- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-99-581/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Valdas Ciesiūnas, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno, Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-08-08 iki 2015-08-09 (viena diena). Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys ir iš A. S. nukentėjusiajam priteista 61,57 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Visiškai tenkintas (duomenys neskelbtini) turtinės žalos civilinis ieškinys ir iš A. S. priteista 1226,20 eurų (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti.
Visiškai tenkintas (duomenys neskelbtini) Panevėžio skyriaus turtinės žalos 253,97 eurų civilinis ieškinys ir ši suma priteista iš A. S..
Nuspręsta iš A. S. išieškoti 98,43 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 8 eurus proceso išlaidas valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, panaudodamas mažareikšmę dingstį, tyčia mediniu pagaliu smogė nukentėjusiajam M. K. į galvą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą, padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo srityje, minkštųjų audinių patinimą, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus šioje srityje, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje ir viršugalvio kairėje pusėje, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir skirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti bei jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti.
Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuota jo nusikalstama veika, tačiau teismas suklydo nustatydamas atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vietoje esančios vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatė dvi – nusikalstamą veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Nurodo, jog pastaroji jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti pašalinta, kadangi BK 60 straipsnyje tokia aplinkybė nenurodyta. Esant išvardintoms aplinkybėms – nusikalstama veika padaryta po konflikto su jaunuoliais, kurie patys nepadoriai elgėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę ir jos vykdymą atidėti, taikant BK 75 straipsnį. Teigia, jog pirmosios instancijos nuosprendis keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijama nuteistojo A. S. kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, argumentuojant, kad ji yra per griežta.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, be pagrindo netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, o taip pat nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veiką padarė recidyvistas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytos veikos priskiriamos apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms ir stadiją – nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltės formą – veikos padarytos tyčia, į padarytų nusikalstamų veikų motyvą ir tikslą. Taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, jog veiką padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu. Apeliantas tyčinį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą. BK 27 straipsnio prasme, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. S. yra recidyvistas, o BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Todėl apelianto skundo argumentas, jog tokia sunkinanti aplinkybė nenumatyta įstatyme, nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kitus A. S. bausmės individualizavimui reikšmingus byloje surinktus duomenis, t. y. kad pirmiau buvo teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, psichoterapijos ir psichoanalizės centre neregistruotas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir padarė pagrįstą išvadą, kad pirmiau aptartos aplinkybės rodo A. S. nepakankamą norą laikytis teisės aktų reikalavimų.
Apeliacinį skundą pateikusiam A. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kurios sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas iki penkerių metų, o nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis. Nors apeliantas teigia, kad jam skirta bausmė per griežta ir prašo ją švelninti, tačiau aukštesniojo teismo pozicija ta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. S. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl apeliantui nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau, įvertinus veikos pavojingumą, nusikalstamos veikos motyvus – smurtavo dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu – buvo neblaivus, konfliktavo su nuteistuoju, vartojo necenzūrinius žodžius, nuteistojo asmenybę – pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, verčiasi iš atsitiktinių darbų, teikia išlaikymą savo vaikams (b. l. 40, 2 tomas), laikytina, kad nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę nėra būtina, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti reikšmę turi tai, jog A. S. pirmą kartą buvo teistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-03-29 nuosprendžiu už nesunkius nusikaltimus, padarytus 2004-06-23 ir numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje, subendrinta bausme – 20 MGL dydžio bauda. Teistumas nėra išnykę dėl šių veikų, kadangi A. S. bausmę įvykdė tik 2014-03-19. Vertinant A. S. asmenybę, atsižvelgtina taip pat į tai, kad apeliantas buvo nuteistas ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-24 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2005-03-29 nuosprendžiu skirta bausme – 20 MGL bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir A. S. skirti įpareigojimai. LITEKO duomenys nurodo, kad, vadovaujantis Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-05-30 nutartimi prieš terminą nutraukė vykdomą probuojamojo A. S. priežiūrą, kadangi A. S. teismo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones įvykdė be pažeidimų. Aktualu, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodytą nusikalstamą veiką nuteistasis A. S. įvykdė, praėjus beveik penkeriems metams po paskutinio nusikaltimo padarymo, todėl yra pagrindo manyti, kad A. S. galima taisyti ir neizoliavus nuo visuomenės.
Teismas neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu galimai A. S. įvykdytas nusikalstamas veikas, A. S. iki nagrinėjamas veikos - 2015-08-08 - naujų teisės pažeidimų nėra padaręs, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ketina dėti visas pastangas tam, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kitus civilinius ieškinius, kas iš esmės patvirtina jo ryžtą daugiau nebenusikalsti. Paminėtos aplinkybės, o taip pat tai, jog apeliantas priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre neregistruotas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (b. l. 43), nukentėjusysis neišsakė savo pozicijos dėl A. S. skirtinos bausmės griežtumo (b. l. 43), A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog teikia išlaikymą savo vaikams, verčiasi iš atsitiktinių uždarbių (b. l. 40) ir kt. rodo, kad A. S. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu A. S. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų leidžia manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S. taikant BK 75 straipsnį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos ir BK 64¹ straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejų metų laikotarpiui, paskiriant A. S. BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus – dalyvavimą elgesio pataisos programoje, neišvykimą iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 68 straipsnis).
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti BPK pažeidimai ar tinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į BPK 302 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžio keitimas dėl nustatytų pažeidimų, nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.
(duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Fondo valdyba) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-08-10 iki 2015-09-09 išmokėjo nukentėjusiajam M. K. 253,97 eurų ligos pašalpą ir dėl nukentėjusiajam M. K. išmokėtų išmokų pareiškė 253,97 eurų civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 46-52, 1 tomas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Fondo valdybos regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Fondo valdybos pareikštas regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas naikinant jo dalį dėl 253,97 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) skyriui priteisimo iš A. S. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, 69 straipsniu, A. S. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės - vieneriems metams keturiems mėnesiams - vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. S. šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą - įpareigojant A. S. per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. K. turtinę žalą.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 253,97 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) skyriui priteisimo iš A. S. ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.