Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atsakovams S. B., J. G. ir A. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2009-01-14 bendrovės direktoriaus pareigas ėjo S. B., nuo 2009-01-07 iki 2013-02-08 – J. G., o nuo 2013-02-13 iki 2013-02-18 – A. B.. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir 2011-03-08 patikrinimo akte Nr. 20-AU16-10 (toliau - Patikrinimo aktas) užfiksuota, jog bendrovė 2008-10-06 su UAB „V“ sudarė sutartį Nr. Viki006 dėl remonto darbų atlikimo. Už tariamai atliktus remonto darbus UAB „V“ bendrovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 172100,00 Lt (įskaitant PVM). Kauno apskrities VMI patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas sandoris, sudarytas su UAB „V“, yra fiktyvus, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad remonto darbus rangovė faktiškai atliko. Šis fiktyvus sandoris buvo sudarytas bendrovės vadovo pareigas einant S. B., o jos vykdymas buvo imituojamas vadovaujant J. G.. Akivaizdu, kad šis sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas UAB „E“ ir buvę vadovai sąmoningai siekė pabloginti bendrovės finansinę padėtį. Su S. B. susiję asmenys ir pats S. B. neaiškiais tikslais steigė kitus juridinius asmenis, kurie savo veikla ir adresu buvo susiję su UAB „E“. Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė elgėsi nesąžiningai, padarė mokestinių pažeidimų, atliko neleistinų PVM atskaitymų, todėl nesumokėjo 74273,00 Lt PVM. Dėl minėtų pažeidimų UAB „E“ apskaičiuota sumokėti 74273,00 Lt PVM, 18574,00 Lt delspinigių ir 7427,00 Lt baudą. Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 puntu, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Taip pat Kauno apskrities VMI Patikrinimo akte nustatė, kad UAB „E“ buhalterinė apskaita už tikrinamąjį laikotarpį buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4, 12, 13, 16 straipsnių reikalavimus. Už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterines apskaitos įstatymo 21 straipsnis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą, šis asmuo atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 9 punktą - ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nurodytų pareigų vykdymą. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Teismas sprendė, kad UAB „E“ įmonės dalyviai ir (ar) valdymo organai, sudarydami nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, vengdami tinkamai vesti bendrovės buhalterinę apskaitą, tinkamai vykdyti mokestines prievoles, sąmoningai žlugdė įmonę ir siekė įmonę privesti prie bankroto. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu yra pagrįstas, nes įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes tenkinti kreditorinius reikalavimus.

Bendrovės valdymo organo (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.87 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

Pabrėžė, kad Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad būtent dėl tyčinių atsakovų veiksmų UAB „E“ bankrutavo. Taigi, apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad būtent dėl tyčinių S. B., J. G. bei A. B. veiksmų UAB „E“ turto ir pajamų neužteko patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir tokiu būdu nulėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Atsakovas J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė I. B. palaikė ieškinio reikalavimus prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą nustatoma, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Kauno apygardos teismas 201-01-15 nutartimi nustatė, jog UAB „E“ bankrutavo, t. y. nebegalėjo įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, dėl tyčinių įmonės vadovų veiksmų. Todėl minėta teismo nutartimi nustatyti ne tik atsakovų S. B., A. B., J. G. neteisėti veiksmai, žalos įmonės kreditoriams faktas ir jų priežastinis ryšys, bet taip pat nustatyta ir atsakovų kaltė bei kaltės forma – tyčia. Žalos dydį VSDFV Kauno skyriui patvirtina Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas – 1154,25 Eur, kuris bankroto proceso metu liko nepatenkintas. Įmonės bankroto byloje nustatyti veiksmai, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, įrodo, kad atsakovai atliko nesąžiningus veiksmus, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Pabrėžė, kad ieškovas reiškia ieškinį ne dėl žalos, padarytos tam tikru sandoriu, atlyginimo, bet dėl žalos, kurią patyrė atsakovams UAB „E“ tyčia privedus prie bankroto. Atsakovai turi atlyginti žalą solidariai, nes UAB „E“ veikla buvo netinkamai organizuojama visų atsakovų vadovavimo laikotarpiu: S. B. vadovavimo laikotarpiu buvo sudarytas ir vykdomas fiktyvus sandoris su UAB „V“ dėl remonto darbų atlikimo už 169445,00 Lt. Pažymėjo, kad sandorio vertė bendrovei labai didelė, kadangi sandorio kaina sudarė daugiau negu ½ į 2008 metų bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas S. B. dalyvavo bendrovę privedant prie bankroto. J. G. vadovavimo laikotarpiu nebuvo sudarinėjami UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentai ir šie dokumentai nebuvo teikiami JAR. Padaryti mokestiniai pažeidimai (nemokami mokesčiai), toliau imituojamas sandorio su UAB „V“ vykdymas. A. B. vadovavimo laikotarpiu nebuvo vedama UAB „E“ buhalterinė apskaita, nebuvo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentai. Tikėtina, kad jie buvo prarasti/sunaikinti. Pažymėjo, jog būtent A. B. turėjo pareigą perduoti dokumentus administratoriui, kadangi ji ėjo vadovo pareigas bankroto bylos iškėlimo dienai. Dėl dokumentų neperdavimo ir/ar neišsaugojimo/paslėpimo, nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bankroto bylos iškėlimo dienai. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė dalyvavo bendrovę privedant prie bankroto. Todėl konstatuotina, kad visi atsakovai – S. B., A. B. ir J. G., bendrais nesąžiningais veiksmais, pažeidžiančiais esminius CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams reikalavimus dėl vadovavimo įmonei, prisidėjo prie situacijos, kad UAB „E“ neturėjo galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl visų jų atsakomybė dėl padarytos turtinės žalos yra solidari. Atsakovai turi pareigą paneigti CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, jog žala nėra bendra.

Atsakovas S. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai - šaukimas, siųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui įteiktas asmeniškai 2016-12-09 (el. bylos popierinių dok. rinkmena, b. l. 26). Kadangi prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą į posėdį, atsakovas nepateikė, teismas sprendžia, kad atsakovas į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir bylą teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovui S. B. nedalyvaujant.

Atsakovas J. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai – šaukimas įteiktas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Kadangi prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą į posėdį, atsakovas nepateikė, teismas sprendžia, kad atsakovas į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir bylą teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovui J. G. nedalyvaujant.

Atsakovė A. B. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. 2017-01-05 atsakovė teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsiliepimas į ieškinį visiškai atspindi jos poziciją šioje byloje, todėl pašė jos dalyvavimo nepripažinti būtinu ir priimti sprendimą už akių. Pateiktas prašymas pagal savo esmę laikytinas prašymu dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant. Kadangi atsakovės A. B. dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu ir yra prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei A. B. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , Juridinių asmenų registre įregistruota 2008-07-08. Jos vadovu nuo jos įsiteigimo iki 2009-01-07 buvo atsakovas S. B. (nuo įmonės įsteigimo iki 2009-01-14 taip pat buvo ir jos akcininkas), nuo 2009-01-07 iki 2013-02-08 įmonės vadovu buvo atsakovas J. G., nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12 įmonės vadove buvo atsakovė A. B. (nuo 2013-02-13 iki 2016-07-13 ji buvo ir bendrovės akcininkė) (e. b. I t., b. l. 30-33). Kauno apygardos teismo 2013-01-31 nutartimi UAB „E“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013-01-12 (e. b. I t., b. l. 6-7, 30-33). Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi buvo patvirtinti UAB „E“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovo VSDFV Kauno skyriaus 1154,25 Eur (3985,41 Lt) dydžio finansinis reikalavimas (e. b. I t., b. l. 10). Kauno apygardos teismo 2013-07-03 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (e. b. I t., b. l. 8-7). Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi UAB „E“ bankrotas pripažintas tyčiniu (e. b. I t., b. l. 11-15). Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-26 nutartimi Kauno apygardos teismo 2013-07-03 nutartį, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, paliko nepakeistą (e. b. I t., b. l. 16-20). Kauno apygardos teismo 2016-06-01 sprendimu UAB „E“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto (e. b. I t., b. l. 25-26). 2016-07-13 UAB „E“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro (e. b. I t., b. l. 29). Iš Kauno apygardos teismo 2016-06-01 sprendime nurodytų aplinkybių, įmonės likvidacinio balanso ir jo aiškinamojo rašto (e. b. I t., b. l. 27, 28) nustatyta, kad UAB „E“ bankroto byloje liko nepatenkinti bendros 34762,00 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovo 1154,25 Eur finansinis reikalavimas.

Ieškovas, kurio reikalavimas liko nepatenkintas dėl įmonės bankroto, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalimi, pareiškė reikalavimą buvusiems UAB „E“ vadovams S. B., J. G. ir A. B. dėl 1154,25 Eur žalos atlyginimo, teigdamas, kad dėl tyčinių buvusių įmonės vadovų veiksmų, kurie yra nustatyti Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi, UAB „E“ turto ir pajamų neužteko atsiskaityti su įmonės kreditoriais, tarp jų ir ieškovu. Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens vienasmenio valdymo organo (įmonės vadovų) neteisėtais veiksmais, atlyginimo kreditoriui, kai įmonei iškėlus bankroto bylą, bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). CK 2.82 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovų veiksmų neteisėtumą grindžia Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje, kuria UAB „E“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatytomis aplinkybėmis. Iš minėtos Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „E“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu nustačius šiuos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonei ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimas; netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi UAB „E“ mokestinį patikrinimą laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2009-12-31, nustatė, kad įmonė 2008-10-26 su UAB „V“ sudarė sutartį Nr. Viki006 dėl remonto darbų atlikimo bendrovės nuomojamose patalpose. UAB „V“ pagal sutartį bendrovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 172 100 Lt, dalinis apmokėjimas pagal jas buvo įformintas 2009-05-04 grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. 073 – 60000 Lt. Kauno apskrities VMI, įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją, darė išvadą, kad UAB „V“ faktiškai remonto darbų neatliko. Sutartis buvo sudaryta bendrovės vadovo pareigas einant S. B., o šio sandorio vykdymas (pasirašomi darbų priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitos, atliekamas mokėjimas (60 000 Lt)) buvo imituojamas bendrovės vadovo pareigas einant J. G.. Pagal vienintelę nuo įregistravimo bendrovės VĮ Registrų centrui pateiktą finansinę atskaitomybę, 2008-12-31 bendrovės turto vertė sudarė 249579,00 Lt, iš jo ilgalaikio turto nėra, trumpalaikį turtą sudarė 157387 Lt pinigai, 61854,00 Lt atsargos ir 30338 Lt per vienerius metus gautinos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 158846,00 Lt. Teismas sprendė, kad bendrovės vadovai tokiais veiksmais sąmoningai siekė pabloginti bendrovės finansinę padėtį ir gauti asmeninės naudos, tokiu būdu pažeidė pareigą prieš juridinį asmenį elgtis sąžiningai ir lojaliai (CK 2.87 straipsnis), taip pat pažeidė įmonės kreditorių interesus, nes rūpestingas ir apdairus vadovas būtų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais, mokėjęs mokesčius. Todėl teismas vertino, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat pripažino, kad buvo sudarytas nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas įmonei sandoris (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog bendrovė elgėsi nesąžiningai, padarė mokestinių pažeidimų, atliko neleistinų pridėtinės vertės mokesčio atskaitymų, todėl nesumokėjo 74 273,00 Lt PVM. Dėl minėtų pažeidimų bendrovei apskaičiuota sumokėti 74 273,00 Lt PVM, 18 574 Lt delspinigių ir 7427 Lt baudą. Dėl to teismas konstatavo, jog egzistuoja dar vienas požymis pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, t. y PVM mokėjimo vengimas). Remdamasis Kauno apskrities VMI patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, kad Įmonės buhalterinė apskaita už tikrinamąjį laikotarpį buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4, 12, 13, 16 straipsnių reikalavimus, bei tuo, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), sprendė, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad vien faktas, jog įmonės vadovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui ar po įmonės bankroto bylos iškėlimo neperdavė šių dokumentų bankroto administratoriui, savaime neįrodo apgaulingos ar aplaidžios apskaitos vedimo, kuris galėtų būti laikomas tyčinio bankroto požymiu, įtvirtintu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tai yra tik vienas iš keleto pagrindų, kuriais prašoma bankrotą pripažinti tyčiniu, laikė, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymas ir nepateikimas Juridinių asmenų registrui (išskyrus už 2008 metus), dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bankroto iškėlimo dieną, sudaro ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad UAB „E“ dalyviai ir (ar) valdymo organo nariai, sudarydami nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, vengdami tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, tinkamai vykdyti mokestines prievoles, sąmoningai žlugdė įmonę ir siekė įmonę privesti prie bankroto.

Iš apžiūrai pateiktoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 esančiame Kauno apskrities VMI 2011-03-08 patikrinimo akte Nr. 20-AU16-10 (civ. bylos Nr. 2-2445-775-2015 I t., b. l. 9-21) nurodytų duomenų nustatyta, kad neleistini PMV atskaitymai, kas buvo pagrindu konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, buvo atlikti atsakovo J. G. vadovavimo įmonei metu. Nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, kas buvo pagrindu konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, buvo padaryti taip pat atsakovo J. G. vadovavimo įmonei metu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad įmonės finansinės atskaitomybės nebuvo sudaromos ir teikiamos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis) įmonei vadovaujant atsakovams J. G. ir A. B.. Kaip jau minėta, nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas įmonei sandoris, buvo sudarytas tuo metu, kai įmonei vadovavo atsakovas S. B. (tuo metu jis buvo ir UAB „E“ akcininkas, t. y. įmonės dalyvis), o jo vykdymas imituotas atsakovo J. G. vadovavimo įmonei metu.

Iš apžiūrai pateiktoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 esančios Kauno apygardos teismo 2014-10-21 nutarties kopijos (civ. bylos Nr. 2-2445-775-2015 I t., b. l. 127-128) taip pat nustatyta, kad klausimo dėl UAB „E“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui į bylą dalyvauti suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti buvę UAB „E“ vadovai S. B., J. G. ir A. B.. Kadangi atsakovai A. B., J. G. ir A. B. dalyvavo byloje nagrinėjant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 p.).

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas suprantamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje nustatytos aplinkybės, kurios turi prejudicinę reikšmę šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.), jog UAB „E“ dalyviai ir (ar) valdymo organo nariai, sudarydami nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, vengdami tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, tinkamai vykdyti mokestines prievoles, sąmoningai žlugdė įmonę ir siekė įmonę privesti prie bankroto, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti tiek atsakovo S. B., kurio vadovavimo įmonei metu buvo sudarytas nuostolingu ir ekonomiškai nenaudingu įmonei pripažintas sandoris, tiek ir atsakovo J. G., kurio vadovavimo įmonei metu buvo imituojamas šio sandorio vykdymas, netinkamai vedama įmonės buhalterinė apskaita, atlikti neleistini PVM atskaitymai, neteisėtus kaltus veiksmus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (CK 2.87 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Pagrindinio skolininko bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta aplinkybė, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai ir neveikimas (teisės aktuose nustatymų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą, reiškia ir tai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų S. B. ir J. G. neteisėtų veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės ieškovui (CK 6.247 straipsnis). Tai, jog UAB „E“ įsiskolinimas ieškovui atsirado ne atsakovo S. B. vadovavimo įmonei metu, ką patvirtina ir ieškovo papildomai pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog įmonės skola ieškovui susidarė 2011 m. gruodžio – 2012 m. balandžio mėn. laikotarpiu (e. b. II t., b. l. 85-86), nėra pagrindas daryti priešingą išvadą ir spręsti, kad tarp nustatytų atsakovo S. B. neteisėtų veiksmų (nuostolingo ir ekonomiškai nenaudingo įmonei sandorio sudarymas, sąmoningai siekiant pabloginti įmonės finansinę padėtį) ir įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (tarp jų ir ieškovu) nėra priežastinio ryšio, kadangi vertinant priežastinį ryšį tarp šių juridinio asmens vadovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų iš esmės svarbus yra vadovo neteisėtų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas ir negalėjimas įvykdyti prievolės ieškovui. Gi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi konstatuota, kad minimo sandorio sudarymas buvo viena iš įmonės bankrotą nulėmusių priežasčių.

Spręsdamas dėl atsakovės A. B. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, teismas pažymi, kad pateiktame ieškinyje visų atsakovų, tarp jų ir atsakovės A. B., veiksmų neteisėtumą ieškovas grindė Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, jog UAB „E“ bankrotą nulėmė tyčiniai buvusių įmonės vadovų veiksmai (sprendimai ir teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas). Iš visų Kauno apygardos teismo nustatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, atsakovės A. B. vadovavimo laikotarpiui galima priskirti tik UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymą ir nepateikimą Juridinių asmenų registrui (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad A. B. UAB „E“ vadovauti pradėjo tik nuo 2013-02-08, kai jau buvo priimta Kauno apygardos teismo 2013-01-31 nutartis iškelti UAB „E“ bankroto bylą, kuria buvo konstatuotas įmonės nemokumas. Dėl to spręstina, kad tai, jog A. B. vadovavimo įmonei metu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryti ir Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentai, nenulėmė įmonės nemokumo, nes UAB „E“ jau buvo nemoki atsakovei pradėjus vadovauti įmonei, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir įmonės bankroto (nemokumo). Pažymėtina ir tai, kad atsakovės, kaip UAB „E“ vadovės įgaliojimai nutrūko 2013-02-12, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonės bankroto byla. Taigi atsakovė įmonei vadovavo labai trumpą laiką (4 dienas). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo sudaromi ir pateikiami Juridinių asmenų registrui faktiškai visą įmonės veiklos laikotarpį (išskyrus už 2008 metus). Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovė A. B. per tokį trumpą laiką net neturėjo realių galimybių sudaryti ir Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymo ir nepateikimo nėra ir atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnis). Dėl paminėto teismas konstatuoja, kad byloje yra neįrodyta, jog UAB „E“ tyčinis bankrotas kilo ir dėl atsakovės A. B. kaltų veiksmų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad A. B. turėjo pareigą perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė, dėl ko nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bankroto bylos iškėlimo dienai, ir kas taip pat turėjo įtakos tam, jog UAB „E“ neturėjo galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Tačiau pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „E“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tos aplinkybės, jog UAB „E“ valdymo organai jokių bendrovės dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, nepripažino tyčinio bankroto požymiu, konstatavęs jog bendrovės valdymo organo neveikimas (pareigos perduoti dokumentus bankroto administratoriui nevykdymas), kada įmonė jau yra realiai nemoki ar inicijuotas bankrotas, niekaip nenulemia įmonės nemokumo.

Minėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Taigi atsakomybės pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį subjektas yra asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Kadangi byloje yra neįrodyta, jog UAB „E“ tyčinis bankrotas kilo ir dėl atsakovės A. B. veiksmų ar neveikimo, atsakovei ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje numatytu pagrindu pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Taigi įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tesimas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai egzistuoja visos sąlygos atsakovų S. B. ir J. G. civilinei atsakomybei kilti – neteisėti ir kalti veiksmai (sąmoningas įmonės žlugdymas, siekiant privesti įmonę prie bankroto), pagrindinio skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriui, dėl kurio ginčo byloje nėra, nes pagrindinis skolininkas yra pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o kreditoriaus reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje liko nepatenkinta, ir priežastinis ryšys tarp atsakovų S. B. ir J. G. veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės ieškovui, todėl atsakovai S. B. ir J. G. turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Žala nagrinėjamu atveju yra lygi likusiai nepatenkintai ieškovo kreditorinio reikalavimo daliai UAB „E“ bankroto byloje, tai yra 1154,25 Eur (e. b. I t., b. l. 25-28).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Toks išaiškinimas yra itin aktualus, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams: jų interesų apsaugą labiau užtikrina solidarioji atsakovų atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovų S. B. ir J. G. žalos atlyginimo prievolė kyla iš to, kad dėl atsakovų tyčinių veiksmų UAB „E“ tapo nemokia ir dėl to negalėjo įvykdyti prievolės ieškovui. Kaip minėta, vien tai, kad pagrindinio skolininko (UAB „E“) įsiskolinimas ieškovui atsirado ne jo vadovavimo įmonei metu, nepaneigia to, jog tarp nustatytų atsakovo S. B. neteisėtų veiksmų (nuostolingo ir ekonomiškai nenaudingo įmonei sandorio sudarymas, sąmoningai siekiant pabloginti įmonės finansinę padėtį) ir įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (tarp jų ir ieškovu) nėra priežastinio ryšio, kadangi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi konstatuota, kad minimo sandorio sudarymas buvo viena iš įmonės bankrotą nulėmusių priežasčių. Argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog būtent atsakovo J. G. veiksmai buvo vienintelė UAB „E“ nemokumo ir žalos ieškovui atsiradimo priežastis, atsakovas S. B. nepateikė, taip pat neįrodė, kad dėl jo veiksmų kilo tik dalis žalos, todėl nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji atsakomybė ir 1154,25 Eur žalos atlyginimas ieškovui iš atsakovų S. B. ir J. G. priteistinas solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis).

Pažymėtina, kad pateiktame atsiliepime atsakovas S. B. taip pat buvo nurodęs, kad ieškovas antrą kartą kreipiasi dėl tais pačiais pagrindais kildinamos žalos atlyginimo, nes Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp bankrutuojančios UAB „E“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, kuris tuo pačiu atstovavo ir įmonės kreditorių (tarp jų ir ieškovo) interesus ir atsakovo S. B., kuria jis įsipareigojo sumokėti 3765 Eur ir 2015-12-12 šią prievolę pilnai įvykdė.

Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti, išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas – bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimas, pareikštas buvusiems įmonės vadovams dėl žalos (t. y. įmonės neįvykdytos kreditorei prievolės), likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Atsakovo nurodomoje Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 ieškinio dalykas – bankrutuojančios UAB „E“ bankroto administratoriaus reikalavimas, pareikštas buvusiems įmonės vadovams S. B. ir J. G. dėl įmonei padarytos žalos, kurią sudaro Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu dėl neteisingo mokesčių apskaičiavimo papildomai priskaičiuoti 18574 Lt delspinigiai ir 7427 Lt bauda, atlyginimo. Nors abiejose bylose keliami buvusių įmonės vadovų civilinės atsakomybės klausimai, tačiau Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo įrodinėjami konkretūs atsakovų neteisėti veiksmai (įstatyminės pareigos teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą nevykdymas) ir dėl to įmonei atsiradusi konkreti žala - įmonei papildomai priskaičiuoti delspinigiai ir bauda. Gi šioje dėl bankroto likviduotos įmonės kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas, ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiems įmonės vadovams, dėl kurių tyčinių veiksmų kilo įmonės bankrotas ir liko nepatenkintas kreditoriaus reikalavimas. Šiuo atveju įrodinėjamas tyčinis juridinio asmens nemokumo sukėlimas, nulėmęs tai, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su ieškovu. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro ne tik aplinkybės, susijusios su neteisingu mokesčių apskaičiavimu, bet visuma atsakovų veiksmų, kuriais įmonė buvo sąmoningai žlugdoma, siekiant privesti ją prie bankroto. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šioje civilinėje byloje ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštus ieškinius pripažinti tapačiais.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovų S. B. ir J. G. priteistina po 13,00 Eur žyminio mokesčio ir po 8,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso po 21,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi atsakovams procesinių dokumentų įteikimas apsunkintas, sprendimas atsakovams papildomai įteiktinas ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-265, 268, 274 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, solidariai iš atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1154,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 25 ct) žalos atlyginimo.

Ieškinį atsakovės A. B. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei – po 21,36 Eur (dvidešimt vieną eurą 36 ct) iš kiekvieno (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir pašto išlaidoms – 5660).

Atsakovams apie priimtą sprendimą pranešti ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017-01-26 civilinėje byloje Nr. e2-30-673/2017 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, solidariai iš atsakovų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 1154,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 25 ct) žalos atlyginimo. Ieškinį atsakovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atmesti. Priteisti iš atsakovų S. B. ir J. G. bylinėjimosi išlaidas valstybei – po 21,36 Eur (dvidešimt vieną eurą 36 ct) iš kiekvieno (bylinėjimosi išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir pašto išlaidoms – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą. Viešo paskelbimo būdu skelbtas sprendimas laikomas įteiktu nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienos. Su elektroninės bylos ir jos priedų versija atsakovai gali susipažinti Kėdainių rajono apylinkės teisme /Didžioji g. 64-2, Kėdainiai, 211 kab./. Informacijos teirautis tel. Nr. 8 347 61292. Teismas išaiškina, kad 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsniui dėl elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismuose ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsniui, kuriame nustatomi informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis. 2013 m. liepos 1 d. taip pat įsigaliojo Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – Aprašas). Apraše nustatyta, kad apylinkės teismuose bylos dėl teismo įsakymų ir kitos bylos pagal galimybes sudaromos elektronine forma, t. y. bylas inicijuojantis dokumentas ir kiti procesiniai dokumentai pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkęs Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: 1) naudodamasis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos teikiamomis priemonėmis, tai yra suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą; arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Norėdami prisijungti prie LITEKO VEP posistemio paskyros teismo suteiktais identifikuojančiais prisijungimo duomenimis, turite pateikti Kėdainių rajono apylinkės teismui (Didžioji g. 64-2, Kėdainiai, 201 arba 204 kabinete) rašytinį nustatytos formos prašymą dėl paskyros VEP posistemėje aktyvavimo ir prisijungimo duomenų išdavimo. Su prašymu turite pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir, jei prašymą pateikia įgaliotas asmuo, įgaliojimus patvirtinantį dokumentą. Priimantis dokumentus asmuo nustato, ar prašymą pateikia teisę pateikti prašymą turintis asmuo. Jei pateikiamas prašymas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus, atsakingas teismo darbuotojas aktyvina paskyrą VEP posistemėje. Prisijungimo duomenys yra išduodami per tris darbo dienas fiziniams asmenims asmeniškai, o juridiniams asmenims per jų atstovus, atvykus į Kėdainių rajono apylinkės teismą, į 201 arba 204 kabinetą.“

Sprendimui įsiteisėjus Kauno apylinkės teismui grąžinti civilinę byla Nr. 2-2445-775/2015 (2 tomai).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.