- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 1-33-664/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48221-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Kaltinamasis
- D. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
D. G., 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie klubo BBQ akademija, ne mažiau trijų kartų dešine ir kaire rankomis sudavė Ž. K. į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus veide, daugybinius kaulų (nosikaulio, kairės akiduobės sienelių, kairio skruostikaulio lanko, kairio žandinio ančio sienelių) lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų kaulo lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų laikotarpiui. Tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
D. G. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 22 val. 00 min. kartu su draugais, automobiliu, priklausančiu draugui, atvažiavo į klubą BBQ, esantį Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone. Būdamas klube, tą kartą lengvai išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, tai yra išgėrė 50 gramų viskio ir šiek tiek alaus. Baiginėjantis vakarui, apie 03 val. 30 min. kartu su draugais ruošėsi važiuoti namo, išėjęs iš klubo nuėjo prie automobilio kuriuo atvažiavo. Automobilis stovėjo ne pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o ant žvyro arčiau išvažiavimo. Prie automobilio jis stovėjo kartu su J. J., D. U., taip pat netoliese prie kito automobilio stovėjo pažįstami: E. M., T. N., jie taip pat ruošėsi išvažiuoti. Klubo BBQ akademija kieme buvo ir daugiau žmonių bei automobilių, visi ruošėsi važiuoti į namus. Išėjus iš BBQ klubo ir sustojus pasikalbėti prie automobilio su J. J., D. U., išgirdo, kad kažkas rėkauja. D. G. nurodo pamatęs tuo metu tik iš matymo pažinotą Ž. K. (nukentėjusiojo vardo ir pavardės tuo metu jis nežinojo, asmeniškai ankščiau su juo nebendravo). Ž. K., būdamas apie 10 metrų atstumu nuo D. G., žiūrėdamas į D. G. ir rodydamas į jį pirštu šaukė: “ei tu, atlapausi“, „ateik čia gaidy, vienas ant vieno!“ ir vartojo įvairius necenzūrinius žodžius:“nachui“, „loche tu“ ir pan. D. G. nurodo, jog iš pradžių nenorėjęs eiti artyn, nes nenorėjo turėti problemų, tačiau Ž. K. išsakyti žodžiai jį įžeidė, jis susinervino. Abu, t.y. D. G. ir Ž. K. priėjo vienas prie kito arčiau D. G. nurodo norėjęs išsiaiškinti ar tai jam buvo skirti Ž. K. išsakyti žodžiai. Ž. K. priėjęs prie pat D. G., prikišo savo veidą prie pat D. G. veido, o pastarasis norėdamas išlaikyti atstumą (nurodo, jog jam buvo nemalonu ir nejauku, kad pastarasis priėjo taip arti), Ž. K. pastūmė dešine ranka. Jį pastūmė dėl to, kad nelįstų prie jo, kad “atsikabintų“, nes Ž. K. eidamas link D. G. pastarąjį keikė, sakydamas :"atlapausi, gaidy!". Kai D. G. pastūmė Ž. K., pastarasis jam trenkė vieną kartą kumščiu, kuria ranka neatsimena, į galvos (smilkinio) sritį. D. G. suprato, kad jį puola, todėl palenkęs galvą tam, kad apsisaugotų, pakaitomis dešine ir kaire ranka sudavė Ž. K. ne mažiau tris kartus į galvos, veido sritį. Kiek tiksliai jis sudavė smūgių pasakyti negali. Bet tai gali būti kaltinamajame akte nurodytas smūgių skaičius. Po D. G. suduotų smūgių, Ž. K. suklupo. Ar Ž. K. nugriuvo, ar atsisėdo, to D. G. neatsimena. Matė kaip Ž. K. gulėjo nugara ant žemės, ir rankomis laikė užsidengęs veidą. Draugė, laikydama D. G. už rankos sakė :"nereikia, nesimuškit"!. Tuomet prie Ž. K. priėjo dvi merginos ir vaikinas. Tarp priėjusių buvo ir Ignalinos mieste gyvenanti D. G. antros ar tai trečios eilės pusseserė I. K., kuri ėmė barti D. G., ką pastarasis darantis. Kraujo nesimatė, todėl D. G. nurodo pagalvojęs, kad nieko blogo neatsitiko, tai yra dėl jo suduotų smūgių sunkių pasekmių neturėjo būti. Kaltinamasis nurodo, jog kai prie nukentėjusiojo priėjo jo nurodyti asmenys, jis išvažiavo į namus.
Šalies argumentai
D. G. nurodo, kad kai Ž. K. jam ranka trenkė į smilkinio sritį, jis suduodamas Ž. K. bandė gintis, tai įvyko mašinaliai. Ž. K. tą vakarą buvo pakankamai neblaivus. Jis neaiškiai kalbėjo, judesių koordinacija buvo sutrikusi, svirduliavo. Po konflikto su Ž. K., kuomet jis sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, D. G. nurodo jautęsis blogai: savaitę po įvykio, skaudėjo galvą, tačiau į medikus, gydymo įstaigą nesikreipė. Vaistų nuo galvos skausmo nevartojo.
Kaltinamasis nurodo, jog visą šį konfliktą matė kartu su juo prie automobilio stovėję J. J., D. U., taip pat netoliese prie kito automobilio stovėję pažįstami: E. M., T. N.. Taip pat buvo pažįstamas J., pavardė galimai G.. Draugė, kuri laikė buvo J., jos pavardės nežino, ji šiuo metu yra Norvegijoje. Kitų, aikštelėje buvusių žmonių ir galėjusių matyti konfliktą tarp jo ir Ž. K., D. G. nurodo nepažįstantis, jų įvardinti negalintis.
Kaltinamasis nurodo, jog apie tai, kad nukentėjusiajam Ž. K. padaryti rimtesni sužalojimai nei jis galvojo ir pastarasis gydėsi ligoninėje, jis sužinojo tik praėjus trims savaitėms po įvykio, kaip pas jį atvyko policijos pareigūnai. Po to, kai sužinojo apie tai, kad Ž. K. buvo rimtai sužalotas ir gydytas ligoninėj, D. G. nurodo atsiprašęs nukentėjusiojo (tai darė ne kartą) ir pasiūlęs jam 200 Eur kompensaciją, tačiau Ž. K. atsisakė taikytis, nurodydamas, kad jo netenkina tokio dydžio kompensacija. Kaltinamasis D. G. nurodė, kad civilinio ieškinio atlyginti neturi iš ko nes šiuo metu nedirba, mokosi. Per mėnesį gauna 15 eurų stipendiją. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą 1000 Eur sumoje, jos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis, didesnio dydžio civilinio ieškinio tenkinti paprasčiausiai neturi realių galimybių. Supranta, kad pasielgė blogai ir dėlto nuoširdžiai gailisi ir dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Žada baigęs mokslus įsidarbinti ir atlyginti visą padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, D. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką-nesunkų sveikatos sužalojimą, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:
Nukentėjusysis Ž. K. paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. vakare, kelintą tiksliai valandą neatsimena, su draugu A. V. atėjo į kavinę BBQ akademiją, esančią Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone. Visą vakarą su juo kartu nebuvo, klube bendravo ir su kitais pažįstamais. Ar draugas A. V. buvo klube iki pat klubo uždarymo to nežino. Draugų su kuriais dažnai bendrauja tą vakarą klube nebuvo. Buvo pažįstamų, tačiau konkrečiai jų vardų ir pavardžių nežino ir jų įvardinti negali. 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min. išėjo iš klubo BBQ į namus. Ruošėsi eiti pėsčiomis. Per visą vakarą buvo išgėręs apie 3-4 bokalus alaus, nesijautė stipriai apgirtęs. Prie kavinės BBQ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie įvažiavimo pamatė, kad stovi galimai penki asmenys. Vienas iš vaikinų, kurį Ž. K. nurodo pažinojęs tik iš matymo, t.y. D. G., pasakė:“ Ateik čia, gaidžiai...., ignalinski Jūs“. Tiksliai atkartoti ką sakė negali. Ž. K. nurodo paklausęs: “ Ką sakei, kas yra, kokios problemos?“. Tas pats vaikinas pasakė:“ Gal nori gauti?“. Tada tas pats vaikinas, tai yra kaltinamasis D. G., kuria ranka neįsidėmėjo, vieną kartą rankos kumščiu trenkė Ž. K. į veido sritį. Ž. K. nurodė, kad po suduoto smūgio nieko neatsimena, nes „atsijungė“. Ar buvo suduota daugiau smūgių, neatsimena. Atsigavo, sėdėdamas. Viena iš panelių, koks jos vardas ir pavardė nežino, padavė nosinę, nes iš nosies Ž. K. bėgo kraujas. Kaimynė I. K. nuvežė į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių. I. K. pačio konflikto nematė. Tą pačią naktį Ž. K. buvo nuvežtas į Visagino ligoninę, kur gydėsi nuo 2015-08-16 iki 2015-08-21. Vėliau buvo paguldytas į Žalgirio klinikas, t.y. nuo 2015-08-24 iki 2015-08-27 kur buvo atlikta skruostikaulio operacija. Kokie kiti asmenys buvo kartu su D. G., nukentėjęs nurodyti negalėjo, to nežino, bet galimai buvo jo pažįstami iš Švenčionėlių.
Nukentėjusysis nurodo, jog, pats įvykis buvo seniai, jam buvo sutrenkta galva (nors medicininiuose dokumentuose ir nėra įvardintas galvos sutrenkimas), todėl jis neatsimena to vakaro detalių, tai yra neatsimena ar vienas ar su kuo nors iš pažįstamų išėjo iš klubo „BBQ“ neatsimena, ar jis ruošėsi eiti namo pėsčiomis ar visgi, kaip nurodo liudytoja I. K., jis ketino važiuoti į namus su kartu su ja automobiliu. Ar kas nors iš jo pažįstamų matė įvykį jis pasakyti negali, nes nežino.
Taip pat nukentėjusysis nurodo, jog kaltinamojo D. G. jam siūloma atlyginti 1000 Eur suma yra per maža ir jis nesutinka. Dėl turtinės žalos dydžio, tai negali paaiškinti kodėl po šio įvykio jo batai ir megztinis buvo sudraskyti ir sugadinti. Apie tai, kad buvo nepataisomai sugadinti jo drabužiai, t.y. megztinis ir batai, neužsiminė nei vienoje iš apklausų, kadangi jo niekas apie tai neklausė, daiktai išmesti, jų pateikti negali. Ž. K. nurodo jog tai smulkmena ir dėl jų pretenzijų nebereikš. Taip pat nurodė, jog prašoma priteisti artimųjų kelionės išlaidų sumą 21,57 Eur sudaro artimųjų, pagrinde motinos, kelionės jį lankyti ligoninėje, išlaidos, kurias patyrė nukentėjusiojo motina, nes už jas mokėjo iš savo lėšų. Bei papildė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo jo naudai dar 294 Eur turėtų išlaidų (II t., b.b.l. 171,193,197,202).
Nukentėjusiojo Ž. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Ž. K. nurodė vietą prie kavinės BBQ, adresu Pagavio g. 1, Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone, kur D. G. trenkė Ž. K. į veido sritį (I t., b.b.l. 28-34).
Nukentėjusysis Ž. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo D. G. nusikaltimu patirtą 409,39 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur neturtinę žalą (I t., b.b.l. 38-41, 42,43,44).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja I. K. nurodė, kad įvykis buvo seniai, todėl visų detalių neatsimena. Teismui pagarsinus 2015 m. spalio 5 d. (II t., b.b.l. 10-11) ir 2016 m. vasario 1 d. (II t., b.b.l. 13-14) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. K. nurodė, jog šie parodymai yra teisingi ir paaiškino, kad Ž. K. yra jos kaimynas, o kaltinamasis D. G. yra jos tolimas giminaitis, berods antros eilės pusbrolis. Su kaltinamuoju artimų ryšių nepalaiko. 2015 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, buvo kavinėje BBQ, esančioje Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone. Vakarui baiginėjantis I. K. nurodo jai priklausančiu automobiliu nuvežusi savo draugus į Ignaliną, tada vėl grįžo į BBQ, automobilį pastatė pirmojoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie klubo „BBQ“. Būnant BBQ klube ji susitarė su klube buvusiais Ž. K. ir A. V. kad ji juos taip pat parveš namo. I. K. nurodo, jog iš BBQ klubo patalpų ji išėjo pirma, iš paskos išėjo Ž. K. ir paskutinis A. V.. Ar A. V. iš karto ėjo paskui juos, I. K. nurodo nemačiusi. I. K. nurodo, jog einant link automobilio, ji matė, kad aikštelėje yra ir daugiau automobilių ir apie 30 žmonių, kurie ruošėsi važiuoti į namus, pažįstamų ji nematė. Daugelis ignaliniečių jau buvo išvažiavę. Aikštelėje buvo likę daugiausiai atvykę iš kitur. Eidama I. K. nieko negirdėjo, t.y. negirdėjo, kad kas būtų keikęsis ar šūkavęs. Priėjusi prie savo automobilio, ji nurodo atsisėdusi už vairo. Prie jos automobilio priėjo ir Ž. K.. I. K. nurodo, kad pamatė, kaip prie Ž. K. priėjo kažkoks vaikinas, kurio I. K. neįžiūrėjo, nes lauke buvo tamsu, apie ką jie kalbėjosi su Ž. K. ji negirdėjo. Tada Ž. K. stovėdamas prie I. K. automobilio šono, pasakė I. K.: „Aš tuoj ateisiu“ ir nuėjo tolyn nuo automobilio. Automobilyje grojo muzika ir I. K. nurodo daugiau nieko negirdėjusi ir nemačiusi. Po kiek tai laiko ji įjungusi automobilio šviesas ir pakėlusi akis pamatė, kaip netoli automobilio vyksta grumtynės. Smūgių I. K. nurodo nemačiusi. Pamatė, tik kaip Ž. K. nugriuvo ant žemės, o D. G. atsistojo ant pievutės. I. K. nurodo išlipusi iš automobilio priėjusi artyn ir pasakiusi D. G.: “ką tu darai, ar turi proto“. D. G. nieko nepasakė. Iš netoli buvusių ar priėjusių žmonių I. K. pažįstamų nurodo nemačiusi. Ž. K. iš nosies labai bėgo kraujas, rankos buvo kruvinos. I. K. atnešė servetėlę kraujui nusivalyti. Sušuko, kad reikia kviesti greitąją. I. K. nuvežė Ž. K. į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių. Vežant Ž. K. matė, kad jo nosis patinusi. Pats Ž. K. nieko neaiškino, kas jį sumušė. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Konkrečiai įvardinti žmonių, kurie buvo prie BBQ klubo tuo momentu, kai įvyko konfliktas tarp Ž. K. ir D. G., nepažįsta. Dauguma žmonių buvo nematyti, tad galimai buvo ne vietiniai, t.y. ne ignaliniečiai, todėl konkrečiai nė vieno asmens negali įvardinti vardu ir pavarde. Ž. K. tą vakarą buvo neblaivus, tačiau aplinkoje orientavosi, nesvirduliavo. Prieš išvažiuojant iš BBQ į namus, I. K. su Ž. K. susikalbėjo, jį liudytoja turėjo nuvežti į namus. Kad Ž. K. būtų su kokia nors panele tą vakarą BBQ, to I. K. nematė. I. K. nurodo nemačiusi, kad Ž. K. iš BBQ kavinės būtų išėjęs su alaus bokalu ar alaus bokalą būtų statęs ant automobilio.
Liudytojas J. J. parodė, kad kaltinamąjį D. G. pažįsta gerai, bendrauja, susitinka kokį kartą per dvi savaites, o nukentėjusįjį ankščiau (iki įvykio) pažinojo tik iš matymo, ankščiau matė krepšinio varžybose, tarpusavio santykiai normalūs. 2015 m. rugpjūčio mėn. tikslios datos neatsimena, kartu su D. U. atvažiavo į klubą BBQ, esantį Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone. Neatsimena ar jie ką atvežė į klubą ar atvažiavo kažko pasiimti. Klubui užsidarant, tikslaus laiko pasakyti negali, kartu su D. U. ruošėsi važiuoti namo, jų automobilis stovėjo pastatytas prie žolytės, priešais pat įvažiavimą. J. J. nurodė, kad jam kartu su T. N. ir D. U. stovint lauke, pamatė, link jų ateinantį pažįstamą D. G., kuris ėjo link jų pasisveikinti ir nuėjo šiek tiek toliau prie ten jo laukusių draugų. Tada išgirdo kaip iš kitos kompanijos, stovėjusios lauke, vienas iš vaikinų, t.y. Ž. K. pradėjo rėkauti :“ G. ateik čia“. Iš pradžių D. G. nekreipė dėmesio, tačiau Ž. K. pradėjo jam sakyti: “ateik čia atlapausi, ką bijai ateiti susimušti?“. Ž. K. tarsi D. G. provokavo. Liudytojas J. J. nurodo, jog buvo akivaizdu, kad šie žodžiai yra skirti būtent D. G., Ž. K. juos sakydamas žiūrėjo į D. G.. Tada D. G. priėjo prie Ž. K.. Ką jie tarpusavyje kalbėjo to liudytojas negirdėjo. Tada Ž. K. rankos kumščiu, kurios rankos neįsidėmėjo, trenkė D. G. vieną kartą į veido sritį. D. G. su rankos kumščiu, kuria neįsidėmėjo, du kartus trenkė Ž. K. į veido sritį. Po suduoto antro smūgio Ž. K. nugriuvo. Liudytojas nurodė, kad galimai Ž. K. nugriuvo ant trinkelių, netoliese buvo bordiūras. Ž. K. keliantis, D. G. su koja, kuria negali pasakyti, trenkė dar vieną kartą jam, į kurią kūno vietą trenkė neįsidėmėjo. Ar pataikė nežino. Viskas įvyko labai staigiai. Kiek pamena D. G. su draugais išvažiavo į namus, o J. J. po kurio laiko taip pat išvažiavo į namus. Prie nukentėjusiojo Ž. K. priėjęs nebuvo, į konfliktą nesikišo, nes tai ne jo reikalas, tą vakarą su D. G. nebuvo vienoje kompanijoje. Tą vakarą jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Liudytojas J. J. nurodo jog jo manymu, nukentėjusysis Ž. K. buvo gerokai išgėręs ar buvo išgėręs D. G. nežino, nes su juo tą vakarą kartu nebuvo, jei ir buvo išgėręs, to nesimatė.
Liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamąjį D. G. pažįsta, jo tarpusavio santykiai normalūs, kaip paprastų pažįstamų, su juo susitinka retai, kokį kartą į pusmetį, o nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo, tarpusavio santykiai normalūs. 2015 m. galimai rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, kartu su draugais atvažiavo į klubą BBQ, esantį Strigailiškio kaime Ignalinos rajone. Apie 04 val.00 min. užsidarius klubui, nemažai jaunimo stovėjo lauke. Liudytojui stovint kompanijoje, kuri buvo iš Švenčionių, prie jų priėjo iš matymo pažįstamas Ž. K.. Prieš tai, išėjęs iš BBQ baro, Ž. K. priėjo prie automobilio, prie kurio stovėjo dar keli žmonės, pastatė alaus bokalą ir tuomet nuo automobilio priėjęs prie jų kompanijos, būdamas kažkur apie 3-5 metų atstumu pasakė šalia E. M. stovėjusiam D. G. :“ Ateik čia atlapausi, ateik vienas ant vieno“. Liudytojas nurodo, jog iš nukentėjusiojo Ž. K. gestų, žvilgsnio, nukreipto į D. G., jis suprato, kad šie žodžiai yra skirti būtent D. G.. Iš pradžių D. G. pasakė, kad jis nenori problemų ir nenori eiti. Tačiau, kai Ž. K. priėjęs arčiau ėmė jį pravardžiuoti „atlėpausiu“ jis priėjo prie Ž. K. artyn. D. G. su Ž. K. stovėjo apie 1-2 metrų atstumu nuo liudytojo, bet buvo tamsu ir jis tiksliai nematė kas kam ir kur trenkė, paprasčiausiai matė, kad prasidėjo kokie tai judesiai, tiek vienas, tiek kitas mosikavo rankomis. Matė, kaip D. G. gynėsi, nematė ar nukentėjusysis Ž. K. pataikė D. G. ar ne. Vėliau aplink juos susidarė žmonių „ratukas“. Be to buvo tamsu. Kas kuris kam trenkė tikrai nematė. E. M. nurodė, kad tik matė, kai žmonės jau išsiskirstė, o Ž. K. gulėjo ant žemės. Liudytojas nurodo jos jis niekur nesikišo, nes tai ne jo reikalas. Po to E. M. išvažiavo į namus, kaltinamasis D. G. su juo nevažiavo.
Liudytojas D. U. parodė, kad D. G. pažįsta gerai, nes jie draugai. Nukentėjusįjį Ž. K. pažįsta tik iš matymo, tarpusavio santykiai normalūs, nekonfliktavo. 2015 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neatsimena, šeštadienį, automobiliu, kurį vairavo jis pats, kartu su J. J. ir dviem panelėmis apie 22 val. atvažiavo į klubą BBQ, esantį Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone. Liudytojas nurodė, kad kartu su J. J. pačiame klubo viduje nebuvo. Atvežė tik paneles į klubą. Visą vakarą buvo prie klubo BBQ, važinėjo po Ignaliną. Apie 04 val. prieš užsidarant klubui, stovint lauke netoli savo automobilio, pamatė kaip iš klubo išėjo D. G., kuris sustojo ir ėmė su jais kalbėtis. Pro šalį eidamas iš matymo tik pažįstamas Ž. K. pasakė šalia liudytojo stovėjusiam D. G.:“ Ei ateik čia atlapausi“. Liudytojo požiūriu, nukentėjusysis Ž. K. buvo neblaivus, jis iš klubo buvo išėjęs su alaus bokalu, kurį prieš prieinant prie D. G. buvo pastatęs ant mašinos. Kieno tai mašina, D. U. nurodo nežinantis. D. G. iš pradžių nekreipė dėmesio į Ž. K. šūkavimus. Ž. K. toliau rėkavo tą patį, tada D. G. paklausė Ž. K.:“ ar į mane čia kreipiesi?“, Ž. K. pasakė: “taip“. Tuomet D. G. priėjo arčiau prie Ž. K.. Ką jie po to tarpusavyje kalbėjo liudytojas D. U. negirdėjo. Tada pamatė kaip Ž. K. rankos kumščiu, kurios rankos neįsidėmėjo, trenkė D. G. vieną kartą į veido sritį. Įvyko muštynės. D. G. rankos kumščiu trenkė Ž. K. į veido sritį, kiek kartų pasakyti negali. Ž. K. nugriuvo ir prie jo pribėgo daug žmonių. Liudytojas nurodo nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Viskas įvyko labai greitai ir nespėjo sureaguoti bei sulaikyti D. G.. Vėliau jie išvažiavo į namus.
Liudytojas T. N. parodė, kad kaltinamąjį D. G. jis pažįsta, dažniausiai bendrauja virtualiai, o nukentėjusiojo Ž. K. nepažįsta. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos ir laiko neatsimena, šeštadienį, atvažiavo į kavinę BBQ, esančią Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone. Klube bendravo su pažįstamu D. G., kurį tą vakarą matė vartojant alkoholį, tačiau kiek ir ko išgėrė D. G. pasakyti negali. Ž. K. tą vakarą klube nematė. Prieš klubo užsidarymą, kiek tiksliai buvo valandų neatsimena, lauke kartu su draugais J. J. ir D. U. laukė kada atvažiuos jų pasiimti. Tuo metu nuo klubo pastato link jų ėjo D. G., kuris irgi turėjo kartu važiuoti. D. G. einant link jų, vaikinas iš kitos kompanijos, stovėjusios netoli jų pasakė D. G.:" ateik čia atlapausi". Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Ž. K.. Iš to, kaip šie žodžiai Ž. K. buvo pasakyti, liudytojas nurodo supratęs, kad jie skirti D. G.. Tai suprato ir pats D. G.. Liudytojas nurodo, kad pagalvojo, kad tas vaikinas yra jo pažįstamas ir kad taip sakydamas juokauja. Iš pradžių D. G. į tai nekreipė dėmesio, be po to iškarto gretai priėjo prie to vaikino. Liudytojas T. N. nurodo, jog D. G. įžeidė šie nukentėjusiojo Ž. K. pasakyti žodžiai. D. G. nėra ūmaus būdo, tačiau išgirsti tokius žodžius iš nepažįstamo asmens nėra malonu. Sprendžiant iš išsakytų replikų buvo akivaizdu, kad Ž. K. yra neblaivus. D. G. ir Ž. K. stovėjo apie 5 metrus atstumu nuo liudytojo. Ką jie kalbėjo negirdėjo, tačiau matė kaip Ž. K. vieną kartą rankos, kurios neįsidėmėjo, kumščiu trenkė D. G. į veido sritį. Tada D. G. tam vaikinui du kartus rankos kumščiu trenkė į galvos sritį ir galimai vieną kartą su koja, tačiau į kurią sritį kūno neatsimena. Po antro suduoto D. G. smūgio, Ž. K. nugriuvo ant trinkelių. Vėliau išvažiavo į namus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 688/2016(01) nurodoma, kad Ž. K. padaryta: odos nubrozdinimai veide ir kraujosruva apie kairę akį, daugybiniai veido kaulų (nosikaulio, kairio skruostikaulio ir jo lanko, kairės akiduobės sienelių, kairio žandinio ančio sienelių) lūžimai, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl nurodytų veido kaulo lūžių. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ( II t.b.l. 1-2).
Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje ir Ieškinių pateikimui pagal teisinių institucijų užklausą pažymoje nurodyta, jog Ž. K. nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. gydytas VšĮ Visagino ligoninėje, nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio Klinikoje., o 2015 m. rugpjūčio 28 d. konsultuotas neurologo UAB „Kontravesta“, jam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ž. K. suteiktų iš PSDF biudžetų lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina-908,96 Eur. (I t., b. b. l. 52,53,54).
Civiliniu ieškovu byloje pripažinta Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 908,96 Eur sumą už apmokėtas Ž. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (I t., b.b.l. 48-49).
Civiliniu ieškovu byloje pripažintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 786,05 Eur sumą už Ž. K. skirtą ligos pašalpą (I t., b.b.l. 57-58, 59,60, 62-66).
Akistatos protokole užfiksuota, jog ir nukentėjusysis Ž. K. ir kaltinamasis D. G. liko prie savo ankščiau duotų parodymų (II t., b.b.l. 42-44).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis D. G. nurodė vietą prie kavinės BBQ, adresu Pagavio g. 1, Strigailiškio kaime, Ignalinos rajone, kur jam stovint Ž. K. , rodydamas į jį pirštu, pasakė „Ateik čia gaidy vienas ant vieno“, vietą, kurioje D. G. ranka pastūmė Ž. K., kur ir kokiu būdu Ž. K. vieną kartą dešine ranka sudavė viena smūgį D. G. į galvos sritį ir kur bei kokiu būdu D. G. sudavė pakaitomis dešine ir kaire ranka ne mažiau trijų smūgių Ž. K. į galvos sritį (II t., b.b.l. 65-74).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo Ž. K., liudytojų I. K., T. N., J. J., D. U., E. M., paties D. G. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada įrodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min., Ignalinoje, Pagavio g. 1, prie klubo BBQ akademija, D. G., ne mažiau trijų kartų dešine ir kaire rankomis sudavęs Ž. K. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes tris kartus rankomis suduodamas Ž. K. į galvos sritį, ir padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus veide, daugybinius kaulų (nosikaulio, kairės akiduobės sienelių, kairio skruostikaulio lanko, kairio žandinio ančio sienelių) lūžius, sužalojo Ž. K., kuris dėl patirtų sužalojimų ilgai sirgo – sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
D. G. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.
Dėl bausmės.
D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad: 1) kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką; 2) atsiprašė nukentėjusiojo; 3) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 2 p.,10 p., 2 d.).
D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo D. G. padaryta nusikalstama veika, priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d); į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta esant netiesioginei tyčiai: suduodamas tris smūgius nukentėjusiajam Ž. K. į veido sritį kaltinamasis D. G. suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą), kaltininko asmenybę (kaltinamasis D. G. yra jauno amžiaus, ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi Švenčionių profesinio rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai (II t., b.b.l. 95), sportuoja), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir mano, jog kaltinamajam D. G. yra skirtina Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos skyrimas - netikslingas, nes kaltinamasis nedirba, savarankiškų pajamų ar turto neturi. Arešto ar laisvės atėmimo bausmė, įvertinus kaltinamojo asmenybę, socialinę brandą ir jo veiklą, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis D. G. teisiamas pirmą kartą, būtų pernelyg griežta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusiojo atstovo pateiktas Lietuvos teismų informacinės sistemos išrašas dėl Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos tvarkaraščio (II t., b.b.l. 206), kurioje kaltinamuoju įvardintas D. G. (teisiamasis posėdis paskirtas 2016 m. birželio 21 d. 14 val. 00 min.), negali būti objektyviu ir pagrįstu pagrindu tenkinti nukentėjusiojo atstovo prašymą ir skirti pirmą kartą teisiamam kaltinamajam D. G. su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Siekiant padėti kaltinamajam D. G. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose.
Dėl civilinių ieškinių.
Civiliniu ieškovu byloje pripažinta Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 908,96 Eur sumą už apmokėtas Ž. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (I t., b.b.l. 48-49). Ieškinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos išlaidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.
Civiliniu ieškovu byloje pripažintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 786,05 Eur sumą už Ž. K. skirtą ligos pašalpą (I t., b.b.l. 57-58, 59,60, 62-66).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – Fondo valdyba) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-08-16 iki 2015-09-18 išmokėjo nukentėjusiajam Ž. K. 786,05 Eur ligos pašalpą ir dėl nukentėjusiajam Ž. K. išmokėtų išmokų pareiškė 786,05 Eur civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje (II t., b.b.l. 57-58). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Fondo valdybos regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Fondo valdybos pareikštas regresinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-581/2016).
Nukentėjusysis Ž. K. pareiškė kaltinamajam D. G. civilinį ieškinį dėl 409,39 Eur turtinės žalos ir 3000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo (I t., b.b.l. 38-41,42,43,44). Teisminio bylos nagrinėjimo metu papildė civilinį ieškinį prašydamas papildomai priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 294,03 Eur. sumą turėtų išlaidų (II t., b.b.l. 171, 193, 197, 202).
Dėl turtinės žalos.
Nukentėjusysis Ž. K. pareiškė kaltinamajam D. G. civilinį ieškinį dėl 703,42 Eur turtinės žalos, kurią sudaro šio patirtos išlaidos:
Vaistai ir kitos medicinos paslaugos – 57,49 Eur (pateikti čekiai, I t., b.b.l. 42, 43);Kelionių išlaidos (nukentėjusiojo lankiusių artimųjų)-21,57 Eur;Kelionės išlaidos : Ignalina-Vilnius ir Vilnius-Ignalina į Vilniaus universiteto Žalgirio kliniką automobiliu-30 Eur (kuro čekis nėra išsaugotas), bei kelionės išlaidos į tris teismo posėdžius iš Vilniaus į Ignaliną: 58,47 Eur (II t., b.b.l. 173) ir 29,66 Eur (II t., b.b.l. 201, 203), viso 118,13 Eur. Išlaidos už teisines paslaugas (civilinio ieškinio surašymas, atstovavimas teisme, teisinės konsultacijos) 360 Eur (I t., b.b.l. 38-41, 44, II t., b.b.l. 172, 194, 195, 196, 197), bei notaro paslaugos įforminant įgaliojimą atstovui – 15,90 Eur (II t., b.b.l. 154, 171).Negautos pajamos-40,33 Eur (vidutinės dviejų mėnesių pajamos 1300,92 Eur, minus rugpjūčio, rugsėjo mėn. gautas atlyginimas 639,61 Eur, minus SODROS išmokėta suma 620,98 Eur, lygu 40,33 Eur) (I t., b.b.l. 38-41, II t., b.b.l. 204, 150);Sugadinti drabužiai-90 Eur (sugadinti batai-apie 60 Eur ir suplėšytas megztinis-apie 30 Eur), kurie buvo išmesti kaip netinkami dėvėti.
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. pateikė reikalavimą atlyginti 21,57 Eur turtinę žalą, kurią patyrė ne pats nukentėjusysis, o jo artimieji, kurie nėra pripažinti šioje baudžiamojoje byloje nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis. Kadangi Ž. K. nurodytą 21,57 Eur turtinę žalą patyrė ne nukentėjusysis, o tretieji asmenys, todėl Ž. K. prašymas priteisti iš kaltinamojo Ž. K. naudai 21,57 Eur trečiųjų asmenų patirtas kelionės išlaidas, atmestinas.
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. pateikė reikalavimą atlyginti 30 Eur turtinę žalą, kurią patyrė vykdamas automobiliu iš Ignalinos į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas ir atgal bei kelionės išlaidos į tris teismo posėdžius iš Vilniaus į Ignaliną: 58,47 (II t., b.b.l. 173) ir 29,66 Eur (II t., b.b.l. 201, 203), viso 118,13 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nekyla abejonių dėl civilinio ieškovo nurodytų patirtų išlaidų sąsajumo su nusikaltimu (remiantis Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje ir Ieškinių pateikimui pagal teisinių institucijų užklausą pažymoje nurodyta, jog Ž. K. nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje į kurią asmuo atvyko savarankiškai(I t., b. b. l. 52) bei jo dalyvavimo trijose teismo posėdžiuose (2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 20 d.), jų vertės, kuri yra pakankamai protinga bei šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų ( II t., b.b.l. 173,201, 203), todėl ieškinys šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. pateikė reikalavimą atlyginti 57,49 Eur dydžio išlaidas, patirtas perkant vaistus ir gaunant medicinines paslaugas. Šias išlaidas nukentėjusysis Ž. K. grindė prie civilinio ieškinio pateiktais vaistinės ir VšĮ Visagino ligoninės išduotais kasos kvitais (I t., b.b.l. 42-43), tačiau išanalizavus pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, matyti, jog juose užfiksuota suminė išraiška nesutampa su pareikšto reikalavimo dydžiu. Remiantis pateiktais išlaidas patvirtinančiais dokumentais (kasos kvitais) viso nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. laikotarpyje nuo 2015-08-16 iki 2015-08-22 vaistų ir medicininių paslaugų įsigijimui patyrė 21, 50 Eur išlaidas, o 35,99 Eur sumai įsigyti vaistai buvo kompensuoti iš sveikatos draudimo lėšų (2015-08-16, 2015-08-17 UAB Eurovaistinės kasos kvitai) (I. t., b.b.l. 42). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. K. nurodė, jog jis yra sudaręs sutartį su draudimo bendrove „Compensa“, kuriai jis moka įmokas, todėl pritaikyta kompensacija už vaistų pirkimą turi būti pripažinta kaip jo turėtos išlaidos ir teismo jam priteistos. Tai patvirtindamas, nukentėjusysis Ž. K. pateikė teismui Sveikatos draudimo liudijimą serija SD Nr. GKH/01169/15 (II t., b.b.l. 198-201). Išanalizavus teismui pateiktą Draudimo sutartį serija SD Nr. GKH/01169/15, matyti, jog analizuojamu atveju Draudikas yra C. V. Insurance Group SE, Europos bendrovė, o Draudėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Selecta“, draudžianti savo darbuotojus pagal sveikatos draudimo programą. Remiantis teismui pateiktais dokumentais, draudimo sutartį yra sudaręs ne nukentėjusysis, o jo darbdavys, kuris ir moka draudimines įmokas (kaip teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis Ž. K. ši draudimo sutartis yra darbuotojų skatinimo forma), duomenų, kad pats nukentėjusysis mokėtų šias draudimines įmokas teismui nepateikta, be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktas Sveikatos draudimo liudijimas serija SD Nr. GKH/01169/15, išduotas 2015 m. rugsėjo 8 d., jame nurodytas draudimo laikotarpius nuo 2015-09-25 iki 2016-09-24, tuo tarpu nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K., prašo priteisti išlaidas už vaistų ir medicininių paslaugų įsigijimą laikotarpiu nuo 2015-08-16 iki 2015-08-22.
Remiantis išdėstytu, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) Ž. K. prašymas priteisti 57,49 Eur, išlaidų, patirtų už vaistus ir gautas medicinines paslaugas tenkintinas dalinai tik pagrįstų rašytiniais įrodymais 21,50 Eur išlaidų apimtimi.
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. pateikė reikalavimą atlyginti 360 Eur išlaidų, turėtų už teisines paslaugas (teisinės konsultacijos, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose) (I t., b.b.l. 38-41, 44, II t., b.b.l. 172, 194, 195, 196, 197), bei notaro paslaugos įforminant įgaliojimą atstovui – 15,90 Eur (II t., b.b.l. 154, 171).Pagrįsdamas minėtas išlaidas, nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. pateikė: 2016 m. vasario 12 d. sąskaitą faktūrą serija EG Nr. 008, 2016 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 841, 2016 m. balandžio 18 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą, 2016 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą serija EG Nr. 013, 2016 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 886, 2016 m. gegužės 19 d. sąskaitą faktūrą serija EG Nr. 015, 2016 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 888. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas atstovo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) nurodytų patirtų išlaidų sąsajumo su nusikaltimu bei nagrinėjama baudžiamąja byla, jų vertės, kuri yra pakankamai protinga bei dėl šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų tikrumo, todėl ieškinys šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. pateikė reikalavimą atlyginti 40,33 Eur negautų pajamų. Nukentėjusysis nurodo, jog vidutinės jo gautų dviejų mėnesių pajamos 1300,92 Eur, iš jų atėmus rugpjūčio, rugsėjo mėn. gauto atlyginimo 639,61 Eur dalį ir atėmus SODROS išmokėtą sumą 620,98 Eur, matyti, jog 2015 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, gydymosi nuo nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų metu, Ž. K. gautos pajamos buvo mažesnės 40,33 Eur, kuriuos Ž. K. ir prašo priteisti iš kaltininko.
Pagal Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų Civilinio kodekso normų ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 966, patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti tik tą turtinės žalos dalį, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtų socialinių išmokų dydį. Taigi padaryta turtinė žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo būdais – šiuo atveju socialinio draudimo (ligos) išmokomis.
Išanalizavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie Ž. K. gautas pajamas ir išskaičiuotas įmokas už 2015 m. balandžio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpį (II t., b.b.l. 150) bei uždarosios akcinės bendrovės „Selecta“ 2016 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (II t., b.b.l. 204-205), matyti, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „Selecta“ dirbančio Ž. K. gautas darbo užmokestis: 2015 m. gegužės mėn.-655,60 Eur., 2015 m. birželio mėn.-755,10 Eur, 2015 m. liepos mėn. – 540,67 Eur,, 2015 m. spalio mėn.-646,30 Eur, 2015 m. lapkričio mėn.-646,30 Eur, 2015 m.gruodžio mėn.-669,10 Eur., tai yra vidutiniškai gautas darbo užmokestis iki draudiminio įvykio ir po to (už šešis mėnesius), atskaičius mokesčius, sudarė apie 652,18 Eur į mėnesį (II t., b.b.l.204,205). Remiantis jau minėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma bei prie ieškinio pateikta 2015 m. rugsėjo 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma Nr. 11-48-11161 (I t., b.b.l. 66) , 2015 m. rugpjūčio mėnesį Ž. K. buvo išmokėta: 383,40 Eur darbo užmokesčio ir 258,74 Eur ligos pašalpa (viso-642,14 Eur), 2015 m. rugsėjo mėnesį Ž. K. buvo išmokėta: 256,21 Eur darbo užmokesčio ir 362,24 Eur ligos pašalpa (viso-618,45 Eur). Kadangi remiantis teismui pateiktais dokumentais, nukentėjusysis Ž. K. dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais gavo mažesnes nei vidutinės jo iki tol ( ir vėliau) gautos pajamos, prašymas priteisti iš kaltinamojo Ž. K. naudai 40,33 Eur negautų pajamų, tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. pateikė reikalavimą atlyginti 90 Eur turtinę žalą, kurią patyrė dėl sugadintų batų (apie 60 Eur) ir suplėšyto megztinio (apie 30 Eur), kuriuos turėjo išmesti kaip netinkamus dėvėti toliau. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių patirtą 90 Eur dydžio turtinę žalę dėl drabužių suplėšimo ir batų sugadinimo (apie tai, jog buvo sugadinti batai ar drabužiai nėra užfiksuota nei apžiūros, akistatos ar parodymų patikrinimo vietos protokoluose, apie tai nukentėjusysis Ž. K. neužsiminė nei vienoje iš ikiteisminio metu atliktų liudytojo apklausų metu, šie daiktai nebuvo pateikti ir apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu ), be to, atsižvelgus į nusikaltimo padaryto prieš nukentėjusį pobūdį, mechanizmą ir nustatytas aplinkybes (kurias patvirtina ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis) Ž. K. per trumpą laiko tarpą vienas paskui kitą buvo suduoti trys smūgiai į veido sritį (tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nevyko grumtynės, nukentėjusysis nebuvo tampomas ir pan.), todėl vien prielaida, kad drabužiai ir avalynė buvo sugadinti nepataisomai ir netinkami naudoti, nesant šią aplinkybę bei daiktų vertę patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindu šioje dalyje ieškinį tenkinti, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 90 Eur turtinės žalos už sugadintus drabužius ir avalynę priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. K. atsisakė šio civilinio ieškinio dalies reikalavimo (II t., b.b.l. 183).
Neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Tai yra teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą.
Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Byloje kilęs ginčas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, Nr. 2K-303/2013 ir kt.). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt).
Šioje byloje nustatyta, kad konfliktas kilo tarp iš matymo pažįstamų asmenų, tai yra tarp tą vakarą viename klube alkoholinius gėrimus vartojusių nukentėjusiojo Ž. K. ir kaltinamojo D. G.. Nukentėjusysis Ž. K. nurodo, jog 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min. išėjo iš klubo BBQ į namus. Ruošėsi eiti pėsčiomis. Per visą vakarą buvo išgėręs apie 3-4 bokalus alaus, nesijautė stipriai apgirtęs. Prie kavinės BBQ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie įvažiavimo pamatė, kad stovi galimai penki asmenys. Vienas iš vaikinų, kurį Ž. K. nurodo pažinojęs tik iš matymo, t.y. D. G., pasakė:“ Ateik čia, gaidžiai...., ignalinski Jūs“. Tiksliai atkartoti ką sakė negali. Ž. K. nurodo paklausęs: “ Ką sakei, kas yra, kokios problemos?“. Tas pats vaikinas pasakė:“ Gal nori gauti?“. Tada tas pats vaikinas, tai yra kaltinamasis D. G., kuria ranka neįsidėmėjo, vieną kartą rankos kumščiu trenkė Ž. K. į veido sritį. Ž. K. nurodė, kad po suduoto smūgio nieko neatsimena, nes „atsijungė“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. (nukentėjusiojo Ž. K. kaimynė, bei kaltinamojo D. G. antros eilės pusseserė, su juo nepalaikanti artimų ryšių) parodė, jog iš 2015 m. rugpjūčio 15 d. į 16 d. būnant BBQ klube ji susitarė su klube buvusiais Ž. K. ir A. V. kad ji juos parveš namo. I. K. nurodo, jog 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min. iš BBQ klubo patalpų ji išėjo pirma, iš paskos išėjo Ž. K. ir paskutinis A. V.. Ar A. V. iš karto ėjo paskui juos, I. K. nurodo nemačiusi. I. K. nurodo, jog einant link automobilio, ji matė, kad aikštelėje yra ir daugiau automobilių ir apie 30 žmonių, kurie ruošėsi važiuoti į namus, pažįstamų ji nematė. Eidama I. K. nieko negirdėjo, t.y. negirdėjo, kad kas būtų keikęsis ar šūkavęs. Priėjusi prie savo automobilio, ji nurodo atsisėdusi už vairo. Prie jos automobilio priėjo ir Ž. K.. I. K. nurodo, kad pamatė, kaip prie Ž. K. priėjo kažkoks vaikinas, kurio I. K. neįžiūrėjo, nes lauke buvo tamsu, apie ką jie kalbėjosi su Ž. K. ji negirdėjo. Tada Ž. K. stovėdamas prie I. K. automobilio šono, pasakė I. K.: „Aš tuoj ateisiu“ ir nuėjo tolyn nuo automobilio. Po kiek tai laiko ji įjungusi automobilio šviesas ir pakėlusi akis pamatė, kaip netoli automobilio vyksta grumtynės. Smūgių I. K. nurodo nemačiusi. Pamatė, tik kaip Ž. K. nugriuvo ant žemės, o D. G. atsistojo ant pievutės. Remiantis baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų J. J., D. U., E. M., T. N. parodymais (kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti) iš pradžių tarp šalių kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatoriumi, kaip nurodo liudytojai, buvo prie jų priėjęs pats nukentėjusysis Ž. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje liudytojais apklausti J. J., D. U., E. M., T. N., kaltinamasis D. G. nurodo, jog nukentėjusysis Ž. K. buvo akivaizdžiai neblaivus (ką patvirtino nukentėjusiojo šūkaujamos replikos, nerišli kalba ir judesiai), apie tai, jog tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus neneigė ir pats nukentėjusysis. Pasak minėtų liudytojų, Ž. K. išėjęs iš klubo patalpų ir stovėdamas nepažįstamų asmenų draugijoje, provokuodamas ir įžeidinėdamas D. G. ėmė jam šūkauti:“ ateik čia atlepausi, ateik vienas ant vieno“. Liudytojai nurodo, jog iš Ž. K. žvilgsnio, gestų buvo akivaizdu, jog jis kreipiasi būtent į D. G.. Ž. K. ir D. G. priėjus vienam prie kito, pasak liudytojų J. J., D. U., E. M., T. N., nukentėjusysis Ž. K. rankos kumščiu trenkė D. G. į veidą, tuomet D. G. trenkė Ž. K. atgal, o pastarasis nuo rankomis suduotų smūgių, nugriuvo ant žemės.
Nukentėjusysis Ž. K. ir jo atstovas nurodo, jog teismas neturėtų vadovautis liudytojais apklaustų J. J., D. U., E. M., T. N. parodymais, kadangi dalis jų yra kaltinamojo D. G. pažįstami, o dalis - pastarojo draugai. Tuo tarpu kitų asmenų, mačiusių įvykį ir galinčių apie jį papasakoti, nukentėjusysis Ž. K. nurodo negalintis įvardinti.
Teismo posėdžio metu tikslinant prieštaravimus, esančius tarp nukentėjusiojo Ž. K. ir liudytojos I. K. duotų parodymų, nukentėjusysis Ž. K. nurodė, jog pats įvykis buvo seniai, jam buvo sutrenkta galva (nors medicininiuose dokumentuose ir nėra įvardintas galvos sutrenkimas), todėl jis neatsimena to vakaro detalių, tai yra neatsimena ar vienas ar su kuo nors iš pažįstamų išėjo iš klubo „BBQ“ neatsimena, ar jis ruošėsi eiti namo pėsčiomis ar visgi, kaip nurodo liudytoja I. K., jis ketino važiuoti į namus su kartu su ja automobiliu. Tuo tarpu teismo posėdyje liudytojais apklaustų J. J., D. U., E. M., T. N., I. K. duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti. Vien tik faktas, jog šių, liudytojais apklaustų asmenų, parodymai nepatvirtina nukentėjusiajam palankių aplinkybių, negali būti objektyviu pagrindu, pripažinti jų parodymus neteisingais ir jais nesivadovauti.
Taigi, teismas daro pagrįstą išvadą, jog tarp šalių (nukentėjusiojo Ž. K. ir kaltinamojo D. G.) kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatoriumi, kaip nurodo ne tik kaltinamasis, bet ir liudytojai, buvo pats nukentėjusysis Ž. K., peraugęs į fizinio smurto panaudojimą Ž. K. atžvilgiu. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad Ž. K. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide ir kraujosruva apie kairę akį, daugybiniai veido kaulų (nosikaulio, kairio skruostikaulio ir jo lanko, kairės akiduobės sienelių, kairio žandinio ančio sienelių) lūžimai, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl nurodytų veido kaulo lūžių. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu( II t.b.l. 1-2).
Dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis Ž. K. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos.
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog Ž. K. buvo padarytas tyčinis (netiesioginės tyčios forma) nesunkus sveikatos sutrikdymas (per trumpą laiko tarpą suduodant tris smūgius į veido sritį), tačiau taip pat atsižvelgtina į tą faktą, jog pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus, buvo žodinio konflikto su kaltinamuoju, vėliau peraugusio į fizinį konfliktą, iniciatoriumi, be to pirmasis užsimojo prieš kaltinamąjį (po ko kaltinamasis tris kartus, smūgiuodamas pakaitomis, sudavė nukentėjusiajam į veido sritį). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirto sveikatos sutrikdymo ateityje būtų būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros.
Taip pat vertindamas Ž. K. prašomą priteisti neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išsiaiškinti visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo, sužinojęs apie tai, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje ir buvo operuotas (apie tai kaltinamasis sužinojo tik praėjus trims savaitėms po įvykio, kai pas jį atvyko policijos pareigūnai) pasiūlė nukentėjusiajam atlyginti jo patirtą turtinę žalą pagal turimas finansines išgales (II t., b.b.l. 78) (ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių siūlė 200 Eur sumą, vėliau-500 Eur sumą, teismo posėdžio metu – 1000 Eur sumą), tačiau pats nukentėjusysis atsisakė priimti tokio dydžio piniginę kompensaciją, nurodydamas, jog ji nėra adekvati jo patirtoms materialinėms išlaidoms ir emociniams išgyvenimams.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo kaltę, padarytos turtinės žalos dydį taip pat ir aplinkybę, kad provokuodamas kaltinamąjį nusikalsti (išsakydamas kaltinamojo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius girdint pašaliniams asmenims, pirmas trenkdamas kaltinamajam) nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad 1500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl civiliniame ieškinyje nurodyta suma mažinama.
Tokį neturtinės žalos dydį teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – be fizinio skausmo, patirtą pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti, sumažėjusias bendravimo galimybes, judėjimo laisvę, taip pat atsižvelgė į nuteistojo kaltės formą. Kita vertus, teismas įvertino tai, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, pablogėjusių nukentėjusiojo darbo ir socialinių santykių.
Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis šiuo metu nedirba, mokosi, likvidaus turto neturi), taip pat siekiant neužkirsti kelio civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos įvykdymui, išlaikyti tam tikrą ieškovo (kaip nukentėjusiojo asmens) ir atsakovo (žalos padarymu kaltinamo asmens) skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo.
Kaltinamasis ir jo atstovė advokatė prašo teismo atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių dydį ir kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis mokosi, turto ir pajamų neturi, šiuo metu pajamas sudaro gaunama 15 Eur dydžio stipendija), priteistinų civilinių ieškinių mokėjimą išdėstyti nuo vienerių iki dviejų metų laikotarpiui.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis c.b. B. V. v., S. V., Nr. 3K-925/2002, kat.107.3).
Teismas, atsižvelgdamas į: 1) abiejų šalių turtinę padėtį ( nukentėjusysis(civilinis ieškovas) dirba, jo gaunamų pajamų dydis siekia apie 652 Eur į mėnesį, tuo tarpu kaltinamasis (atsakovas) šiuo metu nedirba, mokosi, jo gaunamas pajamas sudaro šiuo metu 15 Eur dydžio stipendija); 2) į kitas reikšmingas aplinkybes (įsiskolinimas susidarė dėl kaltinamajam pareikštų civilinių ieškinių dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), mano, jog išdėsčius kaltinamajam priteistų civilinių ieškinių mokėjimą dalimis, nebus neproporcingai pažeisti ieškovo teisėti interesai bei šalių lygiateisiškumo principas, bei laikydamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nusprendžia, priteistinų civilinių ieškinių mokėjimą išdėstyti:
- Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio 908,96 Eur sumai mokėjimą išdėstyti dešimties mėnesių laikotarpiui, mokant po 90,90 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko Swedbank AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visą sumą sumokant iki 2017 m. kovo 31 d.
- Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) Ž. K. tenkintos civilinio ieškinio dalies 2055,91 Eur sumai (555,91 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos) mokėjimą išdėstyti penkiolikos mėnesių laikotarpiui, mokant po 137,06 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Ž. K. banko Swedbank AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visą sumą sumokant iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
Ikiteisminio tyrimo metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t.,b.b.l. 75-76), nuosprendžiui įsiteisėjus yra naikintina.
2015 m. rugpjūčio 28 d. prie protokolo-pareiškimo nukentėjusiojo Ž. K. pateikti 2 CD diskai su Ž. K. galvos rentgenogramų nuotraukomis (It., b.b.l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam Ž. K..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką: 1) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Panevėžio teritorinė ligonių kasos ieškinį patenkinti.
Išieškoti iš D. G. Panevėžio teritorinė ligonių kasų naudai 908,96 Eur (devynių šimtų aštuonių eurų 96 ct) už apmokėtas nukentėjusiajam Ž. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, mokėjimą išdėstant dešimties mėnesių laikotarpiui, mokant po 90,90 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko Swedbank AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visą sumą sumokant iki 2017 m. kovo 31 d.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį, dėl 786,05 Eur priteisimo iš kaltinamojo D. G. už nukentėjusiajam Ž. K. išmokėtą ligos pašalpą, palikti nenagrinėtu.
Ž. K. ieškinį tenkinti dalinai.
Išieškoti iš D. G. nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) Ž. K. naudai 2055,91 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų 91 ct) sumą (555,91 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos), mokėjimą išdėstant penkiolikos mėnesių laikotarpiui, mokant po 137,06 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Ž. K. banko Swedbank AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visą sumą sumokant iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus - 2015 m. rugpjūčio 28 d. prie protokolo-pareiškimo nukentėjusiojo Ž. K. pateiktus 2 CD diskus su Ž. K. galvos rentgenogramų nuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam Ž. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.