėl pastovios kainos, laikytina, kad toliau galiojo šalių sutartyje nustatyta kaina. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais buvus šalių susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinės paslaugų kainos nuo (duomenys neskelbtini) nustatymo. Tokia teismo išvada darytina remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susiejus jas su šalių atstovų teiktais paaiškinimais ir atsižvelgus į byloje nustatytus šalių konkliudentinius veiksmus.

Kad ieškovė teikė atsakovei buhalterines paslaugas iki (duomenys neskelbtini), iki Sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais (duomenys neskelbtini), pajamų mokesčio deklaracijos, buhalterinės programos audito ataskaitos, paslaugų bendrasis žurnalas ((duomenys neskelbtini)).

Atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad užsakytas paslaugas gavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė kėlė klausimą dėl ieškovės suteiktų paslaugų apimties. Atsakovės teigimu, nėra galimybės patikrinti, kiek ieškovės darbuotojai sugaišo laiko teikdami buhalterines paslaugas, nes ieškovės įmonėje nėra nustatyta jokių normatyvų. Byloje nėra duomenų, kad galiojant Sutarčiai atsakovė būtų ginčijusi darbų apimtį, kokybę (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu – atsakovės atstovo teigimu, nuolat vyko ginčai dėl išrašytų sąskaitų-faktūrų dydžio, atsakovė neginčijo darbų, bet ginčai buvo dėl kainos. Taigi, nesant įrodymų, kad sutarties vykdymo metu atsakovė reiškė pretenzijas dėl darbų apimties ar kokybės, tik bylos nagrinėjimo metu atsakovės keliamos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai dėl paslaugų teikimo laiko apskaitos nesudaro pagrindo spręsti, kad paslaugos nebuvo suteiktos ar suteiktos ne tokios apimties, už kurią paskaičiuotas atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini) (467,54 Eur sumai) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (50,82 Eur sumai), t. y. iš viso – 518,36 Eur.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl iš atsakovės priteistina skola. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo 231,50 Eur sumą, likusią mokėti pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini) (kuri buvo priteista preliminariu sprendimu), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 518,36 Eur skola pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini) (CK 6.716, 6.720 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas taip pat dėl to, kad ieškovė į skolos dydį įtraukė 399,85 Eur nuolaidų sumas, suteiktas apskaičiuojant paslaugų kainą. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys sutartimi nebuvo sutarusios nei dėl nuolaidų taikymo, nei dėl to, jog, nutraukus sutartį, klientas sumoka suteiktas nuolaidas. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovė nuolaidas atsakovei taikė siekiant paskatinti ją laiku atsiskaityti. Ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą, (duomenys neskelbtini), prašo priteisti iš atsakovės 399,85 Eur nuolaidų atstatymo, šį dydį grindžia skolos paskaičiavimo lentele (DOK-(duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės, prašomą priteisti sumą sudaro 262,60 Eur nuolaida ir 137,25 Eur nuolaida. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad nuolaidos atstatytos nuo neapmokėtų sąskaitų, t. y. pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje-faktūroje taikytą 137,25 Eur nuolaidą ir pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje-faktūroje taikytą 262,60 Eur nuolaidą. Tačiau, kaip nustatyta iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą buvo taikyta 264,60 Eur nuolaida (ne 262,60 Eur), pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą taikyta 137,25 Eur (DOK– (duomenys neskelbtini)). Taigi iš pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų neaišku, kuo grindžiamas prašomas priteisti 399,85 Eur dydis. Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės nurodytu nuolaidų paskaičiavimo pagrįstumu, kadangi ieškovės pateikti įrodymai, kuriais remiantis ieškovė atsakovei paskaičiavo skolą už nuolaidų atstatymą, yra netikslūs, nedetalūs, todėl negali būti pripažinti pakankamais. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad nuolaidos buvo taikomos tik nuo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš pateiktų sąskaitų faktūrų, nuolaidos buvo taikomos visoms sąskaitoms, išrašytoms nuo (duomenys neskelbtini) (DOK– (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, ieškovei savo nuožiūra taikant nuolaidas, nesant šalių susitarimo, jog, nutraukus sutartį, klientas sumoka suteiktas nuolaidas, nepagrįsta ir nesąžininga reikalauti iš atsakovės sumokėti taikytas nuolaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės paskaičiuota skola už atstatytas nuolaidas yra neįrodyta bei nepagrįsta, todėl reikalavimas priteisti 399,85 Eur nuolaidų atstatymo atmetamas (CPK 176-179 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

Ieškovė už vėlavimą atsiskaityti prašo priteisti 76,66 Eur delspinigių (DOK- (duomenys neskelbtini)). Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti delspinigius, nurodė, jog ieškovė neskaičiavo delspinigių galiojant sutarčiai, tuo bendradarbiaudama su atsakove, todėl reiškiamas reikalavimas nepagrįstas ir nesąžiningas, be to, prašo taikyti 6 mėnesių senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartimi šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta Sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.

Vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties IV.5. punktu, šalys susitarė, jog už pavėluotus mokėjimus paslaugos tiekėjas (ieškovė) nustato 17 procentų metinių delspinigių normą. Pagal Sutartį atlyginimas už paslaugas turėjo būti sumokamas ne vėliau kaip iki kito, einančio po ataskaitinio, mėnesio 15 dienos (Sutarties IV.1 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius už pavėluotas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (DOK- (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, atsakovė pateiktas sąskaitas faktūras apmokėdavo pavėluotai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros neapmokėtos visiškai. Kadangi atsakovė yra praleidusi PVM sąskaitose faktūrose nustatytus atsiskaitymo terminus, todėl ieškovė turėjo teisę skaičiuoti minėtoje sutartyje numatytus delspinigius.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovė ieškinį pareiškė 2021 m. liepos 26 d. Įvertinus ieškinio pateikimo dieną, senaties terminas dėl delspinigių priteisimo laikytinas pasibaigusiu 2021 m. sausio 26 d. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl delspinigių, skaičiuojamų pagal atskiras PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priteisimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 15,77 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 35 Eur skolos administravimo mokesčio (už 7 mėnesius) (DOK- (duomenys neskelbtini)). Atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, nurodė, jog, atsižvelgiant į tuo metu buvusias verslo sąlygas dėl paskelbto karantino, susiklostė tokia praktika, kad vėlavimai buvo natūralūs, ieškovė kiekvieną mėnesį netaikė sankcijų, todėl nesąžininga prašyti priteisti už visą laikotarpį. Kaip matyti iš Sutarties IV.6 punkto, klientui apmokėjus sąskaitą vėliau nei nurodyta šios Sutarties IV skirsnio 1 dalyje, taikomas 5 Eur skolos administravimo mokestis. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėlavo apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras, iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal atsakovei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras už pagal Sutartį suteiktas paslaugas. Teismas pažymi, kad ieškovė turi teisę pasirinkti, kokiu būdu išsiieškoti įsiskolinimą, įstatymas numato alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Asmuo, kurio teisės yra pažeistos, yra laisvas juos pasirinkdamas. Šiuo atveju atsakovė, neatsiskaitydama su atsakove už suteiktas paslaugas, pažeidė sutartį ir ieškovės teises. Nors ieškovė, bendradarbiaudama su ieškove, neskaičiavo skolos administravimo mokesčio kiekvieną pradelstą atsiskaityti mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė netenka teisės, vadovaudamasi Sutartimi, reikalauti šalių sulygto mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pateiktus duomenis, kad atsakovė kiekvieną mėnesį vėlavo atsiskaityti pagal Sutartį nustatytais terminais, ieškovės reikalavimas priteisti 35 Eur skolos administravimo mokesčio už 7 mėnesius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 42,67 Eur palūkanų, paskaičiuotų už pradelstas apmokėti sumas pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, terminą skaičiuojant iki (duomenys neskelbtini) (CBP- (duomenys neskelbtini)). Kadangi atsakovė praleido savo prievolės įvykdymo terminą, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, kreditorė laiku įvykdžiusi prievolę ir laiku negavusi jai priklausančios mokėtinos sumos turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas nustato kompensuojamąsias palūkanas ir jų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsakovė už laiku neįvykdytą piniginę prievolę privalo susimokėti įstatyme numatytas palūkanas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktos palūkanų paskaičiavimo lentelės, ieškovė palūkanas paskaičiavo ne tik už praleistą terminą apmokėti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, tačiau ir už (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, kuri išrašyta dėl delspinigių, skolos administravimo mokesčio ir nuolaidų atstatymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 27,87 Eur palūkanų už praleistą terminą apmokėti už paslaugas pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras (42,67 Eur-14,80 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės netesybas ir palūkanas. Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Taigi, kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priteistina netesybų suma įskaitytina į palūkanas, iš atsakovės ieškovei priteisiant 27,87 Eur palūkanų.

Ieškovė taip pat turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą iki sprendimo įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (581,23 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės ieškovei 518,36 Eur skolą, 27,87 Eur palūkanų, 35 Eur skolos administravimo mokesčio, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (581,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovė patyrė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje sumokėtą žyminį mokestį.

Atsakovę byloje atstovavo advokato padėjėjas Tomas Juonys, atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 810 Eur atstovavimo išlaidų (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi yra patenkinta 54 proc. ieškovės reikalavimų atsakovei (prašė priteisti 1029,87 Eur skolos ir 42,67 Eur palūkanų, priteista iš viso 581,23 Eur), todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 7,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – 372,6 Eur. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovei priteisia 365,04 Eur.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 3,54 Eur. Kadangi iš šalių priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skonio bankas“, į. k. 305060488, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Centro apskaita“, į. k. 300592551, 518,36 Eur skolą, 27,87 Eur palūkanų, 35 Eur skolos administravimo mokesčio, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (581,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Centro apskaita“, į. k. 300592551, atsakovei UAB ,,Skonio bankas“, į. k. 305060488, 365,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.