Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji I. G. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nori atsiprašyti mamos, jei įskaudino vaiką ir sukėlė emocijas. Galbūt pasirinko netinkamą būdą išspręsti šią situaciją. Dirba (duomenys neskelbtini) ir mato, kokios yra vaikų ir paauglių problemos. Jos vaikas grįžo iš mokyklos su ašaromis ir papasakojo kas vyksta, kadangi vaikas iš rusų mokyklos perėjo į lietuvių mokyklą, kurioje klasėje yra 30 vaikų, dukra buvo įtampoje, bet ją klasė priėmė neblogai. Vieną dieną pasklido tokios kalbos, kuriomis buvo kaltinama vagyste, ir, antra, ji apibūdinama kaip laisvo elgesio mergina ir visiems buvo pasakyta su ja nebendrauti. A. pasakė, kad jai sunku, sakė „man sunku, aš nebenoriu gyventi“. Pasakė, kad nepergyventų. D. motinai neskambino, nes jos dukra buvo sukėlusi boikotą ir klasė su dukra nebendravo apie pusę metų. Jos dukra klasėje buvo vieniša. Paskambinus D. motinai, pastaroji pasakė, kad į vaiko gyvenimą nelenda ir visus kilusius klausimus jos dukra sprendžia pati, nieko nežino kas vyksta mokykloje. Nieko iš anksto neplanavo, tiesiog nuvažiavo į d. mokyklą ir nuėjo pas direktorę, pavaduotoją ir prašė padėti išspręsti kilusį konfliktą. Direktorė pasikvietė A., kuri patvirtino, kad taip iš tiesų vyksta. Tuomet buvo pakviestos mergaitės pasikalbėti. Išėjus mergaitėms, ji išėjo joms iš paskos, norėjo pasakyti, kad reikia susitaikyti ir išmokti bendrauti. A. pasakė, kad gaila, o D. sakė „aš nieko nežinau“. Kadangi D. buvo nusisukusi, todėl norėdama atkreipti mergaitės dėmesį į save, paėmė jai per petį ir ją pasuko. Pasukdama už peties, galėjo patempti už plaukų. Būtent tuo metu ir galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Tai įvyko netyčia, įskaudinti vaiko nenorėjo ir neplanavo. D.pasakė, kad ji nedalyvauja ir pasisuko į antrą aukštą. Kitą dieną D. paskambino dukrai ir pasakė, kad eis į policiją ir padarys gėdos jai, kiek padarė motina. R. mokykloje buvo tėvų komitete, darė renginius, buvo visokių incidentų juos išspręsdavo. Iš vaikų reikalauja, kad jei ką padarė ne taip, jie turi atsiprašyti. Tėvai nenori dalyvauti vaikų veikloje. Dėl žalos atlyginimo, mano, kad suma galėtų būti ne daugiau kaip 500 Lt. Gailisi dėl to, kad taip įvyko, mano, kad reikėjo kreiptis į nepilnamečių reikalų inspektorių ar kitur. Nukentėjusiosios ir jos motinos atsiprašo bei norėtų su ja taikytis.

Nukentėjusiosios D. S. atstovė pagal įstatymą I. B. teisme parodė, kad I. G. yra matyta, su ja santykių jokių. Moteris buvo dukros bendraklasės motina, santykiai iki įvykio normalūs, draugės nebuvo. Lapkričio 14 d. dukra po pamokų bendro lavinimo mokykloje lankė d. mokyklą. Dukrą matė tik iš ryto, nes iš bendrojo lavinimo mokyklos ėjo tiesiai į m. mokyklą. Iš d.mokyklos dukra jai neskambino. Vakare jau buvo namuose kai dukra grįžo iš mokyklos. Namie dukra atsisakė valgyti, buvo nusiminusi, užverktos akys, pradėjus pokalbį nuėjo į vonios kambarį ir ilgai iš ten neišėjo. Kai jos klausė kas atsitiko, ji buvo labai išsigandusi ir nieko nenorėjo sakyti. Dukra pradėjo verkti, tačiau nieko nepasakojo iki pradėjo ją raminti. Tada dukra pasakė, kad į mokyklą atvyko I. G. su J. G., pravedė auklėjamo pobūdžio pokalbį. Bendraujant su ja naudojo fizinę jėgą, tempė ją už plaukų. Dukra parodė kaip ją stvėrė. Ar buvo išpešti plaukai, nepastebėjo, nes jos plaukai yra tankūs. Tai truko dviejų pamokų metu. Dukra praleido dvi pamokas. Pradžioje bendravimas su ja vyko pas direktorę, dalyvaujant pavaduotojui. Mano, kad direktorė negali bendrauti su kita motina nedalyvaujant vienai motinai, nes vaikas yra nepilnametis. Po pokalbio ji tęsė kalbą ir reiškė grasinimus. Grasino, kad I. sūnus mokosi d. mokykloje, tiesiog todėl, kad jis turi vyresnių draugų. Draugė grasino, kad jei tęsis kalbos, dukra turės išvykti į kitą miestą. Pati įvykio nematė, apie įvykį sužinojo iš D.. I. G. į bendrojo lavinimo mokyklą atvykdavo pastoviai. Pamokos vyko klasėse, pro šalį ėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja, bet to momento kada tempė plaukus, nematė. Papasakojo apie įvykį namie būdama viena, buvome dviese. Vėliau namo grįžo vyras ir kalbėjosi visi. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad vaikai tarpusavyje skleidė paskalas. M. mokykloje I. vaikai jau apie pusmetį kartu nesimoko, tačiau yra vaikų kurios mokosi su I. G. mergaite kitoje mokykloje. Kažkas kažką pasakė ir kalbos buvo perduotos I. dukrai. Vaikai pykstasi ir taikosi. Abi mergaitės vienoje klasėje mokėsi apie vienus metus. Tuo metu klasė buvo draugiška, tačiau kartais kildavo nereikšmingi vaikiški ginčai. I. G. dukra į mokyklą nebeina. Dukra pasakojo, kad N. aptaria viską su savo mama ir yra labai įžeidi. Jos (I. B.) dukra taip pat yra įžeidi. Pati bendraudama renka žodžius, kad jos neįskaudintų. Dukrai yra 12 metų. Negali pasakyti, kad dukra yra užsispyrusi. Ji viską pergyvena savo viduje. Dukra to įvykio net nenorėjo pasakoti, jeigu nebūtų atkakliai to siekusi. Dėl draugų dukra nesiskundžia, ji su jais pykstasi ir pati taikosi. Dukra turi ilgesnius plaukus, kuriuos nešioja nesusegtus. Kaip jai tempė plaukus, matė dukros draugė A.. Prieš tempdama plaukus I. G. paskambino savo dukrai, padavė telefoną D. ir vertė jos atsiprašyti. D. tam nebuvo pasiruošusi, pasakė „neturit teisės, jūs man grasinate“, jai atsakė – „taip“. Pokalbį girdėjo A., kuri d. mokykloje yra bendraklasė. Mokykloje draugė A. buvo visą laiką kartu. Po įvykio su dukros drauge kalbėjosi ir ji sakė, kad labai nustebo, jai I. G. sugriebimas už plaukų buvo netikėtas. Po plaukų tempimo A. taip pat pasakė, kad „neturite teisės“. Dukrai buvo nemalonu ir skaudu morališkai. Po įvykio dukra nenorėjo eiti į mokyklą, buvo bendrauta su bendrojo lavinimo mokyklos auklėtoja, socialine pedagoge. M. mokykloje kalbėjo su direktore, pavaduotoja. Dukra sakė, kad jai skaudėjo, ji juto ir fizinį skausmą, tai sakė tą patį vakarą po įvykio. Prieš rašydama pareiškimą bandė kalbėtis su I. G., tačiau ji atsisakė kalbėtis. Po to niekas neskambino. Po įvykio dukros požiūris į I. G. ir jos dukrą yra negatyvus. Dukra stengiasi jų nesutikti, vengia. Iki incidento santykiai buvo geri, tačiau, kad N. keistas charakteris, dukra sakė. Dukrai nepatiko pokalbis su ja, jis jau buvo ne pirmas. Namie dukra pravirko nuo to, kad jai buvo skaudu ir apmaudu, nes svetima moteris mokykloje ją drįso tempti už plaukų. Į medikus nesikreipė, nes kitų fizinių veiksmų I. G. nenaudojo. Dukros buvo užverktos, užtinusios, raudonos akys, nosis. Pareikštą civilinį ieškinį 5 000 Lt sumai palaiko. Suma tokia, nes padarytą žalą įvertino didesne suma. Situacija, kad buvo bendraujama su mokytojais, socialiniu pedagogu, tai truko ilgiau nei mėnesį. Šiandien vaikai aptarinėja niuansus, nes I. G. skambino A. tėvams ir prašė, kad pasakytų, kad ji netempė už plaukų. Dukra, eidama į masinių susibūrimų vietą, sutikus I. G. ir jos dukrą ar draugus, jaučia diskomfortą ir iškart skambina jai bei sako, kad nuo jų slepiasi, nenori sutikti, bijo.

Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad yra Šiaulių d. mokyklos direktorė. I. G. yra mokinio V. motina. Pamokų laiku I. G. su drauge atėjo ir skundėsi, kad D. S. ir A. B. skleidžia apkalbas apie jos vaikus. I. G. norėjo pakalbėti su mergaitėmis. Pasitarusios norėjo tik išklausyti mergaites, t. y. išsiaiškinti, ar taip yra iš tiesų. Pasikvietė A., M., D.. A. patvirtino, kad ji taip elgiasi, o D. – tylėjo. Atėjo į raštinę kartu su O.. Pati paaiškino apie gerumą ir kad visa tai neturi išaugti į patyčias. Mergaitės pasižadėjo taip daugiau nesielgti. Iš kabineto išėjo mergaitės, o iš paskos ir I. G.. Po kelių minučių išėjus pamatė, kad koridoriuje I. G. kalbėjosi su mergaitėmis. Pokalbis nevyko pakeltu tonu, buvo ramus. Pokalbis antrame aukšte, jai praeinant, buvo ramus. Į visą tai buvo sureaguota kaip į vaikų kalbas ir manė, kad tokio pokalbio turėtų pakakti. I. G. sakė, kad „skaudinat vaiką“. Jos po pokalbio raštinėje gal kalbėjosi apie 5 minutes. Tai gali pasakyti K., ji nuo jų buvo apie 9 metrus. M. iš kabineto išbėgo pirmoji, ji patvirtino, kad yra kalta. Kontakto ar pakelto tono nematė, tai buvo prašantis tonas. D. dėstė skulptūrą, jos giliai nepažįsta, tik kaip mokinę. Po įvykio buvo atėjusi D. mama ir klausė visų aplinkybių, nes ji tame pokalbyje būtų norėjusi dalyvauti. Ji (I. Š.) jos atsiprašė. Tėveliai sakė, kad vaikas grįžo šoke, buvo kaip nesava. Kita kartu atėjusi moteris buvo šalia. I. G. raštinėje sėdėjo. Jai praeinant antrame aukšte buvo visos keturios: dvi moterys ir D. su A.. Paklaustos kaip sekasi, jos atsakė, kad nori pakalbėti. Užsiėmimų pradžia mokykloje 14.50 val., įvykis apie 16 val. Jei buvo dvi pamokos, tuomet baigiasi 16.30 val., jei pamokos keturios – tai 18.10 val. Kad D. verktų, nematė, visos kalbėjo ramiai. Kabinete kalbėjo A., D. – ne. Išeinančių merginų nematė. Su mokytoju apie tai nekalbėjo. Socialinio pedagogo mokykloje nėra. Jai atrodė, kad tai buvo eilinis pasikalbėjimas. Jei vaikas serga ir nelanko mokyklos, tuomet atneša pažymą iš gydytojo. Jei būtų matyta, kad tai yra problema, būtų buvę kviesti abu tėvai. Tačiau norėjo pirmiausiai išsiaiškinti, ar taip buvo ar ne. Vaikas pokalbio metu nebuvo auklėtas. Kiek pamokų tą dieną buvo D. negali pasakyti. Mokinių lankymas yra fiksuojamas. Pokalbis buvo todėl, kad visa tai gali virsti patyčiomis. Pokalbis vyko pamokos metu. I. G. pasakė problemą, ji (I. Š.) norėjo išsiaiškinti, ar problema yra iš tiesų.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad I. G. yra labai gera draugė penkis metus. Susipažino atvedę vaikus į pirmą klasę rusų mokykloje. I. B. matyta, su ja santykių jokių. Prieš metus mokykloje buvo susirinkime, kadangi buvo konfliktas dėl vaiko poelgio, dabar konfliktų nėra. Iš I. G. sužinojo, kad dukrai išėjus mokytis į R. gimnaziją, meno mokykloje eina įvairios apkalbos. Kadangi jau buvo su mergaite susidūrę, su I. G. nusprendė nuvažiuoti į d. mokyklą pakalbėti. Atėjo pas direktorę, kur buvo pavaduotoja, direktorė išvietė kelias mergaites: vieną, kuri pasakoja, kitos – skleidžia. Pakalbėjo, kad taip elgtis negalima. A. atsiprašė, D. bandė, bet taip ir neatsiprašė. Išėjus mergaitėms, jos išėjo iš paskos, sakė, kad gyventų draugiškai. A. dar kartą atsiprašė, D. neigė, nors kabinete linkčiojo galvą. Antrame aukšte D. viską neigė, apsisuko ir išėjo, A. jas pasivijo atsiprašė, jos išėjo. Vakare praėjus dviems valandoms vaikščiojant po parduotuves prasidėjo skambučiai. Skambino D. motina ir šaukė. Ji (J. G.) sakė I. G., kad ji atsijungtų telefoną. Vėlai vakare skambučiai tęsėsi ir ji paskambino I. B. vyrui. Vyras šaukė, kad vaiką tampė už plaukų. Ji (J. G.) norėjo padėti. Vyras sakė, kad jie nenori kalbėti ir žmona rašo pareiškimą. Jokio fizinio smurto nebuvo, jokio pakelto tono nebuvo. Jos norėjo mergaitę paveikti per mokyklos direktorę. Koridoriuje kalbėjo apie 7-10 minučių, antrame aukšte taip pat kalbėjosi kelias minutes. Pas direktorę išsakė viską, klausė, kodėl ji taip elgiasi, sakė, kad taip negerai. Sakė, kad dėl šių kalbų nukentės vaikai. Sakė, kad kreipsis į policiją, po to dar kalbėjosi, D. buvo vienodai, todėl dar kartą norėjo paaiškinti, kad taip negalima. Mokydamasi rusų mokykloje D. prieš I. G. mergaitę nustatinėjo visą klasę. Kitą mergaitę šantažavo, ji metus D. mokėjo už pietus. D. mokykloje jos kalbėjosi rusų kalba, direktorė – lietuvių. Jei D. ko nesuprato, vertė jai į rusų kalbą. Su kitomis mergaitėmis kalbėjo I. G. lietuviškai. Ji (J. G.) su ja nekalbėjo. Vėliau nepamena, kuria kalba kalbėjo. Niekur nebuvo nuėjusi, buvo visada šalia. Mergaitės stovėjo prieš jas. Po pokalbio D. nuėjo į klasę, ji neverkė. Mergaitė nešioja akinius. Mokykloje apkalbos buvo aptariamos ir tai vyko ilgą laiką. Klasės auklėtojos prašė pagalbos. Mokykloje dukra mokėsi 5 metus, o D. - vienus metus. Buvo tėvų komitete ir apie visus įvykius žinojo. I. D. atėjimo mokytis buvo draugiška klasė, po to viskas pasikeitė. Buvo susirinkimas, kuriame mamos prašė, kad toks elgesys liautųsi. Klasės auklėtoja sakė, kad bendravo su D. mama ir stebės, kad tokių įvykių nebūtų. Rezultatas, kad mergaitės nebešantažavo. Išėjo mokytis į kitą mokyklą. Sūnus sakė, kad iš jo šaipėsi tik dėl draugystės su N.. Įtakos D. elgesys neturėjo jų išėjimui. Su I. G. ėjo, nes yra artimos draugės ir žino esamą situaciją. Sūnus nori lankyti d. mokyklą, nenorėjo, kad tai liestų ir sūnų. Iš anksto nieko neplanavo, tik susiruošė ir nuvažiavo pas direktorę. Dalyvavo pokalbyje, sakė, kad galima draugiškai viską išspręsti. Jų vaikai ketina mokykloje mokytis. I. G. už plaukų netempė. Buvo ne kartą įrodyta, kad I. B. daug ką meluoja. A. sakė, kad ji skleidė apkalbas ir atsiprašė. Kita mergaitė atsiprašė ir sakė, kad to nebus. Nežino, ar meluoja ar ne. Neturi supratimo, ar meluoja abi. D. pažinojo apie metus. Įspūdis buvo neigiamas. Ji gyrėsi vaikams, kad jos geriausias kompiuteris, bet vaikai atėję pas ją į namus, matė, kad tai netiesa. D. meluodavo. Apkalbos buvo skleidžiamos pastoviai.

Liudytojas V. O. teisme parodė, kad I. G. yra matyta kartą. Jis dirba d. mokykloje mokytoju. Su kita moterimi - J. B. bendrauti neteko, ją mato pirmą kartą. Lapkričio 14 d. buvo pakviestas į raštinę, į direktorės kabinetą, kuriame buvo dvi mokinės – D. ir A. bei trečia mokinė, kurios pavardės nepamena. Su dviejomis mergaitėmis bendravo I. G., nes turėjo joms pretenzijų dėl elgesio, neteisėtų apkalbų jos dukters atžvilgiu. Pats dalyvavo kaip stebėtojas. Mokinės neprieštaravo pretenzijoms. Po pokalbio grįžo į klasę pas mokinius. Mokinėms buvo leista eiti į pamokas. Išėjusios iš kabineto I. G. ir mokinės kažkiek laiko bendravo. Tai galėjo trukti apie 10 minučių, nes maždaug po 10 minučių mokinės grįžo į klasę. Matė kaip bendravo I. G. ir jos draugė su mergaitėmis, pokalbio negirdėjo. Mergaitės buvo ramios. Kabinete abiejų mergaičių būsena buvo normali, jokių prieštaravimų nebuvo. Jam praeinant pro šalį, jų būsenos įvertinti negalėjo. Mergaitės grįžusios į klasę tęsė užsiėmimus. Jokių sumušimo, skriaudos požymių, nusiskundimų nebuvo. Visus mokinius pažįsta vienodai, išskirtinio D. pažinimo nebuvo. Mergaitės elgesys buvo tolygus, išskirtinių veiksmų ar elgesio požymių pastebėti neteko, ji yra palyginti santūri. Smurto požymių neįžiūrėjo. Buvo budinti, su kuria bendravo keletą žingsnių nuo mergaičių. Jos žodžiais, bendravimas buvo ramus, be smurto požymių. Ką matė budinti, jis to nematė. Praeinant pakelto tono negirdėjo. Pokalbis buvo tylus. Gal ir buvo noras išgirsti, bet reikėjo eiti į klasę. Antrame aukšte nieko nematė. Po pokalbio mergaitės grįžo į jo pamoką. Klasėje buvo 15 mokinių. Užsiėmimai truko dvi akademines valandas. Mokiniams emocijų būna įvairių: dėl rezultatų, kad nesigauna, ir kaip padaryti. Mergaitės grįžo kartu, jos nieko nesakė. Jos nebuvo pasikeitusios, elgesys buvo įprastas. Nėra buvę, kad būtų ašarų dėl skriaudų. Tą dieną ašarų nebuvo. Kad buvo kreiptasi į policiją, sužinojo praėjus gerokai laiko. D. lankė pamokas, rezultatai tolygūs, elgesys neišsiskiriantis. Su A. bandė bendrauti rusų kalba, bet ji norėjo lietuvių kalba, o D. sakė suprantanti lietuvių kalbą. Nežinau kodėl buvo pakviesta trečia mergaitė, ji grįžo po pokalbio pirma. Ar tai buvo paskutinė pamoka, dabar nepamena.

Liudytoja R. K. teisme parodė, kad I. G. yra matyta, santykiai su ja yra neutralūs. Su I. B. jos niekas nesieja. Budėjo mokykloje ir matė kaip I. G. apie 10 m atstumu nuo jos bendravo su dviem mergaitėm. Mergaitės iš matymo matytos. Ji sėdėjo už stalo. Asmenys atėjo jai jau sėdint. Pokalbis vyko apie 5 minutes. Pokalbio turinio negirdėjo. Pokalbį galėjo matyti praeinantys mokiniai. Tarp jų vyko kažkoks aiškinimasis, pokalbis. Rankų mostų, judesių nematė. Atstumas tarp moters ir mergaičių buvo apie metrą. Jos dėmesys galbūt nukrypdavo, bet jų pokalbis buvo neilgas. Kaip baigėsi jų pokalbis, tiksliai nepamena, mano, kad mergaitės nuėjo į rūbinę. Mergaičių vardų ir pavardžių nežino, joms gal 12-13 metų. Ar po to matė mergaites, nepamena, nesigilino į tai. Apklausoje, kad moteris auklėja mergaites, ji nenurodė, galbūt buvo aiškinamasis tonas. Protokolą skaitė. Aplinkybes pamena vienodai tiek dabar, tiek ankščiau. Gal kažkiek kalbėjimosi tonas buvo pakeltas. Smurto prieš mergaites nematė. Kaip išsiskyrė mergaitės su moterimi, nematė. Kad pokalbis vyksta ne tarp mamos ir dukros, suprato iš rankų. Kalbos maniera buvo rami, galbūt ji aiškino kažką mergaitėms. Kaltinamoji moteris į d. mokyklą atėjusi buvo. Moteris pasisveikino, jos (R. K.) ji nieko neklausė. Dėl bylos klausė, ar ji (R. K.) galės paliudyti, bet konkrečiai ką, nesakė ir paliudyti neprašė, tik klausė, ar galės. Daugiau su moterim susitikusios nebuvo. Vėliau direktorė sakė, kad reikės eiti į teismą. Jos darbo vieta yra pirmame aukšte. Iki apklausos, vykusios vasario mėnesį, kaltinamoji jos klausė, ar galės pasakyti tiesą, ji sutiko ir sakė, kad nieko nematė. Ar pokalbis su mergaitėmis vyko pamokų, ar pertraukos metu, nepastebėjo, vyko po pietų. Šalia kitos moters nematė. Direktorė galbūt praėjo pro šalį, nepastebėjo. V. O. pažįsta, jis yra mokytojas, jo darbo klasė yra antrame aukšte. Neužfiksavo kur po pokalbio nuėjo mergaitės. Galėjo nueiti ir į mokytojo V. O. pamoką. Jai mergaitės niekuo nesiskundė. Iš kitų mokinių negirdėjo, kad mergaičių atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga. Jos dėmesys buvo nukreiptas į pokalbį ne visai nuolatos, tačiau abejoja, kad galėjo nematyti plaukų patempimo. Dėmesys nukrypdavo sekundei, mano, kad per sekundę negalėjo tempti. Ji (R. K.) sukinėjosi, tačiau kiek kartų nusisuko, nepamena. Sėdėdama knygos neskaitė, televizoriaus nežiūrėjo, tuo tarpu kitų pašalinių asmenų nebuvo. Pro duris įeina ir išeina mokiniai, tai šiek tiek nukreipdavo jos dėmesį. Moteris su mergaitėmis bendravo šone, jai iš dešinės pusės. Jos dėmesys buvo visur, didesnis galbūt į jų pokalbį. Kiek laiko praėjo laiko iki pokalbio nuo I. G. atėjimo į mokyklą, neužfiksavo.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad su I. B. santykiai neutralūs. I. G. pažįstama iš seniau, bet nėra draugė. Ryte paskambino I. G. ir paprašė, kad A. sakytų tiesą. Skambino du - tris sykius ir šnekėjo apie įvykį, sakė, kad nieko nebuvo. Kad I. G. patempė už plaukų D., sakė A.. Tai įvyko dėl skleidžiamų mokykloje kalbų. Už plaukų tampė mokykloje. A. sakė, kad tai matė. Daugiau su dukra apie įvykį nekalbėjo. I. G. sakė, kad už plaukų netampė. Pats įvykio nematė, dukra gal fantazuoja, o gal ir ne. Neklausė kaip ten buvo. I. G. sakė, kad dukra sakytų teisybę kaip viskas buvo, kad nieko nefantazuotų. Paskambinusi I. G. kalbėjo su dukra, jų pokalbio negirdėjo. Dukros apklausoje dalyvavo, jos parodymus girdėjo. Dukra sakė, kad I. G. tampė už plaukų ir parodė tai ant lėlės. Jam atrodo, kad konkrečiai įvardino kas tempė. Paskambinus kaltinamoji sakė, kad pakalbėtų su vaiku, kad ji kalbėtų tiesą ir nieko nemeluotų. Kaltinamoji su dukra kalbėjo telefonu, jo tuo metu nebuvo, nes dukra buvo pas močiutę. Leido I. G. paskambinti dukrai. Pats įvykio nesiaiškino, nes vaikai susipeša, paskui dėl jų aiškintis reikia. Kaltinamąją I. G. pažįsta iš matymo, koks jos būdas, nežino. Dukrai įvykio metu buvo 12 metų. Kaltinamoji paskambinus prašė abstrakčiai, pamokymų kokią tiesą sakyti, nenurodė, tiesiog sakė sakyti tiesą. Grasinimų jam iš kaltinamosios pusės nebuvo. Apie atlygį dėl parodymų kalbos nebuvo. Dukra nesiskundė dėl I. G. skambučio. Dėl skausmo draugei jis nepamena, ar dukra jam ką minėjo. D. matė per posėdį, ji yra dukros klasės draugė d. mokykloje. Namie pas save D. nematė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, dabar taip pat, tik tiksliai nepamena. Kaltinamoji skambino prieš apklausą pas tyrėją, o gal ir po, tiksliai nepamena. Kad tempė už peties, ne už plaukų, tokio pokalbio nežino, jam niekas nesakė.

Liudytoja V. B. teisme parodė, kad I. B. dukra mokosi d. mokykloje. Kaltinamąją I. G. pažįsta, ji jos klasės draugo motina, taip pat pusseserė kartu lanko mokyklą su jos dukra. Su I. G. bendraudavo dažnai tiek mokykloje, tiek namie su tėvais. Su I. G. susiskambindavo telefonu. A. B. jai pasakojo kas įvyko d. mokykloje, sakė, kad I. G. tempė D. už plaukų ir sakė pusseserei, kad nekalbėtų nesąmonių. I. G. jai skambino, ji perdavė ragelį A. B.. Tikslaus pokalbio nežino, bet jis buvo susijęs su įvykiu. Su A. dažnai kalba. A. sakė, kad matė tampymą. Kaip jautėsi D., jai A. nepasakojo. Telefonu I. G. su A. kalbėjo gal apie 20 minučių. Man I. G. skambino vieną kartą, o su pussesere nekalbėjo apie tai kiek kartų jai skambino. Pokalbio negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. I. G. A. sakė, kad pasakotų kaip viskas įvyko, nemeluotų. A. sakė, kad sakys viską kaip buvo. Žino, kad A. B. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. I. G. skambino prieš apklausą, tačiau tiksliai pasakyti negali. Skambino po įvykio tą patį vakarą, o jai - ryte. Vakare pokalbis buvo tas pats. Pusseserė sakė, kad I. G. sakė, jog jos sūnus mokosi d. mokykloje, jis turi daug draugų, gal tai buvo kaip grasinimas, nežino. Po pokalbių A. jautėsi normaliai. Aplinkybes žino iš pasakojimų. Apie įvykį su I. G. nekalbėjo. Su A. B. susitinka kasdien. A. mėgsta daug kalbėti: ir į temą, ir ne. A. baimės I. G. nejuto. Dėl I. G. atsidėkojimo tokios kalbos nebuvo. Dėl skausmo D. A. nieko nesakė. Po įvykio su D. nebendravo. Jai apie įvykį pasakojo A. B., kiti – ne.

Galimas laiduotojas S. G. teisme parodė, kad yra gimęs 1973-09-22, baigė Karolio Didžiojo politechnikumą. Grįžęs iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, nuo 1994 metų dirba Šiaulių (duomenys neskelbtini). Darbe yra turėjęs tik paskatinimus. Dėl Kelių eismo pažeidimų baustas buvo. Yra neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Yra darni šeima, kartu gyvena 20 metų. Šeimoje sutaria. Šeimos galva yra jis. Žmonai įtaką gali daryti. Šeimoje tariasi. Dėl įvykio kalbėjo su žmona. Žalą atlyginti padėtų. Įtaka žmonai būtų tik teigiama. Su žmona kalbėjo kodėl ji yra teisiama, dėl šio įvykio ji labai išgyvena. Laidavimo prašytų be užstato, nes gyvena iš atlyginimų.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, I. G. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:

- 2012-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Šiaulių d. mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, aplinka, kur buvo padarytas nusikaltimas (8-10 b. l.);

- 2012-12-31 Šiaulių m. apylinkės teismas patvirtino prokuroro nutarimą dėl susipažinimo su informaciją (dokumentais), gauta kompaktinė plokštelė CD, pagal kurią surašytas tarnybinis pranešimas su išklotinių paaiškinimu, CD prijungta prie bylos viršelio (12, 15 b. l.).

- nepilnametės nukentėjusiosios D. S. parodymai (apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją), kad su A. jos yra draugės, tačiau mokosi ne vienoje klasėje, jau porą mėnesių lanko d. mokyklą. Lapkričio mėnesį ją su A. pakvietė į direktorės kabinetą, nes atėjo N. mama su drauge. Jai su A. liepė papasakoti apie tai, jog kažką ne taip pasakė. Ji su A. apie N. kalbėjo, nes negeras įspūdis dėl N. buvo, todėl su ja nesutarė, tačiau nežino kodėl. A. sakė, kad jos draugė I. matė, kaip N. kapstėsi po kitos mergaitės kuprinę. Taip buvo jų mokykloje, kadangi kartu eidavo į fizinio lavinimo pamokas, o kai persirengė, N. pasiliko ir kapstėsi po svetimą kuprinę, o tai pamatė I.. Nei ji, nei A. to nematė. Jos persakė tai, ką sakė I. – o jos tik šiaip kalbėjo. N. mama sakė, kam jos pasakojo tokius dalykus. Ji ir A. apie N. kapstymąsi kuprinėje papasakojo A. ir dar vienai mergaitei. Kai jos buvo kabinete pas direktorę, mergaitėms buvo pasakyta, kad negalima apkalbėti žmonių. Jos sakė, jog daugiau taip nedarys ir išėjo iš direktorės kabineto. N. mama sakė, kad pašnekės ir išėjo paskui jas. N. mama priekaištavo, kad mergaitės taip kalbėjo ir ją sučiupo už plaukų, bet ji nesuprato kodėl. Visos trys: ji, A. ir N. mama, kalbėjosi veidas į veidą. Ji ir A. stovėjo priešais N. mamą. Po plaukų patempimo jai skaudėjo, N. mamai sakė, kad skauda, sakė „paleiskit“. N. mama jai už plaukų patempė vieną kartą, mergaitės plaukai buvo palaidi. Nežino, ar N. mama dėl kalbų ją laikė kalta, nes šaukė ir ant A. (27-28 b. l.);

- nepilnametės liudytojos A. B. parodymai (apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją), kad d. mokyklą lanko pirmus metus, tačiau 2012 m. lapkričio 14 d. ten nuėjo ne pirmą kartą. D. S. į d. mokyklą atėjo spalio mėnesį. Buvo trečiadienis, kai vienos mergaitės paklausė, ką ji ir D. S. žino apie N.. Ji ir D. S. sakė, jog su N. buvo toks incidentas, kai N. kapstėsi po kitos klasiokės kuprinę. N. mama buvo atėjusi į d. mokyklą pas direktorę. Tada ją ir D. taip pat pakvietė į direktorės kabinetą. Ten jau buvo N. mama ir tos mamos draugė, kurios pavardės nežino. N. kabinete nebuvo, tačiau buvo dar ir pavaduotoja - jos pavadės taip pat nežino. Ji ir D. kalbėjo apie tai, kaip papasakojo toms dviem mergaitėms apie N.. Kai ji ir D. išėjo iš direktorės kabineto, iš ten išbėgo ir N. mama, atėjo prie jų, tačiau neprisimena, ką sakė. Jos N. mamos daug kartų atsiprašė, tačiau moteris kažką sakė D. ir patempė jai už plaukų. D. pasakė: „ai, ką čia darot, neturit teisės“. Tuomet N. mama pasakė, kad V. mokosi toje pačioje mokykloje ir turi daug draugų. N. mama ėjo joms iš paskos, su ja kalbėjosi prie kabineto. Taip pat prie jų atėjo N. mamos draugė, A. draugai. I. G. sakė „ar tau patiktų, jei ji visiems pasakytų, jog gyvenu vieno kambario bute ir miegu virtuvėje“. Kai N. mama patempė D. už plaukų, plaukai buvo palaidi. Patempė vieną kartą iš priekio. A. mano, kad D. skaudėjo, nes pas D. yra ilgi plaukai. Kai N. mama pasakė, jog V. turi daug draugų, tai pagalvojo, kad I. G. grasina, jautėsi nejaukiai. Suprato, kad jei V. turi daug draugų, tai gali ką nors padaryti. Gali parodyti ant lėlės, kaip N. mama tempė D. už plaukų. N. mama patempė D. plaukus iš priekio, kurie buvo užkritę ant peties - ant krūtinės (parodo ant lėlės, garso ir vaizdo įraše tai yra užfiksuota). Ji su D. stovėjo priešais N. mamą. Mano, kad D. skaudėjo dėl plaukų patempimo, bet neprisimena, ar D. sakė, jog jai skauda. Plaukus D. už plaukų tempė prie direktorės kabineto ir tvarkaraščio. Po įvykio kitą dieną 7.45 val. tėčiui skambino N. mama, o paskui jos (A.) sesei skambino, kad paduotų telefoną jai. N. mama jai (A.) sakė sakyti, jog I. G. netempė D. plaukų ir negrasino. Jos (A.) sesei bus 18 m., o jos telefono numerį N. mama turi. Po to N. mama skambino gal penktadienį ir sakė, kad jei D. ką nors sakys, tai pasakyti I. G.. Sakė sakyti, jog netempė plaukų ir negrasino (43-44 b. l.);

- nepilnametės liudytojos A. M. J. parodymai (apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją), kad d. mokyklą lanko nuo rugsėjo mėn., ten yra suskirstytos mokinių grupės. Su A. ir D. kartu lanko būrelį tik vieną dieną - trečiadieniais. Buvo tą dieną d. mokykloje, kai buvo atėjusi A. mama kartu su kita teta. Jos ėjo pas direktorę, kur buvo pavaduotoja, A. mama ir kita moteris. A. mama skundėsi, kad D. ir A. tyčiojasi iš A.. Suprato, kad A. perėjo į jos mokyklą, kadangi mokykloje, kurioje ji mokėsi prieš tai iš jos tyčiojosi. Dabar A. su ja (A. M. J.) mokosi vienoje klasėje, tačiau d. mokyklos nelanko ir nežino, kodėl į d. mokyklą atėjo jos mama. Kartą direktorė atėjo į klasę, išsivedė A. ir D.. Paskui direktorė atėjo dar kartą į klasę ir išsivedė A. M. J.. Su direktore kalbėjosi apie tai, ką A. su D. kalbėjo apie A. - jog A. yra negraži, stora, susituoks su klasioku S., susilauks daug vaikų. Ją (A. M. J.) pas direktorę kvietė, nes A. su D. taip kalbėjo. Kai taip buvo kalbama, buvo dar viena klasės draugė. Pas direktorę visi kalbėjo rusiškai, jos (A. M. J.) nieko neklausinėjo. Direktorė pasakė, kad paleidžia piešti. Į direktorės kabinetą ją kvietė, kad patvirtintų, jog A. ir D. taip sakė. Paskui iš direktorės kabineto išėjo A. su D., jas pasivijo A. mama prie piešimo kabineto durų ir su jomis dar aiškinosi. A. mama liepė D. prisipažinti, jog D. yra bloga mergaitė, kitoje mokykloje D. liepia jai pirkti pietus, o jei nepirks, tai grasina ką nors padaryti. Kai A. mama liepė D. taip prisipažinti – D. prisipažino. Kai tarp A. mamos ir A. bei D. vyko konfliktas, nematė. A. mama ją buvo dar kartą išsikvietusi iš klasės ir sakė, kad nedraugautų su mergaitėmis A. ir D.. Taip sakė, kai jau buvo grįžusi iš direktorės kabineto ir I. G. ją išsikvietė iš klasės prie piešimo lentos. A. mama, išsikvietusi ją iš klasės palaikė 5-7 min., o paskui leido eiti į klasę ir toliau kalbėjo su A. ir D.. Kai ją pasikvietė A. mama į koridorių, jautėsi „biški“ nejaukiai, galima sakyti, kad bijojo, nenorėjo su A. mama kalbėti, nors I. G. nebuvo agresyvi, kalbėjo ramiai (45-46 b. l.).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios visiškas prisipažinimas, I. B. 2012-11-14 protokolas – pareiškimas, kuriame aiškiai nurodyti neteisėti veiksmai, atlikti jos dukters atžvilgiu (3 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiosios D. S. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad jog I. G. ją sučiupo už plaukų; po plaukų patempimo jai skaudėjo (27-28 b. l.) (analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė I. B., kuriai apie įvykį papasakojo jos dukra; 31 b. l.), liudytojos A. B. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jog I. G. Š. d. mokykloje vieną kartą patempė D. S. už plaukų; ji patempė plaukus iš priekio, kurie buvo užkritę ant peties; mano, kad D. skaudėjo, nes pas ją yra ilgi plaukai (43-44 b. l.); liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kai A. B. atėjo vakare, ji jai (V. B.) pasakojo, kad tą pačią dieną d. mokykloje I. G. tampė jos draugei D. už plaukų (54-55 b. l., panašiai įvykio aplinkybes minėta liudytoja parodė ir teisme), iš dalies ir kitų liudytojų duoti parodymai (pvz., A. M. J., duodama parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (45-46 b. l.), tvirtino, kad I. G. d. mokykloje po pokalbio direktorės kabinete kalbėjosi su A. ir D.; apie šį pokalbį ikiteisminio tyrimo metu minėjo ir liudytoja J. G. (50-51 b. l.); nors teisminio nagrinėjimo metu ši liudytoja teigė, kad I. G. nesmurtavo D. S. atžvilgiu, tačiau tuo pačiu ir kategoriškai nepatvirtino, kad I. G. ir mergaičių pokalbį ji stebėjo ištisai, kas leidžia kritiškai vertinti šiuos liudytojos duotus parodymus; apie pokalbį su mergaitėm taip pat minėjo ir V. O. (56-57 b. l.), R. K. (58-59 b. l.), taip pat ir pati kaltinamoji (65-66 b. l.); I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-11-15 iš į mokyklą atėjusių D. S. tėvų sužinojo, kad jie padavė pareiškimą policijai, nes 2012-11-14 kaip suprato po to pokalbio su mergaitėmis, I. G. tampė jų dukrą už plaukų (47-48 b. l.)); teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jam dukra sakė, kad I. G. tampė už plaukų ir tai parodė ant lėlės bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad I. G. 2012-11-14 apie 16.30 val. Šiaulių d. mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), koridoriuje smurtaudama prieš mažametę D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra ranka vieną kartą patempdama už jos plaukų, sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą. Kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios matyti, kad mažametis vaikas juto fizinį skausmą, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad tas skausmas iš tikrųjų mergaitei buvo sukeltas. D. S., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, aiškiai išreiškė, kad dėl I. G. patempimo jai skaudėjo; tai, kad buvo sukeltas skausmas D., manė ir A. B., kuri taip pat buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apie sukeltą fizinį skausmą D. S. netrukus užsiminė ir savo motinai. Tai tik dar kartą patvirtina pozicijos nuoseklumą, o tai pat ir tinkamą veikos kvalifikaciją. Taigi, kaltinamoji I. G., atlikdama smurtinius veiksmus D. S. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį ir numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, kas rodo, kad ji veikė tyčia. Kaltinamosios smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas mažametei pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 15 punkto pirma dalimi teismai orientuojami į tai, kad neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, tačiau to paties punkto antroji dalis daro išimtį, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus šio nutarimo 4 punkte išvardytus požymius, teismas veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme.

Pažymėtina, kad Vaiko teisių konvencijos (priimta Generalinėje Asamblėjoje 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, glaudžiai siejasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Tuo paaiškinama ir įstatymų leidėjo nustatyta pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalyje sugriežtinta mažamečio sveikatos apsauga nuo fizinio ar kitokio smurto, tokio nusikaltimo laikymas kvalifikuotu nusikaltimu.