Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B., T. T., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B., T. T. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skandea“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ priešieškinį ieškovams L. M., A. M., G. L., L. B., T. T. dėl servituto pažeidimo, tretieji asmenys– Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, T. K., S. K., J. B., A. B., M. K., D. K., J. Č., L. Č., A. P., D. J., V. J., G. A., E. K., R. G., J. G., N. J., J. N., G. N., G. G., M. A., A. D., D. D., D. K., A. K., S. L., R. L., L. B., L. B., M. L., V. A., S. A., K. I., R. J., G. J., I. G., A. C., K. C., T. M., V. M., V. K., A. K., A. F., R. A. F., D. A., E. A., V. N., D. M., I. J., V. J., I. B. (buv. K.), V. J. J., D. G. (buv. K.), J. G., O. R., V. R., D. V., A. V., G. K., R. K., A. S., V. B., D. B., D. A., Ž. A., J. B., O. D. B., M. G., I. G., E. A., A. A., S. V., J. V., R. Z., N. Č., G. L., A. L., A. I., M. I., M. P., R. P., R. Š., M. Š., R. V., I. G., A. G., U. G. V., V. B., A. G., A. K., Z. B., J. N., R. B., V. K.-B., E. A., K. A., K. M., J. M., R. T., G. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė UAB „Skandea“ priešieškinyje teismo prašė įpareigoti ieškovus per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 142 kv. m kelio servituto dalį, nepritaikytą servituto turiniui, nustatytam administraciniais aktais žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinant nuo servituto turiniui nepritaikytos servitutinio kelio dalies, nurodytos UAB ,,Toposfera“ parengtame situacijos plane M 1:500, įrengtus nuolydžius, takelius su bortais, želmenis, atstatant dirvožemio sluoksnį, kad būtų sudarytos sąlygos įrengti važiuojamąją kelio dalį, o ieškovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatą laiką, pripažinti atsakovei teisę atlikti šiuos veiksmus pačiai už savo lėšas, kurias ieškovai privalės atlyginti, bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. Apeliacijos dalyką sudaro tarp šalių kilęs ginčas dėl su servituto naudojimusi susijusių teisių pažeidimo ir jų gynimo.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovai yra kitos paskirties 0,1800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai, kuriame pastatyti ieškovams priklausantys sublokuoti vieno buto gyvenamieji namai. Šis sklypas ribojasi su kitos paskirties 0,8318 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiais yra atsakovė UAB „Skandea“ ir šiame sklype pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai. Ieškovams priklausantys suprojektuoti gyvenamieji namai (buv. adresas (duomenys neskelbtini)) buvo statomi pagal 1998 m. birželio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. 287-6-98 ir pripažinti tinkamais naudoti 2003 m. gruodžio 8 d. aktu. Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-6849 J. M. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir grąžintas natūra 0,5585 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatytas 0,06 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) A. K. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 17-2792 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8 318 kv. m žemės sklypą (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Pagal detaliojo plano sprendinius sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo numatyta statyti septynis daugiabučius namus, statybai buvo išduoti penki statybos leidimai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiuo metu sklype yra pastatyti užbaigti keturi daugiabučiai namai ir vietoje detaliajame plane numatytų trijų namų statomi du sublokuoti daugiabučiai namai (baigtumas 80 proc.). Pagal 2014 m. spalio 10 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinius sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išliko 0,06 ha kelio servitutas ir yra suprojektuotas atskiras įvažiavimas, lygiagretus 0,06 ha servituto keliui, iš (duomenys neskelbtini) ir visas eismas sklype turi vykti ratu pagal sklypo ribas. Atsakovė UAB „Skandea“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė Kauno mieto savivaldybei prašymus teikti Nuolatinei statybos komisijai derinti projektuotojo T. Ž. parengtą detaliojo plano sprendinių koregavimą, kuriame numatyti susisiekimo komunikacijų organizavimo pakeitimai ir kuriais yra keičiami detaliojo plano sprendiniai, susiję su eismo organizavimu ginčo sklype, t. y. yra naikinama įvaža į sklypą pietinėje dalyje, detaliajame plane suprojektuotoje važiuojamoje dalyje lygiagrečiai su servituto keliu yra suprojektuotos papildomos automobilių parkavimo vietos, o įvažiavimas į sklypą ir eismo judėjimas numatomi per ieškovų naudojamą servituto kelią. Kauno miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2019 m. vasario 20/21 d. derinimo protokole buvo nutarta suderinti pateiktą detaliojo plano sprendinių koregavimą, tačiau savivaldybės administracijos direktorius atsisakė šią korekciją patvirtinti savo sprendimu, atsižvelgdamas į šioje civilinėje byloje nagrinėjamą tarp šalių kilusį ginčą dėl galimo ieškovų teisių pažeidimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymą tvirtinti detaliojo plano koregavimą apskundė administracinių bylų teisenos tvarka ir jos skundas nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose (administracinė byla Nr. eI3-111-423/2020).

27. Ieškovų teigimu, nors detaliajame plane yra numatytas atskiras įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol šis įvažiavimas nėra iki galo įrengtas, todėl dalies transporto judėjimas (įvažiavimas į sklypą) yra nukreiptas ir vykdomas per ieškovų naudojamą servituto kelią, dėl ko iš esmės ir kyla nagrinėjamas ginčas tarp šalių. Ieškovų teigimu, atsakovė taip pat nepagrįstai išardė jų kelio dalį – skiriamąjį bortą, padarė sklypo nuolydį bei detaliajame plane numatyto įrengti pravažiavimo kelio dalyje įrenginėja automobilių stovėjimo (parkavimo) vietas, tuo pažeisdama detaliojo plano numatytus teritorijos planavimo sprendinius. Todėl ieškovai prašė įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ vykdyti 2014 m. spalio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 17-2792 patvirtinto detaliojo plano, pagal kurį žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8 318 kv. m žemės sklypą, nustatytas teritorijas tvarkymo ir naudojimo režimas, sprendinius – įrengti 0,8318 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovei neįvykdžius šio teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovei 10 000 Eur baudą, įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti 0,06 ha trinkelėmis grįsto servituto kelio, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 40 m ilgio bortą į jo pirminę padėtį, pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuotą nuolydį, vedantį į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo per 30 dienų, pripažinti ieškovams teisę arba leisti ieškovams savo lėšomis atstatyti išardytą servitutinio kelio 40 m ilgio bortą, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Skandea“.

28. Atsakovė teigė, kad ieškovai savivaliaudami, be jokio teisėto pagrindo užvaldė dalį servitutinio kelio išskirtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui, tokiu būdu pažeisdami atsakovės bei kitų savininkų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, todėl priešieškinyje prašė įpareigoti ieškovus per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 142 kv. m kelio servituto dalį, nepritaikytą servituto turiniui, nustatytam administraciniais aktais žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinant nuo servituto turiniui nepritaikytos servitutinio kelio dalies, nurodytos UAB ,,Toposfera“ parengtame situacijos plane M 1:500, įrengtus nuolydžius, takelius su bortais, želmenis, atstatant dirvožemio sluoksnį, kad būtų sudarytos sąlygos įrengti važiuojamąją kelio dalį, o ieškovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti atsakovei teisę atlikti šiuos veiksmus pačiai už savo lėšas, kurias ieškovai privalės atlyginti.

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 17-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius – per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti 0,8318 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią (lygiagrečiai 0,06 ha kelio servituto), o per nustatytą trijų mėnesių terminą teismo įpareigojimo neįvykdžius, atsakovei skirti 10 000 Eur dydžio baudą, likusioje dalyje ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinio reikalavimui taikė ieškinio senatį ir priešieškinį atmetė.

30. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė, taip pat ieškovai atmestų ieškinio reikalavimų dalyje.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31. Ieškovai L. M., A. M., G. L., L. B., T. T., teisėjų kolegijai atnaujinus bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą prijungti fotonuotraukas, kurios, jų nuomone, patvirtina, jog ant žemės sklypo dalies, kurią atsakovė įvardija kaip važiuojamąją dalį, yra įrengta automobilių parkavimo aikštelė, todėl nėra galimybės ja pravažiuoti.

32. Atsakovė UAB „Skandea“ taip pat pateikė prašymą priimti į bylą šiuos naujus įrodymus: 1) antstolio R. S. 2020 m. gegužės 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame patvirtinamos aplinkybės, kad detaliajame plane numatytas įvažiavimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 100 proc. įrengtas ir jame įrengtų automobilių parkavimo vietų nėra; 2) viešosios įstaigos „Transporto kompetencijos agentūros“ 2019 m. gruodžio 11 d. „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano poveikio kelių saugumui vertinimą“. Nurodo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikti anksčiau negalėjo, kadangi kelią visiškai įrengė jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o teikiamas detaliojo plano poveikio kelių saugumui vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovė nuo pat pradžių bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad galiojančio detaliojo plano sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų.

33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

34. Taigi bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme Tiek ieškovai teikiamas fotonuotraukas, tiek atsakovė teikiamus naujus įrodymus, grįsdami savo reikalavimus ir atsikirtimus, galėjo surinkti ir turėjo teikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme susijęs su bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtimi – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

35. Nei viena iš šalių nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui po to, kai byloje buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Pažymėtina, kad ieškovai ne kartą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau teikė įrodymus (fotonuotraukas) jų nurodomai aplinkybei, kad atsakovė vietoje važiuojamosios dalies įrengė automobilių parkavimo aikštelę, patvirtinti, o atsakovė teikiamus naujus įrodymus nors ir gavo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau, vykdydama įrodinėjimo pareigą, turėjo juos teikti savalaikiai, t. y. pirmosios instancijos teismui. Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė UAB „Skandea“ naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui pateikė vos kelios dienos iki paskirto teismo posėdžio, todėl jų priėmimas į bylą užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovams turėtų būtų suteikta galimybė susipažinti su priimtais įrodymais ir jiems atsikirsti, galimai teikiant naujus įrodymus, kas įrodinėjimo procesą padarytų begalinį.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės teikiamas antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktines aplinkybes, atsiradusias po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl šios naujos aplinkybės faktiškai galėtų būti vertinamos tik kaip tam tikros sprendimo vykdymo aplinkybės, bet ne sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl būtinybės atsakovei įrengti atskirą įvažiavimo kelią, numatytą detaliajame plane. Detaliojo plano poveikio kelių saugumui vertinimas yra susijęs su detaliojo plano koregavimu, o tai yra ne šios, bet administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

37. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą tiek ieškovų, tiek atsakovės teikiamus naujus įrodymus.

Dėl ieškovų pažeistų teisių ir atsakovės įpareigojimo vykdyti detaliojo plano sprendinius

38. Ieškovai, gindami savo teisę naudotis 0,06 ha kelio servitutu, suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prašo įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ vykdyti 2014 m. spalio 10 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinius sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriais yra suprojektuotas atskiras lygiagretus 0,06 ha servituto keliui įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) ir visas eismas šiame sklype turi vykti ratu pagal sklypo ribas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo sklype (duomenys neskelbtini) ieškovams yra nustatytas kelio servitutas, atsakovė taip pat neginčija, kad pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius ginčo sklype turi būti atskiras įvažiavimas, lygiagretus kelio servitutui. Tačiau atsakovė siekia pakeisti patvirtinto detaliojo plano sprendinius ir yra padariusi projektą, jame numatydama, kad detaliajame plane jau suprojektuotoje važiuojamoje dalyje bus įrengtos papildomos automobilių parkavimo vietos, o įvažiavimą į sklypą ir eismo judėjimą numatydama nukreipti per ieškovų naudojamą servituto kelią. Ieškovai, gindami savo teises į servitutą, prašo įpareigoti atsakovę vykdyti patvirtinto detaliojo plano sprendinius dėl atskiro įvažiavimo įrengimo.

39. Atsakovės teigimu, ji kaip tarnaujančio daikto bendraturtė taip pat turi teisę naudotis servituto keliu, todėl naudodamasi servitutu negalėtų pažeisti ieškovų teisių.

40. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai, tačiau nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus.

41. CK 4.112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią teisės normą, visiškai pagrįstai sprendė, kad ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar atsakovės veiksmai (neveikimas), kai yra delsiama įgyvendinti detaliojo plano sprendinius įrengiant atskirą įvažiavimą į ginčo sklypą ir nukreipiant transporto eismą į sklypą per servituto kelią, netrukdo ieškovų teisei naudotis kelio servitutu.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog teisę naudotis servituto keliu turi išimtinai tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai, nepagrįstai aiškino servituto turinį ir apimtį ir tokiu būdu išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovai neginčijo kelio servituto turinio ir apimties ir nereiškė reikalavimo pakeisti servituto turinio. Kaip nurodyta, ieškinio reikalavimai pareikšti ieškovams ginant savo teises naudotis servitutu, todėl sprendžiant tokį ginčą, nenustačius, kokia apimtimi ieškovai turi teisę naudotis servitutu, negalima nustatyti, ar yra pažeidžiamos ieškovų teisės naudotis servitutu. Taigi, servituto turinio aiškinimas yra ieškinio reikalavimų, susijusių su pažeistų teisių gynimu, pagrindas. Pažymėtina, kad nustačius, jog servitutu turi teisę naudotis tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai, nėra keičiamas servituto turinys, o sprendžiama tik dėl tarnaujančio daikto savininkų ir naudotojų teisės naudotis servitutu, todėl nebūtina reikšti atskirą reikalavimą pakeisti servituto turinį, nes servituto turėtojams konkrečios naudojimosi svetimu daiktu teisės jau yra nustatytos servitutu ir įstatymu.

43. Administraciniais aktais ginčo servituto turinys apibrėžtas kaip ieškovų teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai tvirtino, kad esant patvirtintam žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam planui atsakovė neturi teisės naudotis servituto keliu, kadangi į jų sklypą detaliajame plane numatytas atskiras įvažiavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti detaliojo plano sprendinius dėl jame numatyto atskiro įvažiavimo įrengimo į ginčo sklypą, kurį įrengus atkrinta gretimo sklypo savininkams poreikis naudotis servituto keliu.

44. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad detaliojo plano organizatoriai jo rengimo metu sutiko, kad kelio servitutu naudotųsi tik gretimo sklypo savininkai ir naudotojai, kadangi detaliojo plano viešojo svarstymo eigoje atsižvelgė į gretimo sklypo savininkų ir servituto naudotojų pretenziją ir jų interesus, dėl ko buvo pakeisti pradiniai transporto organizavimo sprendiniai detaliajame plane ir vietoje numatomo įvažiavimo į sklypą per servituto kelią lygiagrečiai buvo suprojektuotas atskiras 5,5 m pločio įvažiavimas į ginčo sklypą. Tai reiškia, kad tokiu būdu tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų buvo susitarta, kad servitutu naudosis tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujančio daikto), savininkai ir naudotojai, nes priešingu atveju nebūtų suplanuotas atskiras įvažiavimo kelias į ginčo sklypą. Tokiu būdu detaliajame plane buvo įtvirtintas šis susitarimas, užtikrinantis gera valia nustatytą šalių interesų pusiausvyrą dėl servituto naudojimosi, kurio privalu laikytis. Kolegija sutinka su tokiu susitarimo, kuriuo detaliajame plane tarnaujančio daikto savininkai atsisakė teisės naudotis servituto keliu ir užtikrino gretimo sklypo savininkų ir naudotojų išimtinę teisę naudotis servitutu, aiškinimu.

45. Atsakovė teigia, kad teritorijų planavimo viešinimo procedūra, kurios eigoje buvo numatyta, kad servitutu naudosis tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai, tėra detaliojo plano rengimo stadija ir ja šalys jokiu būdu negali susitarti dėl nuosavybės teisių apribojimo. Tačiau tarnaujančio daikto savininkų nuosavybės teises apriboja pats servitutas, o susitarimas dėl tarnaujančio daikto savininkų teisės naudotis servitutu atsisakymo nereiškia naujo nuosavybės teisių apribojimo. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad vienu iš teritorijų planavimo tikslų yra derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, o šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje – kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Taigi patvirtinus detalųjį planą, kuriame numatytas sprendinys, susijęs su atskiro įvažiavimo kelio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengimu, jis tapo privalomas atsakovei, o toks sprendinys patvirtina ir atitinkamą susitarimą dėl servituto naudojimo.

46. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, jog būtinybė naudotis servituto keliu ieškovams atsirado todėl, kad 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai pastačius sublokuotus vieno buto namus nebepakako žemės sklypo įvažiavimui įrengti, todėl įvažiavimas buvo įrengtas tuo metu valstybinėje žemėje ieškovams suteikiant servituto teisę juo naudotis. Kaip parodė liudytojas Kauno miesto vyriausias architektas N. V., šio servituto apskritai neturėjo būti, kadangi juo užimta žemės dalis turėjo būti iš karto priskirta pastatytiems namams, nes net dalis servitute esančių įrenginių yra to namo įrenginiai. Praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis nuo ieškovų namų statybos užbaigimo (2006 m.) bei tuo metu sprendžiami klausimai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, ką parodė nurodytas liudytojas, turėjo įtakos dabartinei situacijai. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamo ginčo atveju ypatingą reikšmę įgyja ieškovų teisėtų lūkesčių vien jiems naudotis servitutu, kurio iš esmės neturėjo būti, paisymas, o interesų derinimas pasiektas servituto davėjui ir jo gavėjui susitarus, kad ginčo sklype bus įrengtas atskiras įvažiavimas. Toks sprendimo būdas užtikrina ir pamatinių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų įgyvendinimą.

47. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija aplinkybes, kad servituto kelias buvo įrengtas jau 2003 m. ir kad pastatų savininkai savo lėšomis greta esančioje valstybinėje žemėje įrengė trinkelėmis grįstą pravažiavimą. Tai grindžia 1998 m. birželio 6 d. išduotu statybos leidimu ir pateiktais techniniais projektais, kuriuose nėra duomenų apie suprojektuotus kelius, takus. Tačiau leidimas išduotas statyti pastatus, o projektinėje dokumentacijoje matyti suformuotos laiptinės pastatams, įvažiavimai į garažus, vadinasi, buvo būtini ir takai, ir įvažiavimas, kad būtų galima patekti tiek prie pastatų, tiek prie garažų. Namai pripažinti tinkamais naudoti 2003 m. gruodžio 8 d. aktu, o liudytojas Kauno miesto vyriausias architektas N. V. parodė, kad jeigu namai priduoti, tai įvažiavimas prie jų turi būti išspręstas. Todėl išvada, kad servituto kelias buvo įrengtas 2003 m. pagrįsta, o atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybės, kad servituto kelias buvo įrengtas ieškovų lėšomis.

48. Gindamas ieškovų teises, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad servituto kelias ieškovų yra naudojamas ne tik pravažiavimui, bet ir iš jo namų gyventojai patenka į namų požeminius garažus, t. y. šioje dalyje vyksta transporto priemonių manevravimas (posūkiai, važiavimai, išvažiavimai, apsisukimai ir pan.), kuris gali būti ženkliai apsunkintas kitų pravažiuojančių transporto priemonių (ginčo sklype pastatytų dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų) judėjimo, o tai atitinkamai sąlygoja nesaugias eismo sąlygas. Nors atsakovė ginčydama šią teismo išvadą teigia, kad turi būti atsižvelgta ir į daugiabučių namų butų savininkų ir naudotojų teises į saugias eismo sąlygas, tačiau tai yra jau kito ginčo, susijusio su detaliojo plano sprendinių įvažiavimo dalyje keitimu, nagrinėjimo dalykas, o ieškovų teisių naudotis servitutu gynimas gali būti sprendžiamas atskirai ieškovų nurodytu pagrindu.

49. Aplinkybė, kad servitutas buvo nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu, t. y. po viešojo svarstymo procedūrų ir detaliojo plano patvirtinimo (2014 m. spalio 10 d.), esminės reikšmės neturi, kadangi tokios pat apimties servitutas buvo nustatytas dar 2006 m. atkuriant nuosavybės teises į žemę J. M. įpėdiniams. Ieškovai vieni naudojosi servitutu daug metų, nes prieš tai ši žemė buvo valstybinė žemė, o atkūrus nuosavybės teises į žemę statinių greta servituto kelio iš kitos pusės dar nebuvo. Atsakovė nors nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo vėliau, tačiau savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

50. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija ir patį ieškovų teisių naudotis servituto keliu pažeidimo faktą, kadangi teigia, jog detaliajame plane numatytas įvažiavimo kelias į ginčo sklypą gali būti įrengtas tik ateityje, t. y. paskutiniame techninio projekto įgyvendinimo etape kartu su sublokuoto daugiabučio namo statybos užbaigimu, todėl atsakovė negali pažeisti detaliojo plano sprendinių dabar, juos galėtų pažeisti tik ateityje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, kuriais remiantis tokia atsakovės pozicija yra atmesta. Detaliojo plano sprendinių koregavimo dokumentacija iš esmės patvirtina, kad atsakovė apskritai net neketina įrengti atskiro detaliajame plane numatyto įvažiavimo į ginčo sklypą, jo vietoje planuoja įrengti papildomas automobilių stovėjimo (parkavimo) vietas, o transporto judėjimą į sklypą nukreipti per servituto kelią, t. y. jau dabar yra atliekami veiksmai, kuriais siekiama išvengti detaliojo plano sprendinių vykdymo ir taip pažeisti ieškovų teises. Be to, atsakovės pozicija dėl pareigos įrengti atskirą įvažiavimą bylos nagrinėjimo eigoje yra itin nenuosekli. Atsakovės atstovas direktorius Ž. V. pirmosios instancijos teismui aiškino, kad įvažiavimas bus įrengtas, kad jo įrengimui trukdo nebaigti statybos darbai ir neužbaigtas komunikacijų įrengimas, nors tuo pačiu buvo kreiptasi dėl detaliojo plano korekcijos, kuria siekiama įvažiavimą į sklypą nukreipti per servituto kelią, o atsakovė, teikdama papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, net siekė patvirtinti, kad įvažiavimo kelias jau įrengtas. Toks atsakovės procesinio elgesio nenuoseklumas patvirtina, jog ieškovams yra atsiradęs realus poreikis ginti savo pažeistas teises. Pažymėtina, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovė neva įrengtą įvažiavimo kelią naudoja visai kita paskirtimi, t. y. automobilių parkavimui, taip pat yra įrodymų, kad ant šio įvažiavimo kelio, paneigiant jo paskirtį, yra pastatyta elektros įrenginių dėžė ir įrengti pravažiavimą užtveriantys bortai. Šiais įrodymais yra patvirtinta, kad atsakovė vengia vykdyti detaliojo plano sprendinius dėl atskiros įvažos ir kelio ginčo sklype įrengimo ir faktiškai to neketina daryti nei šiuo metu, nei ateityje.

51. Nors detaliajame plane nėra numatytas terminas, kada atsakovė turį įrengti įvažiavimo kelią, tačiau byloje nustatyta, kad du daugiabučiai gyvenamieji namai, prie kurių pagal detalųjį planą turi būti įrengtas ginčo įvažiavimo kelias, jau yra pastatyti, perduoti naudotis ir įregistruoti. Liudytojas N. V., kuris yra Kauno miesto vyriausias architektas, parodė, jog tuomet, kai namai yra pastatyti ir perduoti naudotis, turi būti išspręstas ir įvažiavimo prie jų klausimas. Taigi, kadangi 4 daugiabučiai gyvenamieji namai ginčo sklype jau yra pastatyti ir įregistruoti, todėl jau turėjo būti sprendžiamas ir patekimo prie jų, t. y. įvažiavimo įrengimo, klausimas. Būtent todėl, kad pastatytų daugiabučių namų butų savininkai ir naudotojai turi teisę automobiliais patekti prie savo nuosavybės ir parkuoti automobilius, ir kilo byloje nagrinėjamas ginčas, kadangi jie, neturėdami kitos galimybės, ėmė naudotis servituto keliu, o numatyto įvažiavimo vietoje parkuoti automobilius. Be to, Kauno miesto savivaldybės 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte „Dėl atskiros įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad patikrinus techninius projektų, pagal kuriuos buvo išduoti statybos leidimai, sprendinius visų keturių projektų sprendiniuose buvo numatyti 2 atskiri įvažiavimai į sklypą (duomenys neskelbtini), neįtakojant atskiro ieškovų įvažiavimo. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė šiuo metu dar neturi pareigos įrengti įvažiavimą į žemės sklypą, o jį įrengs tik užbaigus visas šiame sklype numatytas statybas. Tai, kad didžioji dalis pastatų šiame sklype jau yra perduoti naudotis, o daugiabučių namų butų savininkai ir naudotojai, neturėdami galimybės naudotis atskiru įvažiavimu, naudojasi ieškovų interesais įrengtu servituto keliu, taip pažeisdami pastarųjų teises, suponuoja situaciją, kad įvažiavimo kelio įrengimas spręstinas šiuo metu, o ne ateityje visiškai užbaigus statybas.

Dėl detaliojo plano sprendinių keitimo ir jų įtakos nagrinėjamam ginčui

52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją pasisakydamas dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo teisėtumo.

53. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors atsakovės rengiamo detaliojo plano sprendinių koregavimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau koregavimo tikslai ir galutinis rezultatas yra tiesiogiai susiję su ieškovų reiškiamu reikalavimu ir atsakovės atsisakymo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius priežastimi. Taigi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo rengiamo detaliojo plano sprendinių koregavimo teisėtumo, kas faktiškai yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovės veiksmus, siekiant koreguoti detalųjį planą, vertino ieškovų teisių pažeidimo aspektu.

54. Šiuo požiūriu teismas pagrįstai atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, draudžiantį koreguojant detaliojo plano sprendinius pažeisti ar suvaržyti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 320 punktas nustato, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Nustačius ieškovų teisės naudotis servitutu pažeidimą, detaliojo plano sprendinių korekcija, kuria siekiama be trečiųjų asmenų sutikimo (susitarimo) grįžti prie pradinio detaliojo plano sprendinių varianto, su kuriuo ieškovai nesutiko detaliojo plano viešojo svarstymo procedūros metu ir į tai buvo atsižvelgta, faktiškai reiškia pakartotinį jų teisių pažeidimą.

55. Kiti detaliojo plano sprendinių koregavimo aspektai neanalizuotini, nes tai ne šios bylos dalykas.

Dėl atmestų ieškinio reikalavimų (kelio borto atstatymo į pirminę padėtį ir suformuoto nuolydžio pašalinimo)

56. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti 0,06 ha trinkelėmis grįsto servituto kelio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), 40 m ilgio bortą į jo pirminę padėtį, pašalinti šiame sklype suformuotą nuolydį, vedantį į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo per 30 dienų, pripažinti ieškovams teisę arba leisti ieškovams savo lėšomis atstatyti išardytą servitutinio kelio 40 m ilgio bortą, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Skandea“.

57. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė, kadangi servituto kelią skiriantis bortas, kaip esama ir nekeičiama kelio dalis, nėra pažymėtas nei detaliojo plano sprendiniuose nei kituose projektiniuose dokumentuose, be to, kelio bortas gali atskirti važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų dalies, tačiau juo negali būti atskiriamos dvi važiuojamosios dalys, nes galima avarinė situacija, ką parodė liudytojas projekto vadovas T. Ž.. Dėl nuolydžio ginčo sklype pašalinimo teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuolydis buvo suformuotas dirbtiniu būdu ir dėl jo lietaus nuotekos patenka į ieškovų sklypą, be to, paviršinių nuotekų surinkimas išsprendžiamas įrengiant lietaus vandens surinkimo sistemas, o ne išlyginant reljefo nuolydžius ir jei vandens surinkimo sistema nepajėgi surinkti viso paviršinio vandens, būtina spręsti jos pertvarkymo klausimą, o ne šalinti nuolydį.

58. Byloje nesant servituto kelio projektavimo dokumentų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad pravažiavimo kelias teisėtai ir pagrįstai įrengtas su borteliu ir yra teisėta kelio sudedamoji dalis, šio statinio neįregistravus ieškovų nuosavybės teisėmis, nėra pagrindo spręsti, kad bortelį išardžius yra pažeidžiamos ieškovų teisės. Vien ieškovų teisėtas lūkestis, kad jei jis jau buvo įrengtas, tai ir turi išlikti, nėra pakankamas pagrindas reikalauti jį atstatyti. Nustatant, ar tokiais veiksmais buvo pažeistos ieškovų teisės, esminę reikšmę turi faktas, kad pagal detalųjį planą įvažiavimas į ginčo sklypą turi būti lygiagrečiai ir šalia servituto kelio, t. y. dvi važiuojamosios dalys viena šalia kitos. Esant tokiai situacijai, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kelio bortas negali skirti dviejų važiuojamųjų dalių, ką patvirtino liudytojas T. Ž., nes taip būtų nesaugu. Kelio servitutas turi užtikrinti pravažiavimą, o įrengtas jo bortas neužtikrina pravažiavimo funkcijos, juo faktiškai siekiama apriboti daugiabučių namų butų savininkų ir naudotojų teises naudotis kelio servitutu kaip pravažiavimu, tačiau ieškovų teisę naudotis servitutu užtikrina atskiro įvažiavimo įrengimas, bet ne borto atstatymas tarp dviejų važiuojamųjų kelio dalių.

59. Nustatant, ar buvo pažeistos ieškovų teisės dėl nuolydžio, esminę reikšmę turi fakto, kad būtent ieškovė dirbtinai ir neteisėtai suformavo nuolydį, nustatymas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog atsakovė dirbtinai suformavo nuolydį. Daugiabučiai namai pastatyti ir perduoti naudojimuisi, vadinasi, nėra nustatyta, kad jie buvo pastatyti pažeidžiant projektą. Ginčo įvažiavimo kelias turi būti tarp jau pastatytų namų ir jau esamo servituto kelio, pagal projektą įrengus įvažiavimą bus patikrintas ir jo atitikimas statybos techniniams reikalavimams.

60. Tokiu būdu nenustačius, kad atsakovė yra pakeitusi žemės sklypo reljefą ir dirbtinai suformavusi nuolydį, negalima daryti išvados, kad dėl to paviršinės lietaus nuotekos patenka į ieškovų sklypą. Pažymėtina, jog ieškovai taip pat neįrodė, kad būtent dėl to pažeidžiamos ieškovų teisės. Nepakanka vien ieškovų paaiškinimų ir fotonuotraukų, patvirtinančių garažų apsėmimą, kad būtų galima nustatyti, jog tai įvyko dėl nuolydžio pakeitimo.

61. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paviršinių nuotekų surinkimas išsprendžiamas įrengiant lietaus vandens surinkimo sistemas, o ne išlyginant reljefo nuolydžius, tačiau ieškovai nereiškė reikalavimo, susijusio su nepakankamos ar netinkamos lietaus surinkimo sistemos įrengimu ginčo sklype.

Dėl kelio servituto dalies, nepritaikytos servituto turiniui (nuolydžių, takelių su bortais, želmenų) pašalinimo

62. Atsakovė UAB „Skandea“ priešieškinyje teismo prašė įpareigoti ieškovus per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 142 kv. m kelio servituto dalį, nepritaikytą servituto turiniui, nustatytam administraciniais aktais žemės sklype, pašalinant įrengtus nuolydžius, takelius su bortais, želmenis, atstatant dirvožemio sluoksnį, kad būtų sudarytos sąlygos įrengti važiuojamąją kelio dalį, o ieškovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatą laiką, pripažinti atsakovei teisę atlikti šiuos veiksmus pačiai už savo lėšas, kurias ieškovai privalės atlyginti.

63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį atmetė, kadangi taikė bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2000-2003 m. suformuotas ir įrengtas servituto kelias atitinka ar neatitinka teisės aktų reikalavimus bei sklypo savininkų interesus, turėjo būti žinoma tuometiniams ginčo sklypo savininkams nuo nuosavybės teisių atkūrimo ir servituto nustatymo dienos, t. y. 2006 m. birželio 9 d., arba sklypo įregistravimo dienos, t. y. 2006 m. birželio 23 d., o servituto faktinis turinys, jo ribos per įstatymo nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2016 m. birželio 9 d., nebuvo ginčijamas.

64. Atsakovė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, t. y. kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo servituto nustatymo dienos, nes atsakovė apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti tik 2015m. įgijusi žemės sklypą.

65. Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

66. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, 46 punktas). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 45 punktas).

67. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, taigi nagrinėjamu atveju tiek viešpataujančio daikto (ieškovų), tiek tarnaujančio daikto (atsakovės ir trečiųjų asmenų) savininkams iš servituto kylančios teisės ir pareigos ir tokioje apimtyje, kaip buvo nustatyta, yra atsiradusios nuo jo įregistravimo, t. y. 2006 m. birželio 23 d.

68. Tarnaujančio daikto savininko teisių gynimas nustatytas CK 4.139 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu servituto turėtojas netinkamai įgyvendina servituto suteiktas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises ir tuo pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko teises, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovai nurodyta servituto apimtimi (0,06 ha), įskaitant ir atsakovės ginčijamą servituto dalį (142 kv. m), naudojasi nuo pat servituto įregistravimo momento. Atkuriant nuosavybės teises J. M. įpėdiniams į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir grąžinus natūra 0,5585 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu nustatant servitutą, servituto kelias kartu su jame įrengtais įvažiavimais (nuolydžiais) į pastatus su bortais ir želdiniai grąžinamame sklype bei takeliais jau buvo. Taigi tarnaujančio daikto savininkas apie iš servituto kylančias teises ir pareigas, taip pat jo apimtį turėjo sužinoti nuo servituto įregistravimo. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Iš servituto atsiradusios teisės ir pareigos, t. y ir jo apimtis, nebuvo ginčijami iki atsakovė 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškė patikslintą priešieškinį, tačiau jis buvo pareikštas jau pasibaigus bendrajam 10 metų ieškinio senaties terminui.

69. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Kad tuometiniams sklypo savininkams buvo žinomas ne tik sklypo plane apibrėžtas ar teisės akte aprašytas servituto turinys, bet ir faktinis jų sklypo dalies naudojimas, patvirtina ir tai, kad sklypo savininko J. M. įpėdiniai 2007 m. dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami įpareigoti atsakovę 280-ają Gyvenamųjų namų statybos bendriją nugriauti jų žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius vartus, tvorą, pašalinti sodinius bei statinius, kurie buvo šalia nustatyto servituto (civilinė byla Nr. 2-219-364/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu ginčo dėl servituto naudojimo nebuvo, t. y. sklypo savininkai, turėdami galimybę kartu su ieškinio reikalavimu pareikšti reikalavimą ir dėl servituto turinio, jo nepareiškė, o atsakovė, 2015 m. perėmusi buvusių savininkų teises ir pareigas, taip pat iki 2018 m. (kai ieškovai pareiškė ieškinį) tokių pretenzijų ieškovams dėl servituto turinio nereiškė, reikalavimas buvo pareikštas tik ieškovams pateikus ieškinį ir pradėjus šią bylą nagrinėti teisme. Taigi aplinkybė, kad atsakovė 2015 m. perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su ginčo sklypu iš buvusių sklypo savininkų, vadovaujantis CK 1.128 straipsniu, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo.

Dėl valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme

70. Tiek ieškovai, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 578,66 Eur), negalėjo susidaryti ir yra aiškiai nepagrįstos, kadangi byla buvo vedama elektroniniu būdu, o bylos šalims procesiniai dokumentai buvo įteikinėjami arba per elektroninį prisijungimo portalą, arba viešo paskelbimo būdu. Tačiau su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti.

71. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje esančių duomenų matyti, kad, nors civilinė byla buvo vedama elektronine forma, tačiau byloje dalyvavo 111 trečiųjų asmenų, iš kurių didžioji dauguma neturi prisijungimo prie teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemio, todėl procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai, teismo šaukimai į parengiamuosius ir teismo posėdžius) jiems buvo siunčiami registruota pašto siunta (taip pat ir pakartotinai, procesinių dokumentų jiems nepavykus įteikti pirmą kartą), kartu įteikiant minėtus procesinius dokumentus ir viešo paskelbimo būdu, taip užtikrinant tinkamą trečiųjų asmenų informavimą apie procesą. Taigi įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų ir jiems siųstų procesinių dokumentų skaičių, taip pat visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (1 578,66 Eur), yra realios ir pagrįstos bei tinkamai paskirstytos tarp šalių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis už apeliacinius skundus, advokato teisinės pagalbos išlaidos) neatlyginamos ir vienai iš kitos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.