- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-754-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00307-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „HC Gaivineta“
- Ieškovas
- AAS „BTA B. I. Company“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „HC Gaivineta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4252-1028/2018 pagal ieškovės AAS „BTA B. I. Company“, veikiančios per AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „HC Gaivineta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA B. I. Company“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „HC Gaivineta“ 4 223,46 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su VšĮ „HC Gaivineta“ sudarė ECA paprastąsias draudimo sutartis Nr. 12 7377928, 12 7412377, 12 7447653, 12 7511843, 12 7511923; atsakovė pagal minėtas draudimo sutartis nesumokėjo 4 223,46 Eur įmokų. Ieškovas teigė, kad pareiškus pretenziją ir nustačius terminą skolą sumokėti per 30 dienų, skola nebuvo sumokėta ir draudimo sutartys buvo nutrauktos ieškovės iniciatyva, o atsakovė liko skolinga už draudimo apsaugos galiojimą iki draudimo sutarčių nutraukimo, t. y. 4 223,46 Eur.
2. Atsakovė VšĮ „HC Gaivineta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė nebuvo išreiškusi valios su ieškove sudaryti ir nebuvo sudariusi ieškovės nurodytų sutarčių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė kreipėsi dėl draudimo sutarčių sudarymo ir kokiu nors būdu išreiškė norą sudaryti su ieškove draudimo sutartis. Ieškovės nurodytose sutartyse nėra atsakovės atstovo parašų ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės valią sudaryti sutartis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės pozicija apie draudimo sutarčių pabaigą yra nenuosekli. Ieškovė nepateikė pretenzijų apie įmokų nesumokėjimą, taip pat, ieškovė teigia, kad ji draudimo sutartis nutraukė vienašališkai, tačiau prie ieškinio pridėtų sutarčių 2 p. įrašyta „Draudėjo prašymu ši draudimo sutartis nutraukiama<...>“ nuo atitinkamos datos. VšĮ „HC Gaivineta“ taip pat nurodė, jog, net jei šalys teoriškai būtų sudariusios ieškovės teikiamas sutartis, reikalavimai pagal sutartį Nr. 12 7377928 turėtų būti atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AAS „BTA B. I. Company“ iš atsakovės VšĮ „HC Gaivineta“ 4 223,46 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-01-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad tarp šalių dar iki ginčo sutarčių sudarymo buvo neabejotinai nusistovėjusi praktika sudaryti draudimo sutartis per draudimo brokerį elektroninio susirašinėjimo pagalba. Teismas sprendė, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, priešingai nei teigė atsakovė, matyti, kad atsakovė buvo gavusi sutartis ir polisus. Iš šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovė ir anksčiau sudarinėjo draudimo sutartis su ieškove elektroninio susirašinėjimo būdu. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog sutartys buvo sudarytos, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog kada nors ginčijo sutarčių sudarymą, ar kitų įrodymų, kurie paneigtų iš šalių susirašinėjimo paaiškėjusias aplinkybes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovė (apeliantė) VšĮ „HC Gaivineta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Draudimo sutartys, kurių pagrindu ieškovės prašo priteisti draudimo įmokas, nėra pasirašytos. Atsakovės prašymo ar kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės valią sudaryti draudimo sutartis, byloje nėra. Teismų praktikoje nurodoma, kad duomenys, kurie yra teikti, parengti vienašališkai draudiko, nesant jose užfiksuotos draudėjo valios, nelaikomi pakankamais įrodymais sutarties sudarymo faktui patvirtinti.
6.2. Apie tai, kad atsakovė neva išreiškė valią sudaryti penkis ieškovės nurodomus sandorius, teismas sprendė tik iš ieškovės pateikto susirašinėjimo. Tai yra netiesioginiai įrodymai. Jeigu teismas apie sutartinių santykių egzistavimą sprendžia tik pagal netiesioginius įrodymus, juos vertindamas kaip pakankamus, konstatuojamas kasacinio teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymas, dėl kurio toks sprendimas laikomas nepagrįstu ir naikintinu.
6.3. Teismui iš esmės pažeidus procesines teisės normas, nebuvo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kas sąlygojo teismo klaidas kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir priimant neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AAS „BTA B. I. Company“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Draudėja – atsakovė naudojosi draudimo apsauga pagal aktualias draudimo sutartis ir nereiškė ieškovei jokių pastabų dėl draudimo sutarčių esminių sąlygų, taip pat neprašė pakeisti draudimo sutarties sąlygų. Atsakovė, teigdama, kad su ieškove nebuvo sudariusi civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, viso proceso metu taip ir nepateikė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių ir nepateikė įrodymų, kur tuomet buvo apdraudusi transporto priemones aktualiu draudimo laikotarpiu.
7.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės valią sudaryti draudimo sutartis, taip pat ir įsipareigojimus sumokėti draudimo įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
9. Byloje tarp ieškovės ir atsakovės (apeliantės) kilo ginčas dėl draudimo sutarčių Nr. 12 7377928, 12 7412377, 12 7447653, 12 7511843, 12 7511923 sudarymo. Ieškovė AAS „BTA B. I. Company“ įrodinėja, kad su apeliante sudarė: 2017-02-20 draudimo sutartį Nr. 12 7377928, transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-07 draudimo sutartį Nr. 12 7511843, transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-03-17 draudimo sutartį Nr. 12 7447653, transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-03-06 draudimo sutartį Nr. 12 7412377, transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-07 draudimo sutartį Nr. 12 7511923, transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad šiose draudimo sutartyse buvo numatyti sutarčių galiojimo terminai, draudimo įmokų dydžiai. Draudimo brokeris BALTO LINK UADBB išdavė draudimo sutarčių liudijimus, kuriuose nurodyti draudimo sutarčių laikotarpiai, draudžiamos transporto priemonės, draudimo įmokos. Ieškovė teismui taip pat pateikė apeliantei siųstas draudimo sutarčių mokėjimo sąskaitas bei pranešimus dėl nesumokėtų draudimo įmokų, kuriuose apeliantė buvo įspėta dėl sutarčių nutraukimo jų neapmokėjimo atveju. Ieškovė nurodo, kad pagal minėtas draudimo sutartis apeliantė nesumokėjo draudimo įmokų už 4 223,46 Eur, dėl ko ieškovė šias draudimo sutartis nutraukė.
10. Šiam ginčui aktualūs teisės aktai - Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. (toliau – TPVCAPDĮ), Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos (patvirtintos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47). Vertinant ECA paprastąsias draudimo sutartis, jų sudarymą, galiojimą ir nutraukimą ir iš šių draudimo sutarčių kylančias pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į specialiuosiuose įstatymuose esančias teisės normas, kurios konkrečiai reguliuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, o esant nepakankamam teisiniam reguliavimui, vadovaujasi ir CK įtvirtintomis teisės normomis bei kitais draudimo santykius reguliuojančiais įstatymais.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas sprendimą byloje priėmė remdamasis iš esmės tik ieškovės pateiktu susirašinėjimu. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Taip pat, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tai, ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
13. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad buvo vertinamas ne tik šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, tačiau ir pačios draudimo sutartys, tarp šalių susiklosčiusi ankstesnė draudimo praktika, kiti įrodymai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl ECA draudimo sutarčių sudarymo
14. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo išreiškusi valios dėl ECA draudimo sutarčių sudarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu. Kaip minėta, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantės VšĮ „HC Gaivineta“ vadovas A. P. įmonės elektroniniu paštu (andrius@hcgaivineta.lt) susirašinėjo su UADBB BALTO LINK draudimo brokere E. K. (b. l. 43-50); susirašinėjimo turinys patvirtina, kad dėl draudimo sutarčių A. P. su draudimo brokere tardavosi elektroniniu paštu. 2017-05-16 A. P. draudimo brokerei siųstame el. laiške A. P. nurodė, kad pratęs visus draudimus, tik dar susimokės skolą. 2017-05-17 el. laišku A. P. rašė „Susimokėsime, bus viskas sutvarkyta“. 2017-07-03 elektroniniu paštu draudimo brokerė E. K. elektroniniu laišku informavo A. P. apie įsiskolinimus dėl draudimo sutarčių Nr. 12 7511923, 12 7511843, 12 7447653, 12 7412377, 12 7377928. Draudimo brokerė šiuo el. laišku taip pat informavo A. P., kad skolos dėl trijų draudimo sutarčių jau yra perduotos skolų išieškojimo įmonei. Atsakydamas į šį el. laišką A. P. nurodė „kur reikia pervesti pinigėlius? Į kurią a/s“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ankstesnis šalių susirašinėjimas, tiek susirašinėjimas dėl šių draudimo sutarčių patvirtina draudimo sutarčių sudarymo faktą. Net ir informuotas apie susidarius skolas ir dalies skolų perdavimą skolų išieškojimo įmonei apeliantės vadovas sutarčių sudarymo fakto neginčijo.
15. Apeliantė taip pat teigia, kad draudimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti draudimo įmokas, nėra pasirašytos, byloje taip pat nėra prašymo ar kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės valią sudaryti draudimo sutartis.
16. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad draudimo sutartys su apeliantu buvo sudaromos susirašinėjant elektroniniu paštu. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudimo sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 30 punktas nustato, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo draudiko ir draudėjo sutartos datos, nurodytos draudimo sutartyje. TPVCAPDĮ 6 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Sąlygų 12 punktas numato, jog prašymą draudikui sudaryti draudimo sutartį draudėjas pateikia žodžiu arba raštu, 15 punktas detalizuoja, jog šalių susitarimai ir draudimo sutarties pakeitimai, taip pat su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti rašytinės formos.
17. CK 1.73 straipsnio 2 dalis ir CK 6.192 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Remiantis CK 1.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.192 straipsnio 2 dalies normomis, įtvirtinančiomis rašytinės formos sutarčių sudarymo elektroniniu būdu nuostatas ir numatančios, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą, darytina išvada, kad, esant šiose normose nurodytoms sąlygoms, rašytinei sandorių formai prilyginamas ir sutarčių sudarymas elektroniniu paštu.
18. Apeliantas 2017-05-25, 2017-05-11, 2017-04-11, 2017-04-26 pranešimais buvo perspėtas dėl nesumokėtų draudimo įmokų, apeliantas įmokas sumokėti buvo geranoriškai raginimas ir elektroniniu paštu. Todėl, atsižvelgus į išdėstytą, apelianto teiginiai, kad byloje buvo pateiktos nepasirašytos draudimo sutartys, bei kad nėra išreikšta apelianto valia sudaryti draudimo sutartis, laikytini neįrodytais.
19. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė įrodė, jog draudimo sutartys buvo sudarytos ir tarp šalių susiformavo draudimo sutartiniai santykiai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, bylos šalių parodymus ir byloje esančius įrodymus bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.