Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems L. P., V. I. P. (nukentėjusieji dalyvavo tik pirmajame teisiamajame posėdyje),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų (bausmė atlikta);

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį galutine subendrinta bei sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent – jis 2023 m. gruodžio 23 d., apie 09.50 val., viešoje vietoje - gatvėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,55 promilės girtumas), konflikto metu, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam L. P. į kairįjį dilbį ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam kairiojo dilbio pjautinę žaizdą, kuri specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam V. I. P. ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam kairiojo dilbio bei kairiojo smilkinio pjautines žaizdas, kurios specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. tyčia viešoje vietoje įžūliais savo veiksmais nukentėjusiesiems L. P. ir V. I. P. sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais E. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. Z. parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi šioje situacijoje įžvelgia abipusį konfliktą. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių paaiškino, jog buvo apsižodžiavimas, įžeidžiantys žodžiai jo atžvilgiu „kur čia vaikštai?“, „tu asilas“ ir panašūs išsireiškimai. Jis atsikirto į tai ir tokiu būdu išsivystė konfliktas, t. y. buvo jo užkabinimas, dėl kurio įvyko konfliktas bei kuris jam pasibaigė prasčiausiai. Tiesiog vyko muštynės, po kurių jis ir pats kreipėsi į gydymo įstaigą, kadangi jam buvo padaryti nubrozdinimai galvoje, sužalojimai. Buvo siųstas ir į gydymo įstaigą, buvo išrašas. Kreipėsi į gydymo įstaigą, bet suprato, kad jis vis tiek bus nuteistas. Su savimi dabar neturi tos išvados, bet ją turi namuose. Galėtų pateikti išvadą, bet ir patys policijos pareigūnai buvo pasidarę jos kopiją. Dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiaisiais detalizavo, kad jie mušėsi, jį nukentėjusieji dviese puolė, jis buvo vienas. Jie jam pradėjo kibti į atlapus, paėmė ausines, kurias jis turėjo ant kaklo. Jis supyko, jie visi pradėjo muštis, toliau viskas nerimo, bet policijos niekas nekvietė, kol galiausiai įvyko jo paskutinis atliktas veiksmas, t. y. buvo panaudotas šaltas ginklas (peilis) ir tik tada iškviesti policijos pareigūnai. Jis, kaip minėjo, irgi buvo mušamas, kadangi gavo (smūgius) į galvos sritį, buvo parvirtęs, bet vis tiek nenusileido, toliau vėlėsi į vykstantį konfliktą, nes galbūt norėjo atgauti savo ausines, kurias vienas iš nukentėjusiųjų demonstratyviai buvo užsidėjęs ant kaklo. Neginčija, kad panaudojo mini peiliuką, kurį turėjo (nešiojosi) kišenėje savo reikmėms, bet jį nešiojosi ne savigynai, o aptariamo konflikto metu būdamas afekto būsenoje, gindamasis smogė mini peiliuku į petį, į ranką, kadangi vienas iš nukentėjusiųjų paėmė kaltinamojo asmeninį daiktą – ausines. Gal dėl to jis ir buvo labai supykęs, tiesiog norėjo atgauti ausines, bet neturėjo šansų. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir niekas nesiaiškino ar buvo paimtos jo ausinės, ar ne. Jam ausinių niekas negrąžino. Po peilio panaudojimo jis buvo parverstas dviejų žmonių, kurie jį laikė, kol atvažiavo policijos pareigūnai, bet ne tų, kuriuos jis sužalojo, o kitų asmenų. Gal tai buvo to baro apsaugos darbuotojai, tačiau jis tų asmenų nepažįsta, yra vaizdo įrašai. Dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiaisiais taip pat parodė, kad gal jis nesusivaldė veikiamas alkoholio. Sprendimai buvo padaryti blogi, ne taip reikėjo viską daryti. Jis įvykio dieną vartojo alkoholį, bet negali pasakyti kiek tiksliai išgėrė, tačiau paryčiais jautė nuovargį. Nebuvo labai girtas, bet buvo apsvaigęs, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Aplamai jie visi buvo neblaivūs, bet jis tame bare („(duomenys neskelbtini)“) negėrė, ėjo pro šalį. Tiesiog vaikščiojo po klubus, ėjo iš kito klubo, bet, kaip minėjo, kaltinime nurodytame bare negėrė. Jis įvykio dieną buvo ne viename klube ir bare, tačiau su nukentėjusiaisiais tikrai negėrė, jų nematė. Galbūt jis kažkam užkliuvo, bet ne jis prie jų prisikabino, o nukentėjusieji prie kaltinamojo. Neneigia, kad įvykio dieną lankėsi „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dar prieš įvykusį konfliktą su nukentėjusiaisiais. Tikriausiai buvo išprašytas iš to minėto baro, kadangi kažkam netiko jo elgesys. Gal jis buvo išgėręs, gal jo elgesys nepatiko darbuotojams, todėl tiesiog išėjo. Pripažįsta, kad galbūt jis buvo padauginęs alkoholio. Kai jis buvo išprašytas, išėjo į kitą, gretimą klubą, bet nelabai žino pavadinimų. Po to išėjo iš to baro į namus ir einant pro šalį įvyko minėtas užkabinimas. Konfliktas prasidėjo lauke, o ne viduje, kadangi jis viduje net nebuvo. Negalvoja, kad iki įvykio konfliktavo su nukentėjusiaisiais, nebent lengvai apsižodžiavo, tačiau kažko rimto nebuvo. Jis ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tikrai nurodė, kad smurtas iš abiejų pusių buvo naudojamas. Jam neleido susipažinti su apklausos protokolu, jis jo neskaitė ir pasirašė neperskaitęs. Jis apklausos protokolo neskaitė, kadangi žino kaip viskas vyksta, viskas yra skubinama. Iš tyrėjos suprato, kad jis bus nuteistas. Be to, jis neturi galimybių apsiginti, neturi pinigų pasisamdyti advokatą, suprato, kad vis tiek bus nuteistas. Galvoja, kad norima viską kuo greičiau užglaistyti. Pripažįsta civilinį ieškinį ir yra pasiruošęs atlyginti gydymo paslaugas. Šiuo metu dirba oficialiai apie 3 mėnesius, bet darbo sutartis nėra terminuota, ji komandiruočių tipo. Po nukentėjusiųjų apklausos kaltinamasis E. Z. papildomai parodė, kad greičiausiai kai jis buvo išvarytas iš to baro, kaip nukentėjusieji minėjo dėl kabinėjimosi prie merginos, pastarieji jį išprašė iš to baro, todėl jis nuėjo į kitą klubą, kuriame pabuvo apie valandą. Eidamas namo pro šalį to baro iš kurio buvo išvarytas, nukentėjusieji tikriausiai dar daugiau buvo išgėrę. Kaip dabar teigia pats nukentėjusysis (pastaba. V. I. P.), kad pastarasis buvo pats neblaiviausias, o tai yra sunkus girtumas, tai žmogus per daug aiškiai nurodo įvykio aplinkybes, pats būdamas girtas. Be to, buvo jo minėtos ausinės, yra ir filmuota medžiaga, jis tą tikrai atsimena, nes įvykio metu buvo vidutiniškai neblaivus. Greičiausiai nukentėjusieji buvo padauginę alkoholio, pyko ant kaltinamojo ir pamatę, kad jis eina, užkabino bei tiesiog gavosi konfliktas. Kadangi jie visi buvo neblaivūs, kaltinamasis buvo apstumdytas, apdaužytas ir parverstas ant žemės. Jis peilio tikrai netraukė iš karto, o pats konfliktas vyko mažiausiai apie 10 minučių. Tiesiog afekto būsenoje, veikiamas alkoholio padarė blogą sprendimą. Po liudytojų apklausos kaltinamasis E. Z. papildomai parodė, kad atsimena, jog jis buvo išprašomas iš to baro. Kaip liudytojas M. K. ir parodė, jis išprašomas iš baro smurto nenaudojo. Galbūt rodė nepasitenkinimą, kad buvo išprašytas. Kai buvo išprašytas, išėjo į kitą barą, nukentėjusiųjų nematė. Maždaug po 1,5 ar 2 val. nukentėjusieji jį užkabino. Nukentėjusieji galbūt galėjo kažkokį pykti ant jo laikyti, nežino kodėl buvo užkabintas. Jis nėjo atgal į tą barą, kadangi iš ten buvo išprašytas ir jo nebūtų įleidę (t. 2, b. l. 5-9, 75-78).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Anksčiau teismo aptartų įrodymų kontekste teismas konstatuoja ir tai, kad dėl kaltinamojo E. Z. nusikalstamų veiksmų, buvo sukelti BK 284 straipsnio sudėtyje numatyti pavojingi padariniai, realiai sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš baudžiamosios bylos duomenų (nukentėjusiųjų, kaltinamojo, liudytojų G. G., A. A. ir M. K. parodymų, (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pastarajam sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Konstatuotas sužalojimas pasižymėjo kairiojo dilbio pjautine žaizda, kuri buvo padaryta pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. gruodžio 23 d.). Pjautinė žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, jos padarymas asmeniui sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57-58). Be kita ko, iš nukentėjusiųjų, kaltinamojo, liudytojų G. G., A. A. ir M. K. parodymų, (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. I. P. atžvilgiu bylai aktualiu laiku taip pat buvo panaudotas fizinis smurtas, pastarajam sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Konstatuotas sužalojimas pasižymėjo kairiojo dilbio ir kairiojo smilkinio pjautinėmis žaizdomis, kurios buvo padarytos pjaunančiu daiktu (pjaunančiais daiktais), dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. gruodžio 23 d.) (t. 1, b. l. 77-78). Tai reiškia, kad tarp prieš tai jau aptartų ir teismo įrodytais pripažintų kaltinamojo E. Z. aktyvių veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys – būtent kaltinamojo atlikti, kryptingi smurtiniai veiksmai, sąlygojo nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus. Be kita ko, kartotinai pabrėžtina ir tai, kad minėtas fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje – gatvėje, šalia baro „(duomenys neskelbtini)“, kitų su konfliktu nesusijusių asmenų, kurie bandė minėtą konfliktą nutraukti, akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – fizinis smurtas buvo panaudotas kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, kurie dėl kilusio konflikto buvo priversti imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų minėtą konfliktą išspręsti. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje yra pripažįstama, jog smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Kaip buvo minėta pirmiau, nors kaltinamasis E. Z. viso proceso metu neginčijo, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, panaudodamas peilį, sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis teigė, kad atlikti smurtiniai veiksmai buvo sąlygoti nukentėjusiųjų jo atžvilgiu įvykdyto užpuolimo. Antai, einant pro kaltinime nurodytą barą, jo atžvilgiu prasidėjo įžeidinėjimai, buvo paimtos jo ausines, jis į tai atsikirto ir tokiu būdu įvyko konfliktas. Tiesiog vyko muštynės, po kurių jis ir pats kreipėsi į gydymo įstaigą, kadangi jam buvo padaryti nubrozdinimai galvoje, sužalojimai. Dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiaisiais detalizavo, kad jie mušėsi, jį nukentėjusieji dviese puolė, jis buvo vienas. Jie jam pradėjo kibti į atlapus, paėmė ausines, kurias jis turėjo ant kaklo. Jis supyko, jie visi pradėjo muštis, toliau viskas nerimo, bet policijos niekas nekvietė, kol galiausiai įvyko jo paskutinis atliktas veiksmas, t. y. buvo panaudotas šaltas ginklas (peilis) ir tik tada iškviesti policijos pareigūnai. Jis, kaip minėjo, irgi buvo mušamas, kadangi gavo (smūgius) į galvos sritį, buvo parvirtęs, bet vis tiek nenusileido, toliau vėlėsi į vykstantį konfliktą, nes galbūt norėjo atgauti savo ausines, kurias vienas iš nukentėjusiųjų demonstratyviai buvo užsidėjęs ant kaklo. Kaltinamasis E. Z. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad panaudojo su savimi turėtą mini peiliuką, tačiau visus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis (t. 2, b. l. 5-9, 75-76).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, juos sugretinęs su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, su minėta kaltinamojo E. Z. pateikta įvykių interpretacija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas tiek į paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, tiek į kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą.

Taigi, iš pirmiau aptartų kaltinamojo viso proceso metu pateiktų parodymų matyti, kad kaltinamojo nurodoma būtinosios ginties aplinkybė iš esmės buvo detalizuota tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis E. Z. apklaustas pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nieko konkretaus apie būtinybę gintis ir jo patirtus sužalojimus neminėjo. Anaiptol, teigė tik tai, kad iš jo buvo tyčiojamasi ir buvo paimtos jo ausinės, todėl ir įvyko konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas jau antrą kartą, kaltinamasis kartotinai apie jokius jo patirtus sužalojimus nenurodė ir savo kaltės visiškai neginčijo, pripažinęs, kad išgėręs būna nevaldomas. Kartu kaltinamasis neginčijo, kad atliko visus jam inkriminuotus veiksmus. Tuo tarpu apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, pastarasis detaliai aptarė įvykių dinamiką, jo patirtus sužalojimus, taip pat būtinosios ginties priežastis. Paklaustas kodėl tokių detalių parodymų nepateikė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat neprašė nukentėjusiųjų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis E. Z. teigė, kad jau ir taip iš anksto buvo aišku, kad jį nuteis, todėl jis per daug nieko ir nepasakojo.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei paties kaltinamojo nurodytas šio nenuoseklumo priežastis, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su jo atliktų veiksmų suvokimu ir šių veiksmų paskirtimi, vertina kritiškai.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, baudžiamojo proceso metu neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo E. Z. ir nukentėjusiųjų L. P. ir V. I. P. kilo konfliktas. Kita vertus, priešingai kaltinamojo teisiamajame posėdyje išsakytai pozicijai, byloje nepasitvirtino versija, kad kaltinamasis jam inkriminuotus ir teismo įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko būtent gindamasis nuo nukentėjusiųjų.

Viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusieji L. P. ir V. I. P. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 23 d. jiems būnant bare, jie pamatė kaip iš baro dėl netinkamo elgesio su mergina buvo išprašytas vyras (kaltinamasis E. Z.), kuris buvo nusiteikęs agresyviai, keikėsi ir nenorėjo išeiti iš baro (t. 1, b. l. 38-40, 61-63, t. 2, b. l. 5-9). Pažymėtina, jog šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats kaltinamasis E. Z.. Be kita ko, ją patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti – G. G. ir M. K.. Liudytojas M. K., nurodė, kad dirbo bare, iš kurio bylai aktualiu laiku ir vietoje išprašė kaltinamąjį, kuris kabinėjosi prie merginos. Kaltinamasis tuo metu buvo agresyvus, keikėsi, rėkė, nenorėjo išeiti (t. 2, b. l. 75-79). Liudytojas G. G. taip pat nurodė, kad lauke prie įvykio vietos rūkydamas cigaretę, jis pamatė kaip iš baro buvo išprašytas kaltinamasis, kuris labai pyko, rėkė. Kaip suprato, šį jaunuolį iš baro išprašė, kadangi jis buvo agresyvus, be to, ir pats kaltinamasis jam nurodė, kad buvo išmestas iš baro, kadangi kabinėjosi prie merginos (t. 2, b. l. 33-36). Taigi, pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis E. Z., lankydamasis bare, buvo iš ten išprašytas dėl netinkamo, agresyvaus elgesio.

Pirmiau aptartų nukentėjusiųjų parodymų kontekste pabrėžtina, jog vien nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jeigu nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs, nekito viso proceso metu. Nepaneigtina, kad nukentėjusiųjų parodymai nebuvo itin išsamūs, ką patvirtino ir patys nukentėjusieji, apeliuodami į atminties spragas, nulemtas pavartoto alkoholio kiekio, tačiau dėl esminių įvykio aplinkybių šie parodymai tarpusavyje sutapo. Abu nukentėjusieji teigė, kad vakaro metu matė kaltinamąjį ir jo pašalinimą iš baro, taip pat pastarojo dėl to išreikštą nepasitenkinimą, taip pat abu nurodė, kad L. P. į lauką buvo išėjęs vienas, ir tik po to atėjo V. I. P., abu teigė, kad jokių kaltinamojo ausinių nematė ir neėmė, be kita ko, abu patvirtino, kad vakaro metu nebuvo agresyviai nusiteikę ir jokio preteksto inicijuoti konfliktą su kaltinamuoju neturėjo. Juo labiau, nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad kaltinamajam E. Z. jokių pretenzijų neturi, jam atleido ir, nepaisant pakankamai rimtų sužalojimų, kurie tik atsitiktinumo dėka nepasižymėjo sunkiais padariniais, jokių civilinių ieškinių nereikš. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, kartu su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti ir nesivadovauti pastarųjų pateiktais parodymais dėl kaltinamojo E. Z. itin aktyvaus vaidmens konflikto metu.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog pirmiau aptarti nukentėjusiųjų parodymai, nors viso proceso metu nebuvo itin išsamūs dėl atminties spragų, tačiau atitiko ir kitų proceso dalyvių parodymus bei byloje pateiktą vaizdinę medžiagą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas A. A. patvirtino, kad tą vakarą kartu su nukentėjusiaisiais lankėsi įvairiuose baruose, įskaitant ir tą barą, šalia kurio įvyko konfliktas. Tam tikru vakaro metu, jis pastebėjo, kad iš baro išėjo vienas iš jo draugų – L. P., o po tam tikro laiko, galimai po 5-7 minučių, išėjo kitas jo draugas – V. I. P. (t. 1, b. l. 81-83, t. 2, b. l. 33-36). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad prieš tai parūkęs lauke prie baro, pabendravęs su agresyviai nusiteikusiu kaltinamuoju E. Z., grįžo į baro patalpas, kai po tam tikro laiko išgirdo, kad bare prasidėjo šurmulys dėl galimai lauke vykstančio konflikto. Išėjęs į lauką, jis pamatė, kad vyko konfliktas galimai tarp 3 ar 4 asmenų, kurie mušėsi kumščiais ir iš kurių vienas buvo kaltinamasis E. Z.. Pamatęs konfliktą, jis nusprendė, kad reikia konfliktuojančius asmenis atskirti, dėl to, asmenims nugriuvus, atitaikė progą ir čiupo agresorių už rankų, jį prispaudė prie žemės ir laikė kol atvyks policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 33-36). Be kita ko, nei vienas iš pirmiau nurodytų proceso dalyvių, taip pat ir liudytojas M. K., kuris 2023 m. gruodžio 23 d. matė kaltinamąjį ir net su juo bendravo, išprašydamas iš baro, nematė jokių kaltinamojo akcentuotų ausinių, dėl kurių, pasak E. Z., ir įvyko visas konfliktas. Be kita ko, ši aplinkybė nebuvo užfiksuota ir vaizdinėje medžiagoje, pateiktoje policijos pareigūnų, kurioje akivaizdžiai yra atvaizduota tiek įvykio vieta, tiek sulaikytas kaltinamasis ir sužaloti nukentėjusieji. Pažymėtina, jog nei ant grindinio, nei ant nukentėjusiųjų, nebuvo užfiksuotos jokios ausines. Anaiptol, įvykio vietoje buvo surastas ir išimtas išimtinai kaltinamajam priklausęs ir jo panaudotas peilis (t. 1, b. l. 11-21, 22-24). Šių, pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymų analizei aktualu ir tai, kad pats kaltinamasis E. Z. neneigė, kad tą vakarą buvo supykęs dėl jo priverstinio pasišalinimo iš baro, o ir pavartojęs alkoholio tampa nevaldomas.

Taigi, iš pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių proceso dalyvių parodymų, taip pat rašytinės bylos medžiagos, teismas gali daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo sąlygoti neva jam kilusio pavojaus. Nepaneigtina, jog kaltinamajam dėl įvykusio konflikto taip pat buvo padaryti tam tikri sužalojimai – paviršinis galvos sužalojimas (t. 2, b. l. 30-31), tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nepaneigia kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir juo labiau nepatvirtina šiuose veiksmuose būtinosios ginties.

Teismų pripažįstama, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tik tokiu atveju, kai jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, kurios yra nurodytos BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašių aplinkybių. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo asmens vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-221-511/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 23 d., nakties metu kaltinamasis E. Z. dėl jo netinkamo elgesio buvo išprašytas iš baro, kuriame taip pat lankėsi nukentėjusieji. Pirmiau aptarti ir tarpusavyje sugretinti proceso dalyvių parodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis tą vakarą elgėsi agresyviai ir trukdė kitiems baro lankytojams. Po tam tikro laiko, kuris baudžiamojo proceso metu nebuvo tiksliai nustatytas, kaltinamasis E. Z. kartotinai lankėsi bylai aktualioje vietoje, kurioje kartotinai elgėsi agresyviai, ko pasėkoje tarp jo ir už jį žymiai mažesnio ir smulkesnio L. P. kilo konfliktas, kurį siekiant nutraukti, po tam tikro laiko į konfliktą įsitraukė ir nukentėjusysis V. I. P.. Būtent šio konflikto metu, siekiant atitraukti kaltinamąjį nuo L. P., pastarajam ir galėjo atsirasti nustatyti galvos sužalojimai. Be kita ko, faktą, kad būtent kaltinamasis E. Z. buvo konflikto puolančioji pusė, patvirtina ir tai, jog liudytojas G. G. konflikto metu ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sutramdyti ne nukentėjusiuosius, o patį kaltinamąjį, kurį pagal konflikto dinamiką, įvertino kaip agresorių, keliantį didžiausią pavojų, kas vėliau pasitvirtino ir radus kaltinamojo peilį. Taigi, pirmiau aptartos ir teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad į kaltinamąjį bylai aktualiu laiku ir vietoje joks pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis nebuvo nukreiptas. Priešingai, būtent pats kaltinamasis buvo tas subjektas, kuris sukėlė pavojingą ir teisei priešingą situaciją, dėl kurios dinamikos nukentėjusiesiems buvo sukelti, teismo jau pirmiau aptarti pavojingi padariniai.

Apibendrinant šioje baudžiamojoje byloje aptartų duomenų bei įrodymų visumą, darytina jokių abejonių nekelianti išvada, kad kaltinamasis E. Z. savo tyčiniais veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2023 m. gruodžio 23 d., apie 09.50 val., viešoje vietoje (gatvėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)), turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam L. P. ir V. I. P. bei tokiu būdu nežymiai sutrikdė pastarųjų sveikatą ir jiems sukėlė fizinį skausmą. Šios aptartos ir teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad kaltinamasis įžūliais veiksmais, kurie yra vertinami ir kaip viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi dėl kaltinamojo veiksmų viešoje vietoje, be kita ko, žmonėms buvo sukeltas išgąstis, iškviesti pareigūnai, o pats konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), ankstyvu dienos metu, likus vos kelioms dienoms iki Šv. Kalėdų, kas kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, be jokių abejonių patvirtina, jog buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas. Be kita ko, šie kaltinamojo padaryti ir teismo įrodytais pripažinti nusikalstami veiksmai, buvo padaryti kaltinamajam esant neblaiviam, ką patvirtina tiek paties kaltinamojo šios aplinkybės pripažinimas, tiek įvykio vietoje panaudoto alkotesterio rodmenys.

Taigi, šios, visos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo E. Z. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę E. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai baudžiamajai bylai aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. Z., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). E. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, jog pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (t. 1, b. l. 28), kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be kita ko, E. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat prokuroras teismo posėdžio metu minėtos kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės neįvardijo. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjimo teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas, taip pat ir už analogiško, BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, o šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu (t. 1, b. l. 142-147, 148-155, 188-192). E. Z. taip pat ne vieną kartą buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 156-158, 180-187). Nors kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 1, b. l. 159-160), tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje duomenų apie E. Z. psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra.

Taigi, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, o jo padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio, be to, ji padaryta neatlikus prieš tai paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, jos terminą nustatant 75 paroms. Teismo vertinimu ši bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, yra teisinga bei proporcinga.

Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. Z. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, po aptariamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymą, E. Z., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 9 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nesilankyti naktiniuose klubuose ir baruose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsnio nuostatomis, E. Z. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114-117, 118-119). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 13 punktu, E. Z. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 125,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti šią pinigų sumą, patirtą dėl nukentėjusiųjų V. I. P. ir L. P. suteiktų medicininių paslaugų (t. 1, b. l. 103-104).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš šiame nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad dėl nukentėjusiųjų patirtų ir kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusieji buvo pristatyti į gydymo įstaigą, kurioje buvo suteiktos 125,45 Eur vertės medicininės paslaugos. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems suteikė 125,45 Eur vertės paslaugas, kurios civiliniam ieškovui nebuvo tinkamai atlygintos. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių (turtinės žalos) bei kaltinamojo E. Z. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad 125,45 Eur suma priteistina iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai,

Be kita ko, civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 137-138), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, saugomas 1-ojo tomo viršelio gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vokas, kuriame įdėtas peilis, pagal (duomenys neskelbtini) nutarimą perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu saugomi (duomenys neskelbtini), sunaikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis bei įvertinus tai, kad kaltinamojo E. Z. įvykio metu turėtas ir panaudotas peilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, šis, pagal (duomenys neskelbtini) nutarimą perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu saugomi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, E. Z. paskirtos 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose: 1) tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės atlikimo laikotarpį; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 4) nesilankyti naktiniuose klubuose ir baruose; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmę įskaityti E. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (duomenys neskelbtini) (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš E. Z. 125,42 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų ir keturiasdešimt dviejų euro centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala (duomenys neskelbtini) už L. P. ir V. I. P. gydymą“.

Iš E. Z. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 125,42 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų ir keturiasdešimt dviejų euro centų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo (duomenys neskelbtini) naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, peilį, pagal (duomenys neskelbtini) nutarimą perduotą saugoti ir šiuo metu saugomą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), konfiskuoti ir sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voką, kuriame yra peilis, perduotą saugoti ir šiuo metu saugomą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.