Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 ir 65 straipsnio nuostatomis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 MGL dydžio bauda ir 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 MGL dydžio bauda ir 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. B. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 4 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 4 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi subendrinta bausme ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. B. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės (taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą), E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str. 2 d., E. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

E. H., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausme subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatyta bausme ir E. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi nustatyta 45 parų arešto bausme ir E. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. H. paskirtos bausmės vykdytas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. H. paskirtos bausmės vykdytas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. H. paskirtos bausmės vykdytas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. H. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2) tikėtina, kad tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose užfiksuoti tiriamieji asmenys yra vyriškos lyties;

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. H. ir E. B. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš G. P.)

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).

Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad E. H. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl E. H. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, sintetinių kanabinoidų darinių grupė laikoma psichotropinėmis medžiagomis.

Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad E. H. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl E. B. ir E. H. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės neturi reikšmės, kas iš kaltinamųjų bandė pagrobti svetimą turtą, nes jų abiejų tyčia buvo padaryti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Liudytojo A. N. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, taip pat jo, kaip UAB „A“ atstovo pareiškimas patvirtina, kad buvo pasikėsinti pavogti iš viso 560 Eur. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių šis liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamuosius.

Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Analizuojant iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, matyti, kad tiek bausmių rūšys, tiek jų dydžiai (pavyzdžiui, maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų) yra tie patys už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priėmęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, nesušvelnino baudžiamosios atsakomybės už aptariamos veikos padarymą. Vadinasi, kaltinamųjų pasikėsintą padaryti nusikalstamą veiką nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas kvalifikuoja E. B. ir E. H. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Dėl E. H. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš „B“ restorano)

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 14.48 val. (duomenys neskelbtini) – „B“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas A. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 11 PRO MAX“.

Pagrindinis klausimas iškilęs dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens.

E. H. teisiamojo posėdžio metu neigė pagrobęs A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11 PRO MAX“ bylai reikšmingu laiku ir vietoje. Nors kaltinamasis neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Šioje byloje buvo atlikta vaizdo įrašų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-845 (23), 11K-114 (23) konstatuota, kad didelė tikimybė, kad tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose „IP Camera3_d11_d11_20210908144707 _20210908145234_788191“, „IP Camera7_d11_d11_20210908144643_ 20210908145500 _1980907“ (vokas „4NV“, asmuo vilkintis tamsų drabužį, tamsiai mėlynas kelnes su praplėšimais/nutrynimais priekyje, avintis tamsius sportinius batelius baltu padu ir baltomis aplikacijomis šonuose, dėvintis tamsią veido kaukę) ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo (E. H.) (8 t., b. l. 3–45). Teismas nenustatė pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytomis išvadomis ar ekspertų kompetencija. Minėti vaizdo įrašai yra užfiksuoti būtent iš bylai reikšmingą dieną restorane „B“, esančiame (duomenys neskelbtini), esančios kameros ir viešoje vietoje (Vilniaus mieste) esančios kameros.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015). Tai reiškia, kad įrodinėjimo procesas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. H. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11 PRO MAX“.

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mobiliojo ryšio telefono „Iphone 11 PRO MAX“ įsigijimo kvitą, iš kurio matyti, kad šio telefono kaina yra 1189 Eur (2 t., b. l. 120). Teismas nenustatė pagrindo abejoti tokia aptariamojo mobiliojo ryšio telefono verte.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, teismas kvalifikuoja E. H. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. H. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš restorano „C“)

Pagrindinis klausimas iškilęs dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens.

E. H. teisiamojo posėdžio metu neigė pagrobęs minėtus mobiliojo ryšio telefonus bylai reikšmingu laiku ir vietoje. Nors kaltinamasis neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Šioje byloje buvo atlikta vaizdo įrašų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-845 (23), 11K-114 (23) konstatuota, kad didelė tikimybė, kad tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose „IP Camera2_3 006_3 006_20210919091600_20210919091900_204484575“, „IP Camera3_3006_3006_2021091909175 8_2021 0919091858_204704370“, „IP Cameral6_3 006_3006_20210919091602_20210919 091900 _205004447“ (vokas „5NV“, asmuo vilkintis tamsią (mėlyną) striukę su gobtuvu, tamsias sportines kelnes su balta aplikacija kairėje pusėje, avintis tamsius sportinius batelius baltu padu ir baltomis aplikacijomis šonuose, po smakru dėvintis šviesią veido kaukę) ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo (E. H.) (8 t., b. l. 3–45). Teismas nenustatė pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytomis išvadomis ar ekspertų kompetencija. Minėti vaizdo įrašai yra užfiksuoti būtent iš bylai reikšmingą dieną restorane „C“, esančiame (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), esančių kamerų. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. H. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė keturis mobiliojo ryšio telefonus ,,Redmi Note 9“, kurių kiekvieno vertė po 228,69 Eur, ir du mobiliojo ryšio telefonus ,,Redmi Note 8T“, kurių kiekvieno vertė po 228,69 Eur.

2021 m. rugsėjo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. S. pateikė PVM sąskaitų faktūras, patvirtinančias telefonų įsigijimą ir jų kainas (2 t., b. l. 164–169). Teismas nenustatė pagrindo abejoti tokiomis mobiliojo ryšio telefonų vertėmis.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, teismas kvalifikuoja E. H. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Pagrindinis klausimas iškilęs dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens.

E. H. teisiamojo posėdžio metu neigė pagrobęs pinigus. Nors kaltinamasis neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Šioje byloje buvo atlikta vaizdo įrašų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-845 (23), 11K-114 (23) konstatuota, kad yra tikimybės, kad tyrimui pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose „A03_20210919150330“, „A10_20210919150321“, „A10_20210919150700“ (vokas „6NV“, asmuo vilkintis tamsią (mėlyną) striukę su gobtuvu, tamsias sportines kelnes su balta aplikacija kairėje pusėje, avintis tamsius sportinius batelius baltu padu ir baltomis aplikacijomis šonuose, dėvintis šviesią veido kaukę) ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo (E. H.) (8 t., b. l. 3–45). Teismas nenustatė pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytomis išvadomis ar ekspertų kompetencija. Minėti vaizdo įrašai yra užfiksuoti būtent iš bylai reikšmingą dieną iš UAB „E“ priklausančiame viešbutyje „F“ esančių kamerų. Pažymėtina, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad E. H. bylai reikšmingu laiku buvo restorane „C“, esančiame (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Iš šiame restorane esančių kamerų matyti, kad E. H. vilkėjo tamsią (mėlyną) striukę su gobtuvu, o tokio pobūdžio ir spalvos striukę taip pat dėvi taip pat asmuo, kuris užfiksuotas UAB „E“ priklausančiame viešbutyje „F“ esančiose kamerose. Tai dar labiau sustiprina išvadą, kad E. H. yra užfiksuotas UAB „E“ priklausančiame viešbutyje „F“. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. H., bylai reikšmingu laiku ir vietoje atsirakinęs kasos aparato stalčių prie kasos aparato rastu raktu, iš kasos aparato stalčiaus paėmė 50 Eur. Kaltinime nurodyti čekiai neturi turtinės vertės, todėl jie šalinami iš kaltinimo.

BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pinigai, kuriuos E. H. pagrobė, buvo kasos aparato stalčiuje. Prieš pagrobdamas pinigus kaltinamasis atsirakino kasos aparato stalčių. Tai laikytina saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme.

Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016).‏‏‎ Vadinasi, grobiant svetimą turtą iš saugyklos, o tai laikoma pavojingesne nusikalstama veika nei įprasta (slapta) vagystė, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės pagrobto svetimo turto vertė.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Analizuojant iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, matyti, kad tiek bausmių rūšys, tiek jų dydžiai (pavyzdžiui, maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų) yra tie patys už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priėmęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, nesušvelnino baudžiamosios atsakomybės už aptariamos veikos padarymą. Vadinasi, kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas kvalifikuoja E. H. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Dėl E. H. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš kirpyklos „H“)

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 14.34 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kirpyklos „H“ patalpose, matant kirpyklos darbuotojams ir klientams, buvo paimtas nukentėjusiajai I. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Mate 20 Pro“, kurio vertė 300 Eur, kuris buvo su silikoniniu permatomu dėkliuku, kurio vertė 10 Eur, su telefoną dengiančiu stiklu, kurio vertė 5 Eur.

Pagrindinis klausimas iškilęs dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens.

E. H. teisiamojo posėdžio metu neigė pagrobęs minėtus daiktus. Nors kaltinamasis neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Šioje byloje buvo atlikta vaizdo įrašų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-845 (23), 11K-114 (23) konstatuota, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktoje skaitmeninėje vaizdo byloje „Promo Pieva 2021-09- 21_14_10_00_777“ (vokas „7NV“, asmuo vilkintis tamsią striukę, tamsias sportines kelnes su šviesia aplikacija kairėje pusėje, avintis tamsius sportinius batelius baltu padu ir baltomis aplikacijomis šonuose, dėvintis šviesią veido kaukę) ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo, negalima (8 t., b. l. 3–45). Kita vertus, būtina įvertinti pačiame vaizdo įraše pavadinimu „Promo Pieva 2021-09-21_14_10_00_777“ užfiksuotas aplinkybes. Šio vaizdo įrašo nuo 21.12 iki 21.19 min užfiksuota, kad asmuo vilki tamsiai mėlyną striukę, sportines kelnes su šviesia aplikacija kairėje pusėje ir tamsius sportinius batelius baltu padu ir baltomis aplikacijomis šonuose. Kaip minėta, byloje neabejotinai nustatyta, kad E. H. bylai reikšmingu laiku buvo restorane „C“, esančiame (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Iš šiame restorane esančių kamerų matyti, kad E. H. vilkėjo tamsią (mėlyną) striukę su gobtuvu. Byloje nustatyta, kad E. H. dėvėjo tokio pobūdžio ir spalvos striukę UAB „E“ priklausančiame viešbutyje „F“. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad, remiantis nukentėjusiosios I. K., liudytojų A. A. ir D. S. parodymais, duotais bylą nagrinėjant teisme, po grumtynių su asmeniu nukentėjusiosios rankose liko striukės gobtuvas. 2021 m. rugsėjo 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. K. pateikė striukės gobtuvą (3 t., b. l. 152–154). Remiantis 2021 m. spalio 14 d. daiktų apžiūros protokolu, striukės gobtuvas yra tamsiai mėlynos spalvos. Vaizdo įraše pavadinimu „Promo Pieva 2021-09-21_14_10_00_777“ užfiksuoto asmens striukė yra tamsiai mėlynos spalvos. Tokios pačios spalvos E. H. striukė su gobtuvu užfiksuota restorano „C“ ir UAB „E“ priklausančio viešbučio „F“ vaizdo kameromis. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiosios I. K. rankose likęs striukės gobtuvas yra nuo E. H. nešiojamos striukės. Išvadą dėl kaltinamojo, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens, taip pat sustiprina ta aplinkybė, kad šalia restorano „C“ esančioje kameroje užfiksuotas E. H. vilki tamsios spalvos sportines kelnes su šviesia aplikacija kairėje pusėje ir avi tamsius sportinius batelius baltu padu ir baltomis aplikacijomis šonuose (vaizdo įrašo pavadinimu „IP Camera16_3006_3006_20210919091602_202109 19091900_205004447“, pavyzdžiui, 5 s). Tuo metu vaizdo įraše pavadinimu „Promo Pieva 2021-09-21_14_10_00_777“ taip pat užfiksuota, kad asmuo vilki tamsios spalvos sportines kelnes su šviesia aplikacija kairėje pusėje ir avi tamsius sportinius batelius baltu padu ir baltomis aplikacijomis šonuose, t. y. tokios pačios rūšies drabužius. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. H. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė daiktus iš kirpyklos „H“.

Nukentėjusiosios I. K. nustatyta pagrobtų daiktų vertės. Teismas nenustatė pagrindų, kurie patvirtintų I. K. neobjektyvumą. Nors nukentėjusioji nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pagrobtų daiktų vertes, tačiau pripažintina, kad jos nurodytos daiktų vertės nėra neproporcingai didelės, pavyzdžiui, nėra abejonių, kad išmanusis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Mate 20 Pro“ bylai reikšmingu laiku galėjo kainuoti 300 Eur.

Nagrinėjamu atveju E. H. pagrobė svetimą turtą matant pašaliniams asmenims, vadinasi jis atvirai pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016).‏‏‎ Vadinasi, padarius atvirąją vagystę, kuri laikoma pavojingesne nusikalstama veika nei įprasta (slapta) vagystė, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės pagrobto svetimo turto vertė.

Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad E. H. veikė tiesiogine tyčia.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu buvo nustatytas mažesnis laisvės atėmimo bausmės dydis už atvirosios vagystės padarymą (sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmė nuo 6 metų, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo dieną, iki 4 metų laisvės atėmimo bausmės pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą). Toks baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, teismas kvalifikuoja E. H. padarytą nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją.

Dėl E. H. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš UAB „I“ priklausančio prekybos paviljono)

E. H. teisiamojo posėdžio metu prisipažino atvirai pagrobęs svetimą turtą iš UAB „I“ priklausančio prekybos paviljono. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos L. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, UAB „I“ atstovo 2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškimas, taip pat vaizdo įrašai iš nagrinėjamo įvykio vietos.

Visuma anksčiau aptartų įrodymų patvirtina, kad E. H. 2021 m. rugsėjo 24 d. 14.20 val. UAB „I“ priklausančiame prekybos paviljone (kioske) Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo lentynų paėmė 2 vnt. „Milka Oreo White“ šokoladų 3,40 Eur vertės, 2 vnt. „Milka Oreo Choco“ šokoladų, 3,40 Eur vertės, 1 butelį energetinio gėrimo „Monster Energy“, 1,9 Eur vertės, 6 vnt. šokoladų „Kinder Maxi“, 5,4 Eur vertės, 2 vnt. hematogeno „Vita+“ batonėlius, 2,4 Eur vertės, pardavėjos akivaizdoje nesumokėjęs už prekes praėjo pro kasą ir pasišalino iš prekybos paviljono, taip atvirai pagrobė svetimą, UAB „I“ priklausantį 16,50 Eur vertės turtą.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti kaltinamojo pagrobtų daiktų vertėmis.

Nagrinėjamu atveju E. H. pagrobė svetimą turtą matant liudytojai L. L., vadinasi jis atvirai pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016).‏‏‎ Vadinasi, padarius atvirąją vagystę, kuri laikoma pavojingesne nusikalstama veika nei įprasta (slapta) vagystė, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės pagrobto svetimo turto vertė.

Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad E. H. veikė tiesiogine tyčia.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu buvo nustatytas mažesnis laisvės atėmimo bausmės dydis už atvirosios vagystės padarymą (sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmė nuo 6 metų, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo dieną, iki 4 metų laisvės atėmimo bausmės pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą). Toks baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, teismas kvalifikuoja E. H. padarytą nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pasikėsinto pagrobti turto vertė – 560 Eur. E. B. veikė kartu su kitu kaltinamuoju kaip vykdytojas.

E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino ketinęs pagrobti svetimą turtą, tačiau tvirtino, kad tai jis bandė padaryti vienas, nors pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad jis nusikalstamai veikė su kitu kaltinamuoju E. H.. Tokia aplinkybė esminė, ji inkriminuota E. B. pareikštame kaltinime. Todėl pripažintina, kad E. B. prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką tik iš dalies. Tai nelaikoma E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Prokurorė baigiamojoje kalboje nepagrįstai nurodė, kad E. B. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Vadinasi asmuo yra recidyvistas, kai yra visos sąlygos: 1) asmuo anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą; 2) asmuo padarė tyčinį nusikaltimą būdamas pilnametis; 3) teistumas už tyčinį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka; 4) asmuo vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl E. B. buvo įsiteisėjęs paskutinis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. – nuosprendis, pagal kurį kaltinamasis pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus būdamas nepilnametis. Iki tol ankstesni nuosprendžiai buvo priimti dėl E. B. taip pat jam padarius nusikalstamas veikas esant nepilnamečiui. Taigi, sprendžiant klausimą dėl E. B. pripažinimo recidyvistu, nėra vienos iš būtinų sąlygų – asmuo anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo pripažinti E. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. anksčiau teistas devynis kartus (visus kartus už tos pačios rūšies – turtinio pobūdžio – nusikalstamų veikų padarymą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (8 t., b. l. 81–99). Po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos E. B. toliau darė nusikalstamas veikas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendis (2021 m. gruodžio 23 d. nusikalstamos veikos). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Be to, jis anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn (4 t., b. l. 89–91). Bylos duomenimis E. B. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, jis turi du mažamečius vaikus ir sugyventinę. Byloje nėra duomenų apie E. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už pasikėsintą padaryti nusikaltimą paskyrus 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnę bausmę rūšį, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi subendrinta bausme pagal kelis nuosprendžius, prie griežčiausios – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi subendrinus bausmes pagal kelis nuosprendžius, pridėjus švelnesnės – 5 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, dalį, ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. B. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje pasikėsino padaryti nusikaltimą. Jis iš viso yra teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Nėra abejonių, kad E. B. pasikėsintas padaryti nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgdamas į E. B. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra gana pavojingas visuomenei, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad E. B. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus.

Teismas, skirdamas E. H. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. H. tiesiogine tyčia:

1) padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis, BK 259 straipsnio 2 dalis);

2) padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 178 straipsnio 1 dalis);

3) pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis);

4) padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis).

Teismas atsižvelgia į E. H. neteisėtai disponuojamos medžiagos kiekį, jo pasikėsinto pagrobti ar pagrobto turto vertes. E. H., pasikėsindamas daryti vagystę su E. B. (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), veikė kartu su kitu kaltinamuoju kaip vykdytojas.

E. H. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš UAB „I“ priklausančio prekybos paviljono), lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. H. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl kitų jo padarytų nusikalstamų veikų nenustatyta. Nors kaltinamasis paskutinio teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką dėl atviros vagystės iš G. P., tačiau E. H., bylą nagrinėjant teisme duodamas parodymus apie šią nusikalstamą veiką, iš esmės neigė, kad jis pagrobė pinigus iš nukentėjusiojo. Kaltinamojo teigimu, jis iškeitė savo pinigus į G. P. pinigus. Tokia E. H. pozicija rodo, kad jis nepripažino esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – svetimo turto pagrobimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tokia pati išvada darytina ir dėl kitų E. H. padarytų nusikalstamų veikų, nes kaltinamasis baudžiamojo proceso metu neprisipažino pagrobęs (pasikėsinęs pagrobti) svetimą turtą.

Prokurorė baigiamojoje kalboje nepagrįstai nurodė, kad E. H. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl E. H. buvo priimtas paskutinis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. –nuosprendis, pagal kurį kaltinamasis pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus būdamas nepilnametis. Iki tol ankstesni nuosprendžiai buvo priimti dėl E. H. taip pat jam padarius nusikalstamas veikas esant nepilnamečiui. Taigi, sprendžiant klausimą dėl E. H. pripažinimo recidyvistu, nėra vienos iš būtinų sąlygų – asmuo anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo pripažinti E. H. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

E. H. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. H. anksčiau teistas dešimt kartų (visus kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (8 t., b. l. 66–80). Šiuo metu dėl kaltinamojo naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. E. H. trauktas administracinėn atsakomybėn (8 t., b. l. 63–65). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis paskutinį kartą dirbo mažiau nei du mėnesius (2023 m. rugpjūčio 28 d. – 2023 m. spalio 17 d.), jis šiuo metu nedirba (8 t., b. l. 117). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 82TPK-2/2023 duomenimis, E. H. yra protinis atsilikimas su žymiu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo; asocialaus tipo asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija; jis ne kartą gydytas psichiatrinėse ligoninėse (7 t., b. l. 142–151).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. H. paskyrus:

1) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš G. P.), padarymą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą 20 parų arešto bausmę;

3) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš „B“ restorano), padarymą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš restorano „C“), padarymą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš viešbučio „F“ bare „G“ esančios saugyklos), padarymą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš kirpyklos „H“), padarymą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

8) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš UAB „I“ priklausančio prekybos paviljono), padarymą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. H. bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš viešbučio „F“ bare „G“ esančios saugyklos) ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 20 parų arešto – bausmę, ir E. H. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas) ir labai skiriasi pagal pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su likusiomis bausmėmis, paskirtomis pagal kitus BK straipsnius, prie griežčiausios – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo (iš viso 18 mėnesių (6 x 3 mėnesiai) – bausmių, ir E. H. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

E. H. padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendis, kurio vykdymas nėra pasibaigęs. Todėl yra teisinis pagrindas paskirtas bausmes bendrinti pagal BK 64 straipsnio taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. H. bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį (1 metus ir 4 mėnesius) neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, ir E. H. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Visų pirma teismas pažymi, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti E. H. bausmės vykdymo atidėjimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas aštuonias nusikalstamas veikas, dėl jo anksčiau yra priimta dešimt apkaltinamųjų nuosprendžių, E. H. teistumas nepanaikintas ir neišnykęs įstatymų nustatyta tvarka. Paskutiniais trimis nuosprendžiais kaltinamajam buvo taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Šios aplinkybės iš tiesų neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Esant tokioms aplinkybėms, formaliai būtų galima pripažinti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be E. H. realaus bausmės atlikimo. Kita vertus, baudžiamosios teisės normos negali būti taikomos formaliai, o būtina įvertinti kiekvieną situaciją individualiai. Visų pirma, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Absoliuti dauguma E. H. padarytų nusikalstamų veikų yra turtinio pobūdžio (septynios nusikalstamos veikos iš aštuonių), jos priskiriamos nesunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos pagal savo pobūdį paprastai yra mažiau pavojingos už nusikalstamas veikas gyvybei, sveikatai ar seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kt. Kaltinamasis anksčiau taip pat yra nuteistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Vienintelė kitokio pobūdžio nusikalstama veika, dėl kurios E. H. yra pripažintas kaltu šioje byloje, yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuri priskiriama mažiausiai pavojingai nusikalstamos veikos rūšiai – baudžiamajam nusižengimui. Dėl E. H. iš tiesų anksčiau yra priimta iš viso net dešimt apkaltinamųjų nuosprendžių, kita vertus, būtina visų pirma įvertinti tai, kad kaltinamasis anksčiau visais atvejais nusikalto būdamas nepilnametis, kurio asmenybė, akivaizdu, nebuvo susiformavusi. Be to, pastebėtina, kad visais ankstesniais atvejais E. H. paskirtos bausmės buvo bendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, t. y. po nuosprendžių priėmimo būdavo nustatoma, kad kaltinamasis iki nuosprendžių pirmesnėse bylose priėmimo dar padarė nusikalstamas veikas. Tik šioje byloje priimamu nuosprendžiu E. H. yra taikomos bausmių bendrinimo taisyklės pagal BK 64 straipsnį, nes jis po nuosprendžio priėmimo padarė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais dėl kaltinamojo trumpu laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų buvo priimti keli nuosprendžiai, pavyzdžiui, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad E. H. padarė nusikalstamas veikas 2017 m. gruodžio 9 d. ir 2018 m. sausio 7 d. (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-6425-17), 2017 m. lapkričio 27 d. (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62057-17), 2017 m. gruodžio 6 d. (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63739-17), 2017 m. lapkričio 5 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-57784-17). Šiuose ikiteisminiuose tyrimuose E. H. buvo pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 21 d. (dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose) ir 2018 m. liepos 12 d. (8 t., b. l. 66–80). Taigi kaltinamasis per gana trumpą laiką (mažiau kaip du mėnesius) padarė šešias nusikalstamas veikas, tačiau buvo priimti net penki apkaltinamieji nuosprendžiai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. spalio 15 d. (du nuosprendžiai), 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu E. H. buvo pripažintas kaltu padaręs aštuonias nusikalstamas veikas panašiu laikotarpiu – nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. vasario 8 d. Vadinasi, dėl ne per itin ilgą laikotarpį E. H. padarytų nusikalstamų veikų buvo priimtas gana didelis skaičius nuosprendžių, nors kyla abejonių, ar kai kurie ikiteisminiai tyrimai negalėjo būti sujungti ir taip „netiražuojamos“ baudžiamosios bylos, perduodamos į teismą. Panašios išvados gali būti padarytos ir dėl kitų priimtų ankstesnių nuosprendžių už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas 2018 m. ir 2019 m. Darytina išvada, kad anksčiau priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius dėl E. H. šiuo konkrečiu atveju negali būti pagrindas netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo.

Kaip minėta, kaltinamajam, kaip nepilnamečiui, trimis paskutiniais nuosprendžiais buvo taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Kita vertus, įvertinus E. H. nusikalstamų veikų padarymo laiką ir nuosprendžių paskelbimo datas, galima daryti išvadą, kad jis po pirmo bausmės vykdymo atidėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu iki šiol nebuvo nusikaltęs (paskutiniai du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl E. H. buvo priimti dėl nusikalstamų veikų padarymo dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio paskelbimo). Vadinasi, negalima daryti išvados, kad E. H. daug kartų realiai buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o jis ne vieną kartą nepateisino teismo pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Analizuojant teismų informacinę sistemą „Liteko“, matyti, kad per tą laiką, kai E. H. buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (nuo 2019 m.), probacijos tarnyba nė karto nesikreipė į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (tik paskutiniu metu (2023 m. lapkričio 29 d.) kreiptasi į teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo jam). Vadinasi, išskyrus šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymą, nenustatyta, kad E. H. šiurkščiai nesilaikytų probacijos sąlygų, o tokio pobūdžio baudžiamosios teisės institutas (bausmės vykdymo atidėjimas) yra visiškai nebeefektyvus.

Šiame kontekste pasakytina, kad E. H. padarė visas šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas vos sulaukęs pilnametystės (nebuvo suėję (duomenys neskelbtini) metų). Taigi kaltinamasis nusikalto irgi būdamas jaunas. Itin svarbu tai, kad E. H. nusikalto dar 2021 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., o per visą laiką iki šiol dėl jo nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų (8 t., b. l. 66–80). Tai teigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, rodo, kad jis gana ilgą laiką nepažeidė baudžiamojo įstatymo ir jo elgesys keičiasi teigiama linkme.

Analizuojant Administracinių nusižengimų registro išrašą matyti, kad po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo (per daugiau kaip dvejus metus) E. H. buvo baustas iš viso penkis kartus:

1) 2021 m. du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą už eismo sukėlimą būnant pėsčiuoju. Šie administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos, vadinasi administracinės nuobaudos negalioja;

2) 2023 m. spalio mėn. už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje nustatytų įpareigojimų nesilaikymą (8 t., b. l. 63–65). Šie administraciniai nusižengimai taip pat nelaikytini itin šiurkščiais.

Iki tol E. H. nebuvo baustas daug kartų administracine tvarka.

E. H. padarytų administracinių nusižengimų skaičius ir pobūdis taip pat neleidžia kategoriškai teigti, kad jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai, anksčiau aptartas kaltinamojo elgesys po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo ir paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo rodo, kad jis bando nepažeisti įstatymų reikalavimų.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo / netaikymo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad E. H. yra nustatytas protinis atsilikimas su žymiu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo; asocialaus tipo asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas. Jis ne kartą gydytas psichiatrinėse ligoninėse. (7 t., b. l. 142–151). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad E. H. 2022 m. buvo priverstinai hospitalizuotas ir gydytas. Vadinasi kaltinamasis, būdamas jauno (nebrandaus) amžiaus, taip pat turi problemų su psichine sveikata. Nors tai savaime nepateisina nusikalstamų veikų darymo, tačiau minėtos aplinkybės turi reikšmės vertinant E. H. asmenybę. Nėra abejonių, kad kaltinamojo psichinė būsena gali turėti įtakos sunkumams laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių (nors, kaip minėta, paskutiniu metu E. H. nepažeidinėja baudžiamojo įstatymo). Bylos gavimo teisme metu kaltinamasis mokėsi, be to, jis paskutiniu metu bandė dirbti (8 t., b. l. 117).

Teismas, įvertinęs visas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad E. H. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Kaltinamasis šiuo metu nėra toks pavojingas, kad būtų poreikis jį pasiųsti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Prokurorės kitokia pozicija baigiamosios kalbos metu teismo neįpareigoja netaikyti E. H. bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, pastebėtina, kad, kaltinamajam nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą dėl jam bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. H. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams ir 8 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją užbaigiant per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

BK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

Atsižvelgiant į tai, kad E. H. padarė nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms turtines žalas, taip pat atsižvelgiant į jo jauną amžių, finansinę padėtį, tikslinga kaltinamajam paskirti

baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti bent 500 Eur padarytos bendros turtinės žalos.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1413,25 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 107);

2) nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 315 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 127);

3) civilinė ieškovė UAB „D“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1143,45 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 155);

4) civilinė ieškovė UAB „E“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 76–80);

5) civilinė ieškovė UAB „I“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 16,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 21–24).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11 PRO MAX“, kurio vertė 1189 Eur, taip pat – su telefonu susijusias paslaugas (2 t., b. l. 120). Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobto daikto verte. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp E. H. veiksmų ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš E. H..

Nors nukentėjusioji I. K. baudžiamojo proceso metu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pagrobtų daiktų vertes, tačiau pripažintina, kad jos nurodytos daiktų vertės nėra neproporcingai didelės, pavyzdžiui, nėra abejonių, kad išmanusis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Mate 20 Pro“ bylai reikšmingu laiku galėjo kainuoti 300 Eur. Kitų daiktų – silikoninio permatomo dėkliuko ir telefoną dengiančio stiklo – vertės (atitinkamai 10 ir 5 Eur) taip pat yra adekvačios. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tarp E. H. veiksmų ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl I. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš E. H..

Byloje nustatyta, kad E. H. nusikalstama veika buvo pagrobti šeši UAB „D“ mobiliojo ryšio telefonai ,,Redmi Note 9“ / ,,Redmi Note 8T“, iš kurių vienas buvo grąžintas civilinei ieškovei. 2021 m. rugsėjo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad civilinės ieškovės atstovė L. S. pateikė PVM sąskaitų faktūras, patvirtinančias telefonų įsigijimą ir jų kainas – 228,69 Eur (2 t., b. l. 164–169). Teismas nenustatė pagrindo abejoti tokiomis mobiliojo ryšio telefonų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp E. H. veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos (1143,45 Eur) yra priežastinis ryšys, todėl UAB „D“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš E. H..

Byloje taip pat nustatyta, kad E. H. pagrobė iš UAB „E“ 50 Eur, o iš UAB „I“ priklausančio prekybos paviljono – prekių už 16,50 Eur. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, tarp E. H. veiksmų ir civilinėms ieškovėms patirtų turtinių žalų yra priežastinis ryšys, todėl šie civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkinami visiškai ir priteisiami iš E. H..

UAB „I“ civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar teismo nustatytos datos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, konstatuota, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga iš A. H. priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

VI. Kiti klausimai

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 63). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl jam taikyti kardomąją priemonę šioje byloje nebėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, E. B. paskirta kardomoji priemonė naikinama.

E. H. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 63–65, 155–157, 192–194, 5 t., b. l. 29–31, 76, 85–86). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. 17 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. (viena diena) (4 t., b. l. 43–45, 61–62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis E. B. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. H. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. 17.50 val. iki 2021 m. 15.18 val. (viena diena) (4 t., b. l. 134–135, 153–154), nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. 22.40 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 13.16 val. (viena diena) (4 t., b. l. 169–171, 190–191) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. 22.50 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. (viena diena) (5 t., b. l. 12–14, 27–28). Jei E. H. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

1) E. H. grąžinti grandinėlę, kuri saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. gegužės 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002970) (1 t., b. l. 128). E. H. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiimti grandinėlę, ją sunaikinti;

2) sunaikinti striukės gobtuvą, kuris saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. gegužės 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002969) (3 t., b. l. 161);

3) po specialaus tyrimo (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 16 d. specialisto išvada Nr. 11-2260 (21)) likusias draudžiamas medžiagas palikti saugoti Lietuvos teismo ekspertizės centre kaip kontrolinius pavyzdžius;

4) sunaikinti po specialaus tyrimo likusias objektų pakuotes, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. lapkričio 25 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002784) (2 t., b. l. 11);

6) kompaktinius diskus ir USB atmintinę su vaizdo įrašais palikti saugoti bylos medžiagoje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų:

1) 2023 m. spalio 31 d. pažyma Nr. APD-2023-15326 dėl 418,33 Eur už E. B. gynusios advokatės L. Ulbienės darbo užmokestį (8 t., b. l. 100 – 104);

2) 2023 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. APD-2023-16325 dėl 684,12 Eur už E. H. gynusios advokatės E. Žilėnienės darbo užmokestį (8 t., b. l. 114–117).

Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimai pripažinti būtinais, t. y. 2022 m. spalio 10 d. nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas sprendė, kad E. H. ir E. B. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamiesiems gynėjai paskirti nepriklausomai nuo jų valios, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė UAB „I“ pateikė prašymą priteisti 181,50 Eur advokato paslaugoms apmokėti (6 t., b. l. 192–194). Tokios išlaidos patvirtintos rašytiniu įrodymu – banko pavedimu (6 t., b. l. 196).

UAB „I“ atstovas ikiteisminio tyrimo metu teikė dokumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, pareiškė civilinį ieškinį.

Teismas konstatuoja, kad UAB „I“ patirtos išlaidos nėra pernelyg didelės, todėl priteisia civilinei ieškovei iš E. H. 181,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jam paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi subendrinta bausme pagal kelis nuosprendžius, prie griežčiausios – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi subendrinus bausmes pagal kelis nuosprendžius, pridėjus švelnesnės – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, dalį, ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią E. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 1 d.

1) šioje byloje jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. 17 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

2) atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

E. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš G. P.), ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 20 parų arešto bausmę.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš „B“ restorano), ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš restorano „C“), ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš viešbučio „F“ bare „G“ esančios saugyklos) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jam paskirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš kirpyklos „H“), ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atviros vagystės iš UAB „I“ priklausančio prekybos paviljono), ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. H. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš viešbučio „F“ bare „G“ esančios saugyklos) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 20 parų arešto – bausmę, ir E. H. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su likusiomis bausmėmis, paskirtomis pagal kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, prie griežčiausios – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo (iš viso 18 mėnesių (6 x 3 mėnesiai) – bausmių, ir E. H. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. H. bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį (1 metus ir 4 mėnesius) neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, ir E. H. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti E. H. paskirtos bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją užbaigiant per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. H. baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (dvejus) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti bent 500 Eur (penkis šimtus eurų) padarytos bendros turtinės žalos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei E. H. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. 17.50 val. iki 2021 m. 15.18 val. (viena diena), nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. 22.40 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 13.16 val. (viena diena) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. 22.50 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. H. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nukentėjusiajai A. K. 1413,25 Eur (tūkstantį keturis šimtus trylika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo;

2) nukentėjusiajai I. K. 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo;

3) civilinei ieškovei UAB „D“ 1143,45 Eur (tūkstantį šimtą keturiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo;

4) civilinei ieškovei UAB „E“ 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo;

5) civilinei ieškovei UAB „I“ 16,50 Eur (šešiolika eurų ir penkiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

1) E. H. grąžinti grandinėlę, kuri saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. gegužės 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002970). E. H. per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiimti grandinėlę, ją sunaikinti;

2) sunaikinti striukės gobtuvą, kuris saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2022 m. gegužės 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002969);

3) po specialaus tyrimo (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 16 d. specialisto išvada Nr. 11-2260 (21)) likusias draudžiamas medžiagas palikti saugoti Lietuvos teismo ekspertizės centre kaip kontrolinius pavyzdžius;

4) sunaikinti po specialaus tyrimo likusias objektų pakuotes, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. lapkričio 25 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002784);

5) sunaikinti objektus (plastikinį indelį su plastikiniu strypeliu ir vatos tamponėliu), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. rugsėjo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. 3PK002677);

6) kompaktinius diskus ir USB atmintinę su vaizdo įrašais palikti saugoti bylos medžiagoje.

Iš E. H. priteisti civilinei ieškovei UAB „I“ 181,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurų ir penkiasdešimt euro centų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš E. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 31 d. pažymą Nr. APD-2023-15326.

Iš E. H. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 29 d. pažymą Nr. APD-2023-16325.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (E. B. per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.