- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1159-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00809-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. atstovo advokato M. G. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjo (skolininko) atstovas kreipėsi su skundu į antstolę I. G., prašydamas panaikinti antstolės 2020 m. birželio 16 d. patvarkymą Nr. S-20-51-9605, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo bei prašo įpareigoti antstolę priimti patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0051/07/01925, Nr. 0051/10/00484, Nr. 0051/05/00415, Nr. 0051/07/02851, Nr. 0051/11/00467, Nr. 0051/11/00469, Nr. 0051/12/01559 nutraukimo arba vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui, panaikinant visas taikytas priemones skolininko atžvilgiu. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 11 d. turto arešto aktu buvo areštuota skolininko sutuoktinės sąskaita, o tik 2020 m. birželio 15 d. antstolė išsiuntė kreditoriui pranešimus siūlydama jiems kreiptis į teismą su prašymų dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kas prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 straipsnio nuostatoms, kurios reguliuoja procesinius terminus dėl duomenų išsiuntinėjimo skolininkui, kreditoriams. Be to, akcentuoja, kad vykdomosioms byloms tęsti nebėra pagrindo, kadangi skolininkas neturi nei turto nei pajamų bei Lietuvoje nebegyvena, o lėšų išieškojimas iš sutuoktinės sąskaitos, kurioje įplaukos yra tik valstybės išmokos už vaikus, negalimas.
2. Antstolė 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomosiomis bylomis: Nr. 0051/05/00415, Nr. 0051/07/01925, Nr. 0051/07/02851, Nr. 0051/10/00484, Nr. 0051/11/00467, Nr. 0051/11/00469, Nr. 0051/12/01559, persiuntė nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pritaria 2020 m. birželio 16 d. antstolės I. G. patvarkymui dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą bei prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolė vykdo septynias vykdomąsias bylas, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš pareiškėjo. Pažymėjo, jog dėl pareiškėjo analogiškų argumentų, jog vykdomosios bylos turi būti nutrauktos dėl jo turtinės padėties ir negalimumo išieškoti iš skolininko sutuoktinės sąskaitos yra pasisakyta įsiteisėjusiomis Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-549-460/2020, todėl pirmosios instancijos teismas nurodytų motyvų nekartojo, kadangi skunde keliami reikalavimai identiški išspręstoje civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl vykdymo proceso pažeidimų nurodė, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (101 sprendimo vykdymo instrukcijos punktas). Iš to seka, kad antstoliui nėra nurodyti privalomi terminai, per kurį laiką jis turi pasiūlyti kreditoriui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, todėl nutarė pareiškėjo skundą atmesti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) G. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti antstolės I. G. 2020 m. birželio 16 d. patvarkymą Nr. S-20-51-9605, įpareigoti antstolę priimti patvarkymus dėl vykdomosiose bylose Nr.0051/07/01925, Nr.0051/10/00484, Nr.0051/05/00415, Nr.0051/07/02851, Nr.0051/11/00467, Nr.0051/11/00469, Nr.0051/12/01559 vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui, panaikinti visas taikytas priemones apelianto atžvilgiu. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasisakė dėl civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 išdėstytų motyvų. Civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 teismas vykdytinų dokumentų grąžinimo klausimu pasisakė, kad tuo metu apelianto skolų išieškojimas yra nukreiptas į jo sutuoktinės turtą/pajamas, todėl laikytina, kad vykdomosiose bylose atlikti ne visi įmanomi veiksmai, kad būtų išieškotos skolos iš pareiškėjo. Kadangi šiuo metu skolų išieškojimas yra nukreiptas į skolininkui priklausantį bendrą su kitais asmenimis turtą, tai yra skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančias lėšas. Apelianto teigimu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl galimybių išieškoti iš skolininko sutuoktinės lėšų, tai yra paaiškėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 antstolės atstovė klaidino teismą, nurodydama, jog kreipėsi į išieškotoją, nors tokių veiksmų neatliko.
5.2. Apeliantas nurodo, kad skolininko atžvilgiu yra CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 4, 9 punktuose numatyti pagrindai dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo, nes skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išieškotojo nurodytu adresu apeliantas negyvena ir negyvena Lietuvos Respublikoje. Pažymi, jog antstolė vilkina išieškojimo procesą, procesas trunka virš 14 metų, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkas jokio turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-549-460/2020 nustatytus faktus, neatsižvelgė į tai, kad vykdymo procesas trunka 14 metų, skolininkas neturi jokio turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, o antstolė atliekamais veiksmais vilkina vykdymo procesą.
8. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, nustatydamas bylos faktines aplinkybes ir taikydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
9. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
10. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės – antstolės I. G. kontoroje yra septynios vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas iš apelianto. Vykdomoji byla Nr. 0051/05/00415 užvesta pagal 2005 m. vasario 25 d. Plungės rajono policijos komisariato nutarimą dėl 28,96 EUR baudos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0051/07/01925 užvesta pagal 2005 m. vasario 3 d. Plungės r. PK nutarimą dėl 28,96 EUR baudos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0051/07/02851 užvesta pagal 2006 m. liepos 18 d. Plungės r. PK nutarimą dėl 5,79 EUR baudos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0051/10/00484 užvesta pagal 2010 m. vasario 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą dėl 362,03 EUR baudos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0051/11/00467 užvesta pagal 2011 m. balandžio 22 d. Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 941,27 EUR baudos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0051/11/00469 užvesta pagal 2011 m. balandžio 27 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl 7206,66 EUR mokestinės nepriemokos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0051/12/01559 užvesta pagal 2012 m. spalio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimą dėl 2105,73 EUR mokestinės nepriemokos išieškojimo. Išieškotoja bylose – Valstybinė mokesčių inspekcija.
11. Pirmiausia apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apelianto skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo klausimo netinkamai taikė Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-549-460/2020 nustatytus faktus, teigia, kad vykdomosios bylos yra užvestos nuo 2005 metų, kas šiuo metu sudaro 14 metų laikotarpį. Per šį laikotarpį buvo atlikta visa eilė vykdymo veiksmų siekiant nustatyti apelianto turtinę padėtį yra nustatyta, kad apelianto vardu nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų nėra, o ir be to apeliantas negyvena antstolės veiklos teritorijoje, todėl nėra galimybių išieškoti skolų ir antstolė privalo grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams. Su apelianto argumentais nesutinkama.
12. Įsiteisėjusioje Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 nurodyti šiai bylai reikšmingi faktai, jog antstolė vykdydama apelianto atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas periodiškai atliko veiksmus siekdama nustatyti apelianto turtinę padėtį, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti vykdymo senatį, konstatavo, jog apelianto argumentai, kurie yra analogiški šioje byloje dėl išieškojimo negalimumo, dėl tos aplinkybės, jog apeliantas gyvena užsienyje yra nepagrįsti, kadangi išieškojimas yra nukreiptas į bendrą apeliantui priklausantį bendrą su kitais asmenimis turtą, tai yra apelianto sutuoktinės sąskaitoje esančias lėšas. Kaip matyti Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-549-460/2020, išnagrinėjęs apelianto skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-413-669/2020 konstatavo, kad apeliantas gera valia savo pareigos nevykdė, nesiėmė jokių veiksmų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti, su antstole nebendradarbiavo, pažymėjo, kad apeliantas nurodo gyvenantis ir judantis (duomenys neskelbtini) erdvėje, kam reikalingos piniginės lėšos, todėl laikė nepagrįstais apelianto argumentus dėl jo turtinės padėties. Atsižvelgiant į nurodytose įsiteisėjusiose nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, apelianto atskirojo skundo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų kvestionuoja įsiteisėjusiomis nutartimis nustatytas faktines aplinkybes jog antstolė ilgą laiką netinkamai vykdė vykdomąsias bylas, dėl išieškojimo galimumo, apeliantui gyvenant užsienyje, esant Lietuvos Respublikoje areštuotoms apelianto sutuoktinės piniginėms lėšoms.
13. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi tai, kad apeliantas nurodo gyvenantis užsienyje, neturi jokio turto ir lėšų, tačiau teikdamas skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nenurodo jokios tikslios faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tai yra nurodo tik šalį kurioje galimai gyvena, nenurodydamas jokio konkretaus adreso. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas neteikia jokių argumentų ir įrodymų dėl įdarbinimo minėtoje valstybėje ir ar gaunamų socialinių išmokų, iš kokių lėšų moka nuomos mokestį, tai yra nurodomų motyvų dėl prastos turtinės padėties neįrodinėja jokiais rašytiniais įrodymais, nors akivaizdu (CPK 185 straipsnis), jog apeliantas galimai gyvendamas (duomenys neskelbtini) turi turėti finansinių resursų būtiniesiems poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantas vykdymo procese nėra sąžiningas, neteikia bylai reikšmingų duomenų, pagrindžiančių atskirajame skunde nurodytus motyvus dėl prastos turtinės padėties ir išieškojimo negalimumo.
14. Antra, apeliantas teigia, kad antstolė pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 10¹ straipsnio nuostatą, pagal kuria skolininkas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos turi pateikti atsakymą antstolei dėl turto dalies nustatymo. Teigia, kad nesutikus ar nepateikus atsakymo per 20 dienų, antstolė po 2019 m. gruodžio 15 d, privalėjo išsiųsti kreditoriui pasiūlymą kreiptis į teismą pačiam, tačiau šį pasiūlymą išsiuntė tik po 6 mėnesių dėl ko išieškojimo procesas yra vykdomas netinkamai, pažeidžiant apelianto teises.
15. Ginčo metu aktualios Spendimų vykdymo instrukcijos 10¹ punktas numatė, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo <...> antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Šioje nuostatoje konkretus terminas, per kurį antstolis privalo pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo yra nenustatytas, toks terminas nenustatytas ir CPK 667 straipsnio 2 dalyje, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei nėra nurodyti privalomi terminai, per kurį laiką ji turėjo pasiūlyti išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ir nesutinkama su apelianto argumentais, jog šiuo aspektu buvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 7-15 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.