Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. , Jurbarkas, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta P., Mažeikiai, Mažeikių r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta Didžioji Britanija, šeim. padėtis Vedęs/ištekėjusi, dirba nedirbantis, teistumas teistas:

1. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 98-1-00222-10 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p.

2. 2011-03-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., galutinė bausmė - bauda 5 MGL (650 Lt);

3. 2011-09-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 189 str. 1 d., galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams.

4. 2011-07-20-Danijoje;

5. 2011-11-24-Lenkijoje;

6. 2014-09-15 - Didžiojoje Britanijoje;

7. 2016-11-21 - Didžiojoje Britanijoje;

8. 2017-09-01 - Didžiojoje Britanijoje;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. N. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo Kodekso 281¹ straipsnyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais:

-2019-07-18 22.34 val. alkoholio kiekio matuokliu "ALCOTEST 6810" R. N. nustatytas 1,71 %o (promilių) neblaivumas (patikrinimo Nr. 10850) (b.l. 24);

-2019-07-18 22.51 val. alkoholio kiekio matuokliu "ALCOTEST 6810" R. N. nustatytas 1,69 %o (promilių) neblaivumas (patikrinimo Nr. 10851) (b.l. 24);

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, kurios aprašytos aukščiau, ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo R. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo automobilį būdamas 1,69 promilių girtumo.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį: veika padaryta tiesiogine tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), padarytą žalą, kaltininko asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK Bendrosios dalies nuostatomis. BK 281 str.¹ 1 d., sankcija numato bausmes: baudą arba areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam R. N., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių kategorijai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei į tai, kad asmuo anksčiau teistas, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pasekmes ir į nusikalstama veika padarytos žalos pobūdį, į kaltinamojo šeimos aplinkybes. Įvertintina ir kaltinamojo asmenybė: administracine tvarka baustas (b.l. 62-63 ), teistas 7 kartus ( b.l.52-61)yra šiuo metu oficialiai nedirbantis asmuo.

Šios aplinkybės ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui spręsti, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajam bausmę, parenkant jos rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, atidedant bausmės vykdymą nes ir tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai. Parenkant bausmės rūšį, įvertintina tai, kad kaltinamasis du kartus Jungtinėje Karalystėje buvo teistas už automobilio vairavimą be teisių, jam buvo paskirtos bausmės, tačiau matyti, kad jis išvadų iš baustumų ir skirtų bausmių nepadarė ir Lietuvoje vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas 1,69 prom. girtumo.

Teismas daro išvadą, kad parinkus nuteistajam bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Taipogi kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės- tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, svarstant uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, būtina atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems ( 2m. ) metams.

Kriminalizavus tokią veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šie tikslai įgyvendinami, taikant transporto priemonių, kurias vairuojant buvo padarytos nusikalstamos veikos, konfiskavimą arba automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą.

Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019).

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų, jo turtinė padėtis yra sunki, jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, dirba nereguliariai, automobilis, kurio vertę atitinkančią pinigų sumą reikėtų konfiskuoti, nėra jo nuosavybė, todėl automobilio vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nuteistąjį apibūdinančius duomenis būtų neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui priemonė, kuri neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ir varžo nuteistąjį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Automobilis Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantis K. G., atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme – be jo šio nusikaltimo padarymas nebūtų įmanomas. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju konfiskuotino turto vertė yra 6000 Eur su PVM. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, į tai, kad automobilio savininkas nežinojo, kad kaltinamasis vairuos jo automobilį girtas ir neturėdamas teisės vairuoti, konfiskuotina 3000 eur suma, kuri ir turi būti išieškota iš kaltinamojo. Iš kaltinamojo konfiskuotina dalinai transporto priemonės lengvojo automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).

Automobilio saugojimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str.,305 str.

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti R. N. galutinę bausmę- keturis mėnesius ( 4 mėn.) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikiname sulaikyme 2019-07-18-2019-07-19 – vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. N. atidėti vienerių metų ( 1 m. ) laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo Tarnyboje ir įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų ( 2 m.) laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 3000 Eur ( trijų tūkstančių eurų ), dalinai atitinkančių transporto priemonės automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos kainą, konfiskavimą.

Transporto priemonės automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos - 20 Eur, saugojimo išlaidos - 0,70 Eur už parą, skaičiuojant nuo automobilio saugojimo pradžios 2019- 07-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikyti proceso išlaidomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str., išieškoti iš R. N. T. apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Transporto priemonę automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuosavybėn savininkui K. G..

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.