- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 2-306-743/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,ARN group“, UAB ,,Mokilizingas“, AB DNB banku, J. K., D. B., J. B.
- Advokatai
- Ieva Jastramskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.5Hipoteka
- 2.3.4.5.1Hipotekos samprata, objektas ir jos rūšys
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ievai Jastramskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. Š. su trečiaisiais asmenimis UAB ,,ARN group“, UAB ,,Mokilizingas“, AB DNB banku, J. K., D. B., J. B. dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo užtikrinant A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 48 323,10 Eur dydžio reikalavimą iki Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 patvirtintos taikos sutarties visiško įvykdymo (prievolės įvykdymo terminas – 2017-07-04) ir nustatyti galiojančią priverstinę hipoteką atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui esančiam Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini): lieptui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-32).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Pagal 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gegužės 1 d. rangos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarta, kad A. V. savo lėšomis, iš savo statybinių medžiagų pastatys atsakovei lieptą ir pavėsinę Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), o atsakovė sumokės jam 166 850 Lt (48 323,10 Eur). Atsakovė sutartos sumos nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl šios skolos priteisimo. 2012 m. liepos 4 d. šalys šioje byloje sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per penkis metus grąžinti 48 323,10 Eur skolą. Atsakovė iki šiol skolos nėra sumokėjusi, tačiau paaiškėjo, kad ji turi ir daugiau kreditorių, kurie pretenduoja į ginčo turtą, todėl į ieškovo darbu ir lėšomis sukurtą turtą gali būti nukreipiamas kitų skolų išieškojimas ir tokiu būdu nukentės ne tik ieškovo, bet ir jo šeimos interesai, todėl į jo darbu ir lėšomis sukurtus objektus – lieptą ir pavėsinę, turi būti suteikta pirmenybės teisė nukreipti išieškojimą. Nurodo, kad jo teisėtam interesui susigrąžinti skolą, turi būti suteikiamas prioritetas, nes kiti kreditoriai (bankas, lizingo bendrovės) yra verslininkai, kuriems keliami didesni atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl jie turėjo atidžiau įvertinti riziką, o jų netinkamas rizikos įvertinimas negali būti perkeliamas jam, fiziniam asmeniui. Pirminiame etape nei jo sukurtas lieptas, nei pavėsinė nebuvo įkeisti bankui kaip paskolos grąžinimo garantas. Todėl prašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.175 straipsnio 3 dalies pagrindu nustatyti ginčo objektams priverstinę hipoteką. Nurodo, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos priverstinei hipotekai nustatyti: egzistuoja teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo, jis pateikė prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos atvejis. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3307/2010, 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012 patvirtina aukščiau nurodytą teisės normų, reglamentuojančių priverstinės hipotekos nustatymą, aiškinimą. Nors šiuo metu, panaikinus laikinąsias apsaugos priemonės, ginčo turtas parduotas iš varžytinių, tačiau teisme yra nagrinėjamas ieškinys dėl šio sandorio panaikinimo ir turto grąžinimo atsakovės nuosavybėn.
Atsakovė E. Š. su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė pripažįsta, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gegužės 1 d. rangos sutartis ieškovui bei J. K. yra skolinga 48 323,10 Eur, kurių yra negrąžinusi ir kuriuos privalo grąžinti iki 2017 m. liepos 4 d. Šios skolos negrąžino, nes AB DNB bankas nutraukė su ja kreditavimo sutartį ir pradėjo skolos iš jos išieškojimą savo naudai. Nors gaunant paskolą iš AB DNB banko pavėsinė ir lieptas nebuvo įkeisti, pradėjus išieškojimą banko interesais, šis turtas taip pat buvo areštuotas ir jį nukreiptas banko išieškojimas. Patenkinus banko reikalavimą ir turtą realizavus banko naudai, ieškovo lėšomis ir darbu sukurtas turtas bus perleistas kitiems asmenims ir ieškovas neatgaus skolos. Prašo ieškinį patenkinti, nes yra visos įstatymo nustatytos priverstinės hipotekos nustatymo sąlygos (t. 1, b. l. 89-92).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtina taikos sutartis tarp J. K., A. V. ir E. Š. dėl skolos už rangos darbus pastatant lieptą ir pavėsinę Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), priteisimo, pagal kurią E. Š. įsipareigojo per penkis metus nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti J. K. ir A. V. 166 850 Lt skolą. Skola negrąžinta, atsakovei E. Š. turint daugiau kreditorių, išieškojimas į lieptą ir pavėsinę nukreiptas kito kreditoriaus – AB DNB banko, skolai padengti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
2012 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 patvirtino taikos sutartį tarp J. K., A. V. ir E. Š. dėl skolos už rangos darbus priteisimo, pagal kurią E. Š. įsipareigojo per penkis metus nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti J. K. ir A. V. 166 850 Lt skolą (t. 1, b. l. 33,34). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2016-04-15) patvirtina, kad žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), kuriame yra lieptas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso E. Š.; juridiniuose faktuose nurodytas areštas, hipoteka (t. 1, b. l. 35-38). 2007 m. gruodžio 10 d. kreditavimo sutartimi AB DnB NORD bankas E. Š. suteikė 246 177,02 Eur paskolą iki 2047 m. lapkričio 30 d. nebaigtam statyti gyvenamajam namui Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k., statyti (t. 2, b. l. 7-15). 2009 m. rugpjūčio 5 d. papildomu susitarimu AB DnB NORD bankas E. Š. suteikė papildomai 3 445,18 Eur kredito dalį, 2010 m. liepos 22 d. papildomai suteikė dar 10 134,50 Eur; 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimu šalys susitarė dėl kredito mokėjimo atidėjimo (t. 2, b. l. 16-31). 2007 m. gruodžio 11 d. hipotekos lakštu įkeistas E. Š. nekilnojamasis turtas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k.: žemės sklypas, gyvenamasis namas; 2009 m. rugpjūčio 21 d. sutartinės hipotekos lakštu papildomai įkeistas E. Š. nekilnojamasis turtas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k.: ūkinis pastatas, tvora, buitinių nuotekų valymo įrenginys, vandens gręžinys (t. 1, 62-69, 71-77). 2013 m. liepos 5 d. vykdomuoju įrašu Nr. 2240 ir Nr. 2241 patvirtintas priverstinis 262 937,56 Eur skolos iš E. Š. išieškojimas kreditoriaus – AB DNB banko naudai (t. 1, b. l. 61,70). 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. 4494 antstolis R. S. priėmė vykdyti 2013 m. liepos 5 d. vykdomuosius įrašus; 2013 m. spalio 30 d. turto arešto aktu areštavo turtą Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k.: žemės sklypą su statiniais, tarp jų – pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lieptas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 78-82). 2016 m. liepos 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais dalis statinių, priklausiusių E. Š., esančių Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k., parduota skolininko pasirinktam pirkėjui; tarp jų – lieptas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 57-63). Šiam antstolio sprendimui A. V. neprieštaravo (t. 2, b. l. 78-80). 2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškiniu AB DNB bankas prašo šiuos turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra (t. 2, b. l. 48-56).
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl formaliai ši sąlyga egzistuoja, nes atsakovės skola ieškovui yra nustatyta teismui nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat, ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).
Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).
Ieškovas būtinybę nustatyti priverstinę hipoteką grindžia faktine aplinkybe, kad objektai, kuriems jis prašo taikyti priverstinę hipoteką yra sukurti ir įgyvendinti išimtinai iš jo ir jo šeimos įdėto turto ir lėšų, jie yra jo darbo rezultatas, todėl jo praradimai jam, kaip fiziniam asmeniui, reikštų didelę žalą ne tik jo, bet ir jo šeimos interesams, tuo tarpu, kai verslininkų praradimai jiems reikštų tik verslo rezultatų neigiamą pokytį. Spręstina, kad šios aplinkybės nėra pagrindas ieškovo interesus laikyti prioritetiniais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas nėra vienintelis fizinis asmuo, kuriam atsakovė yra skolinga, be to, teikti prioritetą ieškovui, kaip kreditoriui tik dėl to, kad jis veikė kaip fizinis asmuo reikštų CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas objektus, į kuriuos prašo nustatyti priverstinę hipoteką, sukūrė pagal rangos sutartį už atlygį ir perdavė ieškovei kaip savo veiklos rezultatą, todėl spręstina, kad veikė kaip verslininkas (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis), todėl ieškovo nurodomi verslininkams taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai susiję su verslo rizika turi būti taikomi ir jam, jis negali būti laikomas silpnesniąja šalimi, o vien ta aplinkybė, kad jis nėra įsteigęs juridinio asmens, nesuteikia pakankamo pagrindo teikti prioritetą jo interesams ir nustatyti priverstinę hipoteką, juolab, kad atsakovė turi ir daugiau kreditorių, taip pat ir tokių, kurių įsipareigojimai užtikrinti sutartine hipoteka. Iš nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp šalių matyti ir tai, kad pagal 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gegužės 1 d. rangos sutartis atsakovė yra skolinga ne tik ieškovui A. V., bet ir trečiajam asmeniui J. K., todėl prie objektų sukūrimo, į kuriuos prašoma nustatyti priverstinę hipoteką tik ieškovo naudai, prisidėjo ir J. K., todėl išskirtinai ieškovo naudai nustačius priverstinę hipoteką jo nurodytais argumentais, būtų pažeistas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas subjektų lygiateisiškumo principas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, nes, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, prioritetas būtų suteiktas tik vienam kreditoriui – A. V.. Nors ieškovas tvirtina, kad nenustačius priverstinės hipotekos bus pažeistas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas jo teisėtų lūkesčių principas, šis ieškovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes teisėtas ieškovo lūkestis susigrąžinti skolą nėra kvestionuojamas sprendžiant dėl jo patenkinimo eilės, priešingai, nustačius ieškovo prašomą priverstinę hipoteką, būtų pažeistas sutartinės hipotekos turėtojo teisėtas lūkestis reikalavimus patenkinti be eilės. Nors, kaip nurodo ieškovas, pirminiame etape lieptas ir pavėsinė nebuvo įkeisti AB DNB bankui hipotekos lakštu, jie buvo areštuoti vykdant išieškojimą, tačiau LITEKO duomenys patvirtina, kad antstolio veiksmai, kai jis, vykdydamas išieškojimą kreditoriaus AB DNB banko naudai, areštavo visą E. Š. priklausantį turtą (tame tarpe ir pavėsinę bei lieptą) pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1372-773/2016). Todėl šis ieškovo argumentas taip pat nesudaro pagrindo priverstinei hipotekai nustatyti. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, šis kreditorius taptų privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui nėra išskirtinių ieškovo specifiškumą kitų kreditorių atžvilgiu pagrindžiančių aplinkybių.
Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu panaikinus laikinąją apsaugos priemonę, objektai, kuriems prašoma nustatyti priverstinę hipoteką (lieptas ir pavėsinė), yra parduoti ir šiuo metu atsakovė nėra jų savininkė. Iš byloje esančio ieškinio, LITEKO duomenų matyti, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-736-780/2016 pagal atsakovės E. Š. kreditoriaus – AB DNB bankas ieškinį, kuriuo prašoma 2016 m. liepos 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus dėl liepto ir pavėsinės perdavimo pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra. Taigi, nors E. Š. sprendimo priėmimo metu ir nėra turto, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką savininkė, ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti, tačiau pažymėtina, kad nenustačius priverstinės hipotekos būtinumą pagrindžiančio svarbaus ir išskirtinio ieškovo intereso, ieškinys negali būti patenkintus net ir E. Š. esant šio turto savininke.
Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiasis asmuo – AB DNB bankas, prašo atmetus ieškinį skirti ieškovui A. V. maksimalią 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę paskirtos baudos skiriant trečiajam asmeniui, nes ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (t. 2, b. l. 75-77). Šis trečiojo asmens prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Tuo tarpu įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys dėl priverstinės hipotekos nustatymo negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, o vien ieškinio atmetimas nesudaro pagrindo šiai sankcijai taikyti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 452 Eur, kurias patvirtina sąskaitos detalizacija ir mokėjimo pavedimas (t. 2, b. l. 3,4). Įvertinus tai, kad advokatė ruošė atsiliepimą, atskirąjį skundą, ruošė kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu, jos neviršija ir yra žymiai mažesnės nei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.15, 8.16 punktai). Kadangi ieškinys atmetamas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,27 Eur, jos priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui AB DNB bankui, į. k. 112029270.
Trečiojo asmens AB DNB banko, į. k. 112029270, prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,27 Eur (penkiolika eurų 27 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.