- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-521-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3929-734/2020 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrosfera“ dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 12.294,88 Eur dydžio įsiskolinimo sumą; 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas); patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė nagrinėti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka (dokumentinio proceso tvarka).
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės UAB „Agrosfera“ buvo sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys: 2019 m. spalio 3 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GAB-191003-1 su visais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti iš ieškovės šioje sutartyje nustatytą kiekį pupų; 2019 m. spalio 3 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GAB-191003-2 su visais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti iš ieškovės šioje sutartyje nustatytą kiekį pupų.
3. Ieškovė pažymėjo, jog tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti prekes pagal sutartis, o prekių tinkamas perdavimas atsakovei buvo įformintas išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2019 m. spalio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ASFG190766, 2019 m. spalio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ASFG190767, 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. KR191014/1, 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr.KR191014/2.
4. Ieškovė nurodė, kad sutarčių specialiojoje dalyje šalys susitarė, kad galutinė prekių kaina bus fiksuojama pagal šiose sutartyse nustatytą tvarką ir terminus. Vadovaujantis sutarčių specialiąja dalimi, visa kaina už prekes turėjo būti sumokėta tokia tvarka: pradinė kaina sumokama per 5 darbo dienas po prekių pristatymo, likusi suma – per 30 dienų po galutinės prekių kainos užfiksavimo. Sutarčių specialiojoje dalyje minimas prekių kainos užfiksavimas buvo atliktas ir įformintas raštu 2019 m. spalio 14 d., o šias faktines aplinkybes patvirtina minėtų sutarčių prieduose esantys dokumentai: 2019 m. spalio 14 d. Priedas Nr. F-1 prie Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GAB-191003-1, 2019 m. spalio 14 d. Priedas Nr. F-2 prie Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GAB-191003-2.
5. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad prekių kainos užfiksavimas buvo atliktas 2019 m. spalio 14 d., atsakovė turėjo pareigą sumokėti visa kainą už prekes ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. taip, kaip tai yra numatyta sutarčių specialiojoje dalyje. Nepaisant šių sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė yra atlikusi mokėjimus tik pagal 2019 m. spalio 4 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. ASFG190766 ir Nr. ASFG190767. Atsakovė nėra atlikusi jokių mokėjimų pagal kitas išrašytas sąskaitas: pagal 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KR191014/1, apmokėjimo terminas pasibaigė 2019 m. lapkričio 13 d., neapmokėta suma 5569,64 Eur; pagal 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KR191014/2, apmokėjimo terminas pasibaigė 2019 m. lapkričio 13 d., neapmokėta suma 6725,24 Eur.
6. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir nurodė septynių dienų terminą per kurį atsakovė turi atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovė geranoriškai nepadengė įsiskolinimo ir į ieškovės raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą nereagavo. Nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškove ir ieškinio pareiškimo teisme dieną yra skolinga iš viso 12294,88 Eur (5569,64 + 6725,24 Eur = 12294,88 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. preliminariu sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei N. K. iš atsakovės UAB „Agrosfera“ 12294,88 Eur skolos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (12294,88 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Atsakovė UAB „Agrosfera“ pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė sumažinti priteistą sumą iki 9999,88 Eur, kadangi atsakovė buvo pervedusi dalį pinigų; tenkinti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, kas atitinka 25 savaites, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokiomis mokėjimo dalimis: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei pirmą įmoką per 10 darbo dienų, likusias įmokas po 1666,65 Eur kas 30 dienų.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad neginčija patikslintos skolos sumos, su ja sutinka visiškai ir neatsisako jos vykdymo, neįrodinėja aplinkybių, eliminuojančių jos civilinę atsakomybę, tačiau dėl šiuo metu sunkesnės nei įprastai finansinės padėties, atsakovei sumokėti visą reikalaujamą skolą iš karto yra sudėtinga. Atsakovė nurodė, kad jos klientai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, esantys Lietuvoje bei užsienyje, kurie taip pat nėra atsiskaitę su atsakove. Šie klientai sudaro didžiąją dalį generuojamų atsakovės gaunamų pajamų, t. y. šie asmenys yra skolingi 6172,627,45 Eur sumą, iš kurių pradelstų skolų yra už 3592 016,67 Eur. Šie klientai yra atsakovės pajamų šaltinis, todėl atsakovė jau kreipėsi į teismą dėl dalies skolų priteisimo bei toliau aktyviai kreipiasi dėl likusių skolų prisiteisimo.
10. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. liepos 19 d. pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 141-TV, pagal kurią kredito gavėja sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka naudojasi 11500000 Eur dydžio kredito limitu. 2019 m. spalio 30 d. pasirašė Susitarimą Nr. 6 „Dėl 2018-07-19 Kredito linijos banko sąskaitoje sutarties Nr. 141-TV sąlygų pakeitimo“, kuriuo susitarė pakeisti sutarties sąlygų specialiosios dalies 5. punktą, pagal kurį Šalys susitarė: „5. Kredito limito galiojimo terminas: 2019 m. lapkričio 30 d. kredito limitas sumažinamas iki 9500000 Eur; 2019 m. gruodžio 31 d. kredito limitas sumažinamas iki 7500000 Eur; 2020 m. birželio 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o Kredito limito galiojimas pasibaigia“. Atsakovė grąžino bankui pirmus 2000000 Eur, kitas kredito grąžinimas (2000000 Eur) privalo būti grąžintas iki 2019 m. gruodžio 31 d., priešingu atveju bankas užšaldys visas esančias lėšas bei banko sąskaitas, dėl ko atsakovė taptų visai nemoki.
11. Atsakovė nurodė, kad vienu metu pasikeitus gaunamų pajamų srautui, ženkliai atsiliepė jos finansinių įsipareigojimų vykdymui, dėl ko tinkamai paskirstyti visus finansinius įsipareigojimus, siekiant toliau sklandžiai vykdyti komercinę-ūkinę veiklą, per šį trumpą laiką nebuvo įmanoma. Atsakovė dar 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovei pervedė 2295,00 Eur. Atsakovė ir toliau stengiasi vykdyti veiklą, mokėti valstybei mokesčius (nėra skolinga valstybei), bet dėl pasikeitusių finansinių srautų finansinė padėtis pablogėjo ir vykdyti įsipareigojimus, po minėtų aplinkybių atsiradusiems kreditoriams, tapo sudėtinga ir praktiškai neįmanoma.
12. Atsakovė pažymėjo, jog teismui suteikus galimybę skolą išdėstyti dalimis, bus patenkintas tiek kreditorės interesas – atgauti skolą, tiek skolininkės – vykdyti toliau veiklą ir sumokėti skolą. Atsakovės nuomone, bandant išsireikalauti visą skolos sumą iš karto, tai gali nulemti jos nemokumą ir tada galimybė susigrąžinti skolą ženkliai sumažės. Atsakovė nurodė, kad iki šiol neturėjo tokių sunkumų, todėl atsidūrusi sunkesnėje finansinėje padėtyje, stengiasi suvaldyti visus finansinius mokėjimus, skolininkus, kad galėtų ir toliau sklandžiai vykdyti komercinę-ūkinę veiklą. Atsakovės veikla yra paklausi, tikimasi veiklą vykdyti pelningai, t. y. įmonės veiklos perspektyvos yra pozityvios. Siekiant išvengti dar didesnės finansinės naštos, skolos išdėstymas, mokant trumpais intervalais, užtikrintų tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus.
13. Atsakovė prašė teismo išdėstyti sprendimo vykdymo mokėjimą per 6 mėnesius, kas atitinka 25 savaites, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokiomis mokėjimo dalimis: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 1666,65 Eur. Atsakovės vertinimu, išdėsčius skolos grąžinimą (teismo sprendimo vykdymą) dalimis per 6 mėnesius, ieškovės interesai nenukentės, kadangi per šį laikotarpį skola bus grąžinta, vykdymo išdėstymas yra naudingesnis pačiai ieškovei, lyginant su pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju.
14. I. N. K. atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad atsakovė savo prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo siekia ne teismo sprendimo įvykdymo gera valia, bet priešingai, tik dar labiau vilkinti skolos išieškojimo procesą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti atsakovės turtinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su ieškove; prisiimdama finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių negali laiku įvykdyti, atsakovė elgėsi neatsakingai; prašydama teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių terminui, atsakovė savo veiksmų neigiamas pasekmes siekia perkelti ieškovei. Ieškovė atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. galutiniu sprendimu teismas nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3929-734/2020; priteisti iš atsakovės UAB „Agrosfera“ ieškovei N. K. 9999,88 Eur skolą, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9999,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmesti atsakovės UAB „Agrosfera“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
16. Teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, nepateikė teismui duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie realią atsakovės turtinę padėtį, tik nurodė, kad atsakovei kyla finansinių sunkumų, kadangi ji pati turi skolininkų, kurie su ja neatsiskaito, be to, atsakovė turi kitą kreditorių (duomenys neskelbtini), kuriam privalo vykdyti savo sutartinius skolinius įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad šie deklaratyvaus pobūdžio duomenys nėra pakankami daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki.
17. Teismas pažymėjo, kad visos atsakovės turimos skolos turi būti dengiamos, nesuteikiant nė vienam iš kreditorių prioriteto ir taip užtikrinant kreditorių interesų lygiateisiškumą.
18. Teismas nurodė, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine-komercine veikla, todėl prieš sudarydama sutartis, privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto numatyti savo finansines galimybes. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas, neturint pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo būtinumą, suteiktų skolininkei, kuri yra lygiavertė teisinių santykių šalis, prioritetą kreditorės atžvilgiu, kas prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principams, taip pat tokiu būdu būtų pažeisti kreditorės, kurios naudai priimtas preliminarus teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai, kad priimtas jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 4 d. galutinio sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Agrosfera“ prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3929-734/2020; priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Agrosfera“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
19.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų duomenų. Teismui buvo pateiktas susitarimas tarp atsakovės ir banko, iš kurio turinio matyti, kad tarp šalių 2018 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 141-TV, pagal kurią Kredito gavėjas, t. y. atsakovė, sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka naudojosi 11500000,00 Eur dydžio kredito limitu. Susitarime nurodyta, kad atsakovė privalo grąžinti bankui 11500000,00 Eur kredito limitą iki 2018 m. gruodžio 31 d., grąžindama 4000000,00 Eur sumą, o likusią 7500000,00 Eur sumą iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. po 1500000,00 Eur kas mėnesį. Dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, t. y. banko reikalavimo grąžinti panaudotą kredito limitą, atsakovės finansinės galimybės atsiskaityti su ieškove ženkliai sumažėjo.
19.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, neištyrė bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis leidžia jai įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė iki 2020 m. sausio 31 d. turėjo 26 kreditorius, kuriems bendra skolų suma, be bylinėjimosi išlaidų, sudaro apie 549416,72 Eur sumą. Šie duomenys yra vieši, skelbiami LITEKO duomenų bazėje. Atsakovė stengiasi iš dalies vykdyti įsipareigojimus visų kreditorių atžvilgiu, dėl ko ir buvo pateiktas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
19.4. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad visos atsakovės turimos skolos turi būti dengiamos, nesuteikiant nė vienam iš kreditorių prioriteto, taip užtikrinant kreditorių interesų lygiateisiškumą. Be to, atsiskaitymas turi būti vykdomas laikantis eiliškumo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 straipsnio nuostatos. Ieškovė nėra vienintelė atsakovės kreditorė ir atsiskaitymas su ja turi vykti, atsižvelgiant į eiliškumą.
19.5. Teismas nevertino duomenų apie atsakovės debitorinius reikalavimus. Teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovės debitorių grąžintinų skolų suma yra apie 6172627,45 Eur, iš kurių pradelstų skolų yra apie 3592016,67 Eur. Atsakovė jau inicijavo ne vieną teismo procesą dėl skolų išieškojimo iš skolininkų, tačiau teismo procesas trunka pakankamai ilgą laiką ir atsakovė negali greitai atgauti savo įsiskolinimų iš debitorių, kas riboja atsakovės galimybes vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.
19.6. Priverstinis teismo sprendimo vykdymo procesas taip pat trunka tam tikrą laiko tarpą ir reikalauja papildomų sąnaudų, tačiau priverstinio vykdymo procese atsakovei bus taikomi apribojimai – areštuotas atsakovės turtas ir piniginės lėšos, kas sutrikdys įmonės veiklą, apsunkins atsakovės galimybes mokėti mokesčius ir vykdyti kitas prievoles, dėl ko atsakovė patirs papildomas neigiamas pasekmes, trukdančias sėkmingam verslo plėtojimui.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Apeliacinis skundas yra teikiamas tik tam, kad atsakovei būtų sudarytos sąlygos kuo ilgiau išvengti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovė, reikalaudama skolos išdėstymo dalimis, nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-05) ieškovei nėra sumokėjusi nei dalies skolos. Tokie faktiniai atsakovės veiksmai tik pagrindžia, kad atsakovė apskritai neturi jokio ketinimo atsiskaityti su ieškove, o prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis yra teikiamas tik todėl, kad skolos išieškojimo procesas iš atsakovės turto būtų atidėtas kuo ilgesniam laiko tarpui.
20.2. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie tariamai sunkią jos finansinę padėtį yra akivaizdžiai melagingos, kadangi net iš viešai prieinamų duomenų galima spręsti, kad jos finansinė situacija nėra bloga. Pagal viešai prieinamus duomenis – vidutinis atlyginimas šioje įmonėje 2020 m. sausio mėnesio duomenimis siekia net 4382,85 Eur, už ši laikotarpį atsakovė yra sumokėjusi net 16792,20 Eur VSD įmokų. Atsakovė yra deklaravusi ir oficialius duomenis apie savo darbuotojų atlyginimų istoriją, kurie rodo, kad šiuo laikotarpiu, kada ir yra teikiamas atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo, jos darbuotojų atlyginimai yra didžiausi per visą jos veiklos istoriją. Remiantis viešai prieinamais duomenimis apie Sodrai mokamas įmokas matyti, kad 2020-02-28 atsakovė skolų Sodrai neturėjo. Atsakovės turtinė padėtis yra gera ir nėra jokio objektyvaus pagrindo jos prašymo dėl sprendimo išdėstymo dalimis tenkinimui.
20.3. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti jos turtinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su ieškove, išskyrus tai, jog savo apeliaciniame skunde pateikia informaciją apie savo turimą skolą kitam kreditoriui (duomenys neskelbtini), kuri yra visiškai nesusijusi su skola ieškovei. Siekdama pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, atsakovė privalėjo pateikti ne tik duomenis apie savo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, bet ir kitus reikšmingus dokumentus, t. y. duomenis apie šiuo metu gaunamas pajamas, išrašus apie visas turimas sąskaitas kredito įstaigose bei pinigų likučius juose, duomenis apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan. Apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie esą sunkią turtinę padėtį nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie realią atsakovės turtinę padėtį.
20.4. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie turimus skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams ar turimus debitorius negali būti vertinamos kaip atsakovės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, kadangi jokių realių duomenų apie jos gaunamas pajamas iš savo veiklos šiuo laikotarpiu apskritai nėra pateikta. Vien tik atsakovės pateikta spekuliatyvaus pobūdžio informacija apie turimą skolą kredito įstaigai ar turimus debitorius konkrečios jos turtinės padėties neatskleidžia. Be to, dalis rašytinių įrodymų, kuriais yra grindžiamos atsakovės nurodytos aplinkybės, yra sudaryti pačios atsakovės, todėl apskritai neturėtų būti vertinami kaip patikimi.
20.5. Atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, kurie galėtų bent kiek pagrįsti, kad jos turtinė padėtis ateityje, t. y. išdėsčius teismo sprendimą, pagerės. Atsakovė, teikdama tokio pobūdžio prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, siekia ne teismo sprendimo įvykdymo gera valia, bet priešingai – tik dar labiau vilkinti skolos išieškojimo procesą ir teismo sprendimą pasitelkti kaip įrankį šių galimai nesąžiningų tikslų įgyvendinimui.
20.6. Atsakovė, prisiimdama finansinius įsipareigojimus, kurių negali laiku įvykdyti, elgėsi neatsakingai. Apeliaciniame skunde aptariama ir tariamai sunki jos finansinė padėtis yra pačios atsakovės netinkamų sprendimų rezultatas, o savo veiksmų neigiamas pasekmes ji nepagrįstai siekia perkelti kreditoriams, prašydama teismo sprendimo vykdymą išdėstyti nepagrįstai ilgam 6 mėnesių terminui (toks atsakovės reikalaujamas sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas taip pat nėra pagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, sąlygojančiais būtent tokio termino nustatymą).
20.7. Sandoriai, kurių pagrindu atsirado atsakovės turimi skoliniai įsipareigojimai ieškovei, buvo sudaryti ūkinių-komercinių poreikių tenkinimui. Atsakovė yra vertinama kaip asmuo, besiverčiantis ūkine-komercine veikla, t. y. atsakovė yra verslininkė. Kadangi abi šalys yra verslininkės, tai reiškia, jog jos geba pamatuoti prisiimamą riziką prieš sudarant sandorius. Atsakovė prieš sudarydama šiuos sandorius gebėjo ir privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto įvertinti savo finansines galimybes.
20.8. Patenkinus atsakovės prašymą ir atidėjus sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, bus nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, įtvirtinto CK 1.2 straipsnyje, nepaisoma teisėtų ieškovės interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat bus sumenkintas pats sprendimas, kuriuo priteista skola, bus nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį ilgam laikotarpiui sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais. Atsakovės skola ieškovei yra sąlyginai nedidelė, ji skolą pripažįsta, tačiau ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo. Išdėsčius sprendimo įvykdymą net pusei metų, atsakovė prisiimtų savo įsipareigojimų visa apimtimi būtų neįvykdžiusi beveik metus. Taip būtų iš esmės paneigtas sprendimas, pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai bei paneigta formuojama teismų praktika, kurioje pasisakoma, jog teismo sprendimas gali būti išdėstomas tik išimtinais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, nepateikė teismui duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie realią atsakovės turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankami daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, dėl kurios jai labai sunku įvykdyti 2019 m. gruodžio 5 d. preliminarų sprendimą. Teismo vertinimu, sprendimo įvykdymo atidėjimas, neturint pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo būtinumą, suteiktų skolininkei, kuri yra lygiavertė teisinių santykių šalis, prioritetą kreditorės atžvilgiu, kas prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principams, taip pat tokiu būdu būtų pažeisti kreditorės, kurios naudai priimtas preliminarus teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai, kad priimtas jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
23. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kadangi, priimdamas galutinį sprendimą, neištyrė bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų.
24. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
26. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
27. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. liepos 19 d. pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 141-TV, pagal kurią kredito gavėja sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka naudojasi 11500000 Eur dydžio kredito limitu. 2019 m. spalio 30 d. pasirašė Susitarimą Nr. 6 „Dėl 2018-07-19 Kredito linijos banko sąskaitoje sutarties Nr. 141-TV sąlygų pakeitimo“, kuriuo susitarė pakeisti sutarties sąlygų specialiosios dalies 5. punktą, pagal kurį Šalys susitarė: „5. Kredito limito galiojimo terminas: 2019 m. lapkričio 30 d. kredito limitas sumažinamas iki 9500000 Eur; 2019 m. gruodžio 31 d. kredito limitas sumažinamas iki 7500000 Eur; 2020 m. birželio 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o Kredito limito galiojimas pasibaigia“. Atsakovė nurodė, jog grąžino bankui pirmus 2000000 Eur, kitas kredito grąžinimas (2000000 Eur) privalo būti grąžintas iki 2019 m. gruodžio 31 d., priešingu atveju bankas užšaldys visas esančias lėšas bei banko sąskaitas, dėl ko atsakovė taptų visai nemoki. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad iki 2020 m. sausio 31 d. turėjo 26 kreditorius, kuriems bendra skolų suma, be bylinėjimosi išlaidų, sudaro apie 549416,72 Eur sumą. Kartu su prieštaravimais teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovės debitorių grąžintinų skolų suma yra apie 6172627,45 Eur, iš kurių pradelstų skolų yra apie 3592016,67 Eur.
28. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, jog pagal viešai prieinamus duomenis, vidutinis atlyginimas atsakovės įmonėje 2020 m. sausio mėnesio duomenimis siekia 4382,85 Eur; už ši laikotarpį atsakovė yra sumokėjusi 16792,20 Eur VSD įmokų; atsakovės pateikti duomenys apie darbuotojų atlyginimų istoriją rodo, kad šiuo laikotarpiu, kada ir yra teikiamas atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo, jos darbuotojų atlyginimai yra didžiausi per visą jos veiklos istoriją; remiantis viešai prieinamais duomenimis apie Sodrai mokamas įmokas, matyti, kad 2020-02-28 atsakovė skolų Sodrai neturėjo.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė teismui pateikė informaciją apie turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, taip pat duomenis apie turimus debitorius, tačiau, kaip pagrįstai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, šie duomenys negali būti vertinami kaip atsakovės turtinę padėtį neabejotinai pagrindžiantys įrodymai.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdama pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, atsakovė turėjo pareigą pateikti ne tik duomenis apie savo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, debitorių sąrašą, bet ir kitus reikšmingus dokumentus, t. y. duomenis apie gaunamas pajamas, duomenis apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenis apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose, jų pokyčius ir pan. Tokių duomenų į nagrinėjamą bylą nepateikta.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Vien atsakovės pateiktų duomenų apie turimus įsipareigojimus kreditoriams, debitorių grąžintinas skolas nepakanka prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįsti, nors būtent jai šioje situacijoje teko įrodinėjamo pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Apeliacinės instancijos teismas kaip deklaratyvius ir neapgrįstus atmeta atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis vertino atsakovės padėtį, ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, padarė pagrįstą išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas, neturint pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo būtinumą, suteiktų skolininkei, kuri yra lygiavertė teisinių santykių šalis, prioritetą kreditorės atžvilgiu, kas prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principams, taip pat tokiu būdu būtų pažeisti kreditorės, kurios naudai priimtas preliminarus teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai, kad priimtas jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis, kasacinio teismo išaiškinimais ginčo klausimu, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.