- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-311-657/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- V. K.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atstovaujamo advokato Tomo Vildžiūno atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27439-475/2015, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo V. K. ieškinys dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. K. atstovaujamas advokato Tomo Vildžiūno kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovą I. B. su visa jam priklausančia manta iš negyvenamųjų patalpų – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovą per 7 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: nurodyti tinkamus atsakovus, pateikti įrodymus, kad atsakovas yra užėmęs ginčo patalpas bei kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl patalpų atlaisvinimo, pateikti įrodymus, kad ieškovui priklausanti ūkinio pastato nuosavybės dalis yra atidalinta iš bendrosios nuosavybės, kad nustatyta naudojimosi tvarka (b.l. 7).
Šalies argumentai
Ieškovas 2015-11-09 pateikė teismui patikslintą ieškinį, atsakovu nurodė I. B., trečiuoju asmeniu – B. B.. Ieškovas nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas nėra padalintas, naudojimosi tvarka nėra nustatyta.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (b.l. 12-13).
Teismas nurodė, kad civilinio proceso paskirtis - užtikrinti greitą ir teisingą ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.), todėl šalis privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas. Viena iš tokių sąlygų – tinkamas procesinio dokumento surašymas, įrodymų pateikimas. Teismas konstatavo, jog patikslintu ieškiniu ieškovas pašalino tik dalį ieškinio trūkumų: iš atsakovų pašalino B. B., tačiau jokių 2015-11-03 nutartyje nurodytų rašytinių įrodymų ieškovas nepateikė. Kaip nurodyta 2015-11-03 Kauno apylinkės teismo nutartyje, nepateikus minėtų įrodymų bei nepatikslinus ieškinio dalyko, priimtas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių ir ieškovo teisės nebus apgintos, kadangi tik esant nutrauktam turto valdymui bendrosios nuosavybės teise, t.y. esant natūra paskirtai daikto daliai (CK 4.80 str. 2 d.), maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą ieškovas pašalino tik dalį nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, teismas pripažino, jog nutartis neįvykdyta, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde apeliantas V. K. atstovaujamas advokato Tomo Vildžiūno prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti (b.l. 12-14). Nurodo, kad nutartis laikyti ieškinį nepaduotu yra nepagrįsta. Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas nėra padalintas, naudojimosi tvarka nenustatyta, kas matyti iš prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo raštu kreiptis į atsakovą dėl patalpų atlaisvinimo, todėl tokio įrodymo ieškovas pateikti teismui neprivalėjo. Iš esmės teismas nutartyje pasisakė dėl paties ieškinio pagrįstumo ir nurodė papildomai pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, pareikšti papildomus reikalavimus pasidalinti turtą ar nusistatyti naudojimosi tvarką, t.y. atlikti papildomus veiksmus, kurie susiję su papildomomis lėšomis ir kuriems atlikti yra reikalingas gana ilgas laiko tarpas. Tuo tarpu ieškinį ieškovas pareiškė dėl savo, kaip savininko, pažeistų teisių.
Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo plano kopijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su apelianto (ieškovo) ieškinio dėl iškeldinimo iš patalpų priėmimo išsprendimu.
Kauno apylinkės teismas ginčijama 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dėl iškeldinimo motyvuodamas tuo, jog buvo pašalinta tik dalis teismo nurodytų trūkumų, nes, nepatikslinus ieškinio dalyko, galimai palankus ieškovui teismo sprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių ir jo teisės nebus apgintos, kadangi tik esant nutrauktam turto valdymui bendrosios nuosavybės teise, t.y. esant natūra paskirtai daikto daliai.
Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas siekia apginti savo teises vienu iš CK 1.138 straipsnyje numatytų būdų. Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininko teisės pažeidžiamos ne tik neteisėtai užvaldant jo nuosavybę, bet ir trukdant jam normaliai naudotis savo nuosavybe.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad teismui pateiktas ieškinys yra aiškus, jo reikalavimai (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), aiškiai ir suprantamai išdėstytos, ieškovas nurodė dalyvaujančius byloje asmenis ir jų procesinę padėtį, t.y. atsakovą bei trečiąjį asmenį, kurio teisėms ir pareigoms, ieškovo manymu, bylos išsprendimas turės teisinių pasekmių.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teismo sprendimas nesukels ieškovui teisinių pasekmių. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.).
Pagal civilinio proceso teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 str. 3 d., 4 d., 405 str., 417-418 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; kt.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo metu sprendė klausimą dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir teismo sprendimo teisinių pasekmių, nes šie klausimai yra sprendžiami išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo metu per trūkumų šalinimo institutą. Be to, pažymėtina, kad visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio, taip pat ir būtinų įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenų, gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje metu (CPK 230 str. 1 d.). Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų sprendimą. Teismo ir šalių pareiga rūpintis kuo greitesne proceso eiga (CPK 7 str.). Šalių subjektinės teisės turi būti apgintos kiek įmanoma operatyviau, su kuo mažesniais valstybės ir dalyvaujančių byloje asmenų kaštais.
LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2015-11-10 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.