Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-37648-430/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30849-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6; 2.5.9.2; 3.2.6.1

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovui A. D., ieškovų atstovui advokatui Valentinui Račiui, atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei J. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų U. D. ir A. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankroto administratorius L. V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankroto administratorius L. V. M.. Ieškovai nurodė, kad jiems priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Antstolio R. V. 2015-10-06 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas butas buvo parduotas atsakovui. Buto pardavimo kaina - 70667,00 Eur. Buto priverstinio pardavimo procese, antstolis skyrė ekspertizę buto vertei nustatyti. Turto vertintojo nustatyta buto rinkos vertė 2013-07-11 buvo 88334,11 Eur (305000,00 Lt). Buto pardavimo procesas užtruko ir butas buvo parduotas praėjus daugiau nei 2 metams po jo vertės nustatymo. Per visą šį laikotarpį ieškovai gyveno bute. 2014 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais už ieškovų lėšas butas buvo pagerintas - buvo atliktas virš buto esančių stogo konstrukcijų remontas, perdažytos buto lubos ir sienos bei įdėtas naujas stoglangis. Minėtų darbų ir naujo stoglangio bendra kaina - 9781,67 Eur (statybos darbų kaina - 4630,67 Eur, stoglangių kaina - 5151,00 Eur). Pažymėjo, kad butas atsakovui buvo parduotas neįvertinus nurodytų ieškovų atliktų buto pagerinimų. Atsakovas be jokio įstatyme ir/ar sutartyje numatyto pagrindo praturtėjo ieškovų nuostolio sąskaita. Ieškovų atlikti buto pagerinimai nebuvo įvertinti ir butas buvo parduotas už jo vertę, kuri buvo nustatyta iki pagerinimų atlikimo, t.y. 2013-07-11, kas reiškia, kad ieškovų turto sumažėjimas atitinka atsakovo praturtėjimą. Teismo prašė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 9781,67 Eur sumą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 T., e.b.l. 1-4).

Atsakovas A. K. atsiliepime su ieškovų pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Ieškovai neįrodinėja, kad 2014 metais atlikus tam tikrus remonto darbus, padidėjo turto vertė, nurodo, kad atliko darbus, skirtus palaikyti normalią turto būklę, kas negali būti laikoma turto pagerinimu. Nurodė, kad 2016-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3069-391/2016 priėmė atsakovo pareikšto ieškinio atsisakymą dėl to, kad ieškovai su atsakovu 2016-05-06 pasirašė sutartį dėl taikaus situacijos sprendimo, kurioje konstatavo, jog atsakovas visiškai atsiskaitęs su ieškovais ir savininkais, kiek tai susiję su sutartyje minimu turtu ir jo perdavimu, daugiau jokių kitų pretenzijų nei ieškovai, nei atsakovas, nei savininkai neturės. Taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad kartu su butu atsakovui perduodama nuosavybė j bute suremontuotus langus. Pažymėjo, kad jokių teisminių procesų dėl turto vertės ieškovai niekada nebuvo inicijavę, turto vertės neginčijo, neprašė skirti pakartotinio vertinimo, antstolio veiksmų dėl turto vertės nustatymo neginčijo. Turto administratorius UAB „Namų priežiūros centras“ atliko stogo remonto darbus, atsakovas du kartus pats savarankiškai tvarkė probleminio kambario vidaus apdailą, kur drėko lubos ir sienos. Langus ir kitas prekes pardavė paties ieškovo A. D. bendrovė UAB „Premmier EU“. Atsakovas, dalyvavęs varžytinėse, vadovavosi Turto ekspertizės aktu, taip pat buvo gyvai atvykęs apžiūrėti buto, todėl jis tikėjosi, siekė ir įsigijo nuosavybės teise faktiškai apžiūrėtą turtą už varžytynėse pasiūlytą kainą. Ieškovai turtą galimai buvo apdraudę AB „Lietuvos draudimas“, iš kurio dėl turto stogo konstrukcijos trūkumų, lėmusių lubų ir sienų drėkimą, ar su šiais defektais susijusių priežasčių galimai yra gavę draudimo išmoką. Teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 T. e.b.l. 103-107).

Trečiasis asmuo bankroto administratorius L. V. M. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovų U. D. ir A. D. atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti, pasisakydamas, jog byloje esantys raštiniai įrodymai, patvirtina ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškovų ieškinio reikalavimais nesutiko, rėmėsi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai pasisakė, kad ieškovai neįrodinėja nei vienos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, nekalba apie tai, kad nepagrįsto praturtėjimo aplinkybė turėtų egzistuoti pareiškiant ieškinį. Turto vertinimo aktas, turto pardavimo iš varžytynių aktas yra galiojantys ir nenuginčyti. Ieškovų pateikta lokalinė sąmata yra parengta pagal 2013 m, kainas, remonto darbai atlikti 2014-02-28, o už atliktus darbus sumokėta 2015 m. rugsėjo mėn. Byloje esančioje sąskaitoje, išrašytoje 2014 m., suma (5151 EUR) nurodyta eurais (nors euro valiuta Lietuvoje įvesta 2015 m.), dėl ko, atsakovo atsakovės teigimu, darytina išvada, kad ieškovai, patys iš savęs pirkdami turtą, išrašė sąskaitą atgaline data. Nurodė, kad nors 2014 m. sąskaita buvo išrašyta eurais, apmokėjimas atliktas litais, sumokant 3960 Lt sumą. Nei valiuta nei sumokėta suma neatitinka sąskaitoje nurodytų duomenų. Ieškovai apmokėjo pagal nurodytą sąskaitą darbus tik kiek daugiau 1000 EUR sumai, tačiau reiškia atsakovui piniginius reikalavimus, lyg būtų sumokėję už visą sąskaitoje nurodytą sumą (5151 EUR). Nurodė, kad ieškovai, atlikdami, jų teigimu, turto pagerinimo darbus, ir iki turto pardavimo iš varžytynių neprašydami antstolio perkainoti turtą, nereikšdami jokių pretenzijų antstoliui ar atsakovui dėl turto kainos, pasirašydami taikos sutartį, veikė savo rizika, prisėmė turto remonto išlaidas. Pasak atsakovo atstovės, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ne tik atsakovo praturtėjimą, tačiau ir turto remonto darbų pirkimą ir atlikimą, nes iš 2014 m. sąskaitos nėra aišku, kokius stoglangius ieškovai pirko ir ar būtent šie stoglangiai buvo sumontuoti. Į sąskaitą taip pat įtrauktos išlaidos (dėl grindų dangų valymo, baldų panešimo ir kt.), nesusijusios su turto pagerinimu. Ieškovai turi teisę į draudimo išmoką dėl išlaidų dalies, patirtų remontuojant turtą, tačiau šia teise nesinaudoja, prašo šią sumą priteisti iš atsakovo, tokiu būdu elgdamiesi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Atsakovo atstovės teigimu, atsakovas, įsigydamas iš varžytynių parduotą turtą, nepraturtėjo ieškovų sąskaita.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Antstolio R. V. 2015-10­06 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 5). Pagal Ekspertizės aktą buto rinkos vertė 2013-07-11 buvo 88334,11 Eur (e.b.l. 6-31). Pagal ieškovo pateikus atliktų darbų aktą - darbų vertė 4630 Eur 67 et (e.b.l. 34,35). 2015-09-10 U. D. išrašyta PVM sąskaita faktūra 4630 Eur 67 et sumai (e.b.l. 37). Pagal Kasos pajamų orderį U. D. sumokėjo 4630,67 Eur 67 et (e.b.l. 38). 2014-11-18 A. D. išrašyta PVM sąskaita faktūra 5151 Eur sumai (e.b.l. 39).

Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, atsakovui įsigijus varžytinėse butą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovas butą įsigijo varžytynėse Antstolio R. V. 2015-10-06 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir pirkimo pardavimo sutarties atitikmuo (CPK 700, 724 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Šiuo atveju ieškovų prievolė perduoti atsakovui varžytynėse įsigytą buvo, atsakovui 2015-10-06 sumokėjus visą kainą už įsigytą turtą ir pasirašius Turto pardavimo iš varžytynių aktą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Teismas laiko teisiškai nepagrįstais ieškovų argumentus, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovų sąskaita dėl to, kad atsakovas, varžytynių metu įsigydamas butą, įgijo brangesnį nei buvo įvertintas išieškojimo procese turtą dėl ieškovų jau po turto vertinimo įstatytų stoglangių. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Nors tinkamas privertinai parduodamo turto vertės nustatymas yra svarbus išieškojimo proceso dalyvių interesų užtikrinimui, tačiau pažymėtina ir tai, kad būtent ieškovai (vykdymo procese buvę skolininkais) turėjo teisę informuoti antstolį apie turto vertės galimą pasikeitimą, reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir ekspertizės akto (CPK 681, 682 straipsniai). Šiomis įstatyme numatytomis teisėmis ieškovai vykdymo procese nesinaudojo, o šios bylos nagrinėjimo metu turto vertės nustatymo, t.y. įrodinėjimo naštą, nepagrįstai perkėlė ant atsakovo pečių (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad. tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas praturtėjo, nes atsakovas įsigijo varžytinėse turtą už tokią kainą, kuri buvo paskelbta, todėl ieškovo pateikti įrodymai dėl jo galimai turėtų išlaidų turto remontui negali būti vertinti kaip atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas. Priešingu atveju, būtų paneigtas pats varžytynių institutas, kadangi asmuo įsigijęs turtą varžytinėse negalėtų būti užtikrintas, jog varžytynėse paskelbta kaina yra galutinė kaina, kurią jis privalo sumokėti. Tai, kad ieškovai įstatė naujus langus, dėl ko galėjo kisti turto rinkos vertė, vertintina kaip ieškovų prisiimta rizika, kurią jie siejo su galimybe likti gyventi iš varžytynių parduodame bute (kaip teismo posėdžio metu aiškino ieškovas, inicijuodami fizinio asmens bankroto procedūras, tikėjosi išsaugoti butą ir likti jame gyventi). Be to, remonto darbai patys savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas ar padidėjo vertė.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus tai, kad nenustatyta būtinų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų, ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 460,00 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 163,164,165). Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį), bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių ( 2 teismo posėdžiai), tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas atsakovo patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 300,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo naudai iš ieškovų priteistina po 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi iš ieškovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,84 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo A. K., ak. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovų U. D., a.k. 448005220038, ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (šimtas penkiasdešimt Eur) iš kiekvieno atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.