- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-36/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Albinas Bielskis (pran.), Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Andrius Baranskis
- Kategorijos
- 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
V. M. panaikintos priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 24 d. nutartimi pripažinta įrodyta, jog:
Žemesnės instancijos teismas
V. M. kartu su E. S. , dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, ir A. Ž. 1993 m. pavasarį Vilniuje organizavo nusikalstamą susivienijimą daryti nusikaltimus, tarp jų ir tyčinius nužudymus, asmeninio turto vagystes, V. M. vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, sušaukdamas susivienijimo narių pasitarimus, duodamas nurodymus jiems daryti konkrečius nusikaltimus, rinkdamas bei paskirstydamas nusikalstamu būdu įgytas lėšas, disponuodamas susivienijimo turimais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, taip pat jis kartu su E. S. į nusikalstamą susivienijimą nuo jo sukūrimo pradžios įtraukė S. B. , A. O. ir E. O. , nuo 1993 m. vasaros į jo veiklą įtraukė V. A. ir nuo 1994 m. vasario mėnesio į jo veiklą įtraukė O. V. M. . V. M. kartu su anksčiau išvardytais asmenimis dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje bei jo daromuose nusikaltimuose - asmeninio turto vagystėse, pasikėsinimuose nužudyti Z. M. (Z. M. );
V. M. 1993-1994 m. laikotarpiu kartu su S. B. , A. O. , A. Ž. , V. A. , E. S. , ir E. O. neteisėtai įgijo, nešiojo, laikė bei perdavė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų;
V. M. kartu su E. S. , S. B. , A. O. ir E. O. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, 1993 m. gruodžio 4 d. slapta pagrobė K. J. priklausantį automobilį;
V. M. 1994 m. kovo-balandžio mėn. organizavo, o A. O. ir E. O. sužalojo S. D. turtą visuotinai pavojingu būdu, taip padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą;
V. M. kartu su S. B. , A. O. , O. V. M. , E. S. , V. A. ir A. Ž. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, 1994 m. gegužės-rugpjūčio mėn. pasikėsino nužudyti Z. M. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios;
V. M. kartu su E. S. , S. B. , A. O. , E. O. , V. A. ir O. V. M. , dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, 1994 m. rugsėjo 28 d. pagrobė K. G. ir R. R. automobilius, padarydami nukentėjusiesiems žymią žalą, taip V. M. padarė veikas, numatytas 2000 m. BK 249 straipsnio l dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio l dalyje, 129 straipsnio l dalyje.
Atsižvelgęs į 2003 m. spalio l d. teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 13 išvadą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų sunkumą, į tai, kad viena iš veikų (pasikėsinimas nužudyti) yra labai sunki, šių veiksmų pobūdį, taip pat į tai, kad V. M. buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 24 d. nutartimi taikė V. M. atžvilgiu 2000 m. BK 98 straipsnio l dalies 2 punkte numatytas prieverčiamąsias medicinos priemonės.
Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartis pakeista ir V. M. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartį pakeitė, nurodydamas, kad, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2336 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 24 d.) bylos dėl V. M. inkriminuojamų veikų nagrinėjimas sustabdomas.
V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas buvo tęsiamas iki 2010 m. spalio 27 d.
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. M. paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės nutraukimo ar jos taikymo pratęsimo, 2010 m. spalio 27 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 405 straipsnio 5 dalimi, 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamąjį procesą V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nutraukė konstatavęs, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas bei panaikino priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą V. M. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų.
Prokuroras skunde teigia, jog apygardos teismui, nutarus atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, byla turėjo būti nagrinėjama teisiamajame posėdyje bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 400 straipsnio 1 dalyje. Bylos teisminiame nagrinėjime turėjo teisę dalyvauti nukentėjusieji ir jų atstovai, civiliniai ieškovai ir jų atstovai (BPK 245 straipsnio 1 dalis) arba teismas turėjo spręsti klausimą, ar galima apginti šių proceso dalyvių interesus ir ištirti visas bylos aplinkybes jiems nedalyvaujant (BPK 251 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pirmiau minėtiems proceso dalyviams ir tai, apelianto teigimu, sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi BPK 254 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tačiau tokiu būdu apygardos teismas pažeidė BPK 403 straipsnio nuostatas. Iš byloje esančių Žirmūnų psichikos sveikatos centro duomenų matyti, kad V. M. psichinė būklė nepakito nuo to momento, kai pastarajam paskutinį kartą buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas, iki paskutinio teismo posėdžio, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl tokios priemonės termino pratęsimo. Prokuroro teigimu, pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog V. M. psichinė būklė nepakito, jo pavojingumas neišnyko. Todėl apygardos teismo išvada, jog V. M. konstatuotas psichikos sutrikimas neišnyko, tačiau jis tapo nebepavojingu visuomenei, yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, prokuroras daro išvadą, kad apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl baudžiamojo proceso nutraukimo panaikinti ir priimti naują nutartį: V. M. atžvilgiu taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį; baudžiamąjį procesą V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, nutraukti; perduoti V. M. šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti (BPK 403 straipsnio 3 dalis) ir nustatyti jam medicininį stebėjimą.
Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2002 m. liepos 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo V. M. . Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartimi V. M. atžvilgiu pritaikytos priverčiamosios medicinos priemones, paskiriant jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartis pakeista ir V. M. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą, 2005 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartį pakeitė, nurodydamas, kad, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2336 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 24 d.) bylos dėl V. M. inkriminuojamų veikų nagrinėjimas sustabdomas. V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas buvo tęsiamas iki 2010 m. spalio 27 d.
2010 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. M. gynėjo advokato prašymas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymo. 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gauti Žirmūnų psichikos sveikatos centro teikimai, kuriuose rekomenduojama nutraukti V. M. priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 ir 27 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Žirmūnų psichikos sveikatos centro teikimą nutraukti V. M. paskirtos priverstinio pobūdžio medicinos priemonės taikymą ir V. M. gynėjo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą bei taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir 2010 m. spalio 27 d. priėmė nutartį, kuria išsprendė abu pirmiau minėtus klausimus – atnaujino baudžiamosios bylos Nr. 1-36-2003 nagrinėjimą, baudžiamąjį procesą V. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bei panaikino V. M. priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad sunkiausia V. M. inkriminuojama nusikalstama veika – pasikėsinimas nužudyti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, šis nusikaltimas įvykdytas 1994 m. gegužės mėnesį. Tuo metu galiojusio 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu suėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo teisinį pagrindą svarstyti klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir nutraukdamas baudžiamąjį procesą V. M. atžvilgiu teismo posėdyje, surengtame pagal BPK XXIX skyriuje numatytas bylos nagrinėjimo taisykles, neteisingai taikė BPK normas ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sutrukdžiusius teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 28 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą V. M. atžvilgiu, pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Vadinasi, baudžiamosios bylos nagrinėjimas V. M. atžvilgiu nėra baigtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir baudžiamojo proceso nutraukimo klausimai turėjo būti išspręsti remiantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme taisyklėmis, numatytomis BPK XIX skyriuje. BPK 245 straipsnio 1 nustatyta, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant teismo iškviestiems prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą ir gynėjui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovui. Šiuo atveju apie teismo posėdžio laiką ir vietą pirmosios instancijos teismas informavo tik V. M. gynėją, prokurorą ir sveikatos priežiūros įstaigos atstovą. Kitiems proceso dalyviams, tarp jų ir nukentėjusiesiems, apie 2010 m. spalio 18 d. įvykusio teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta nebuvo. Ikiteisminiame tyrime V. M. buvo pareikšti įtarimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu nužudyti, plėšimais ir kt., padarymu. Akivaizdu, kad nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti asmenys turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo proceso nutraukimo V. M. atžvilgiu bei, kaip numatyta BPK 312 straipsnyje, apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar nutartį. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jos šiuo atveju nepranešus proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei priimtą teismo nutartį, kuria baudžiamasis procesas V. M. atžvilgiu nutrauktas, buvo esmingai suvaržytos proceso dalyvių teisės, kurias jiems garantuoja baudžiamojo proceso įstatymas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir nutraukdamas baudžiamąjį procesą V. M. atžvilgiu teismo posėdyje, surengtame pagal BPK XXIX skyriuje numatytas bylos nagrinėjimo taisykles, suvaržė nukentėjusiųjų ir kitų asmenų, turinčių teisę dalyvauti baudžiamajame procese, teises, tokiu būdu padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kurio apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvių galimybių ištaisyti. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apygardos teismui
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad netgi pripažinus, jog apygardos teismas atnaujindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir baudžiamąjį procesą V. M. atžvilgiu nutraukdamas, pagrįstai vadovavosi BPK XXIX skyriuje numatytomis bylos nagrinėjimo taisyklėmis, skundžiama nutartis negalėtų būti pripažinta teisėta. Pagal BPK 405 straipsnio nuostatas, dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje privalo dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą teismas privalo pranešti asmeniui, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės, jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui ir prokurorui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas apie teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo proceso nutraukimo V. M. atžvilgiu ir jam paskirtųjų priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikymo nutraukimo, laiką ir vietą informavo tik prokurorą, V. M. gynėją ir VŠĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro atstovą (t. 22 b.l. 14-16). Taigi, pirmosios instancijos teismas, surengęs teismo posėdį BPK XXIX skyriuje nustatyta tvarka ir apie jį nepranešęs visiems BPK 404 straipsnyje nurodytiems proceso dalyviams, pažeidė ir BPK 405 straipsnio reikalavimus, tokiu būdu suvarždymas proceso dalyvių teises.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.