Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Epayblock“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškaukienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Virginija Meškauskienė, užsienio bendrovė A.M.A.T. Srl, A. D. F., A. B., A. M., A. M., A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. D. M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C.G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., Piramide Casa Srl, R. A., S. C., S. L., S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Antstolė Virginija Meškauskienė su pareiškėjos skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

5. Antstolė nurodo, ji nevykdo išieškojimo iš pareiškėjos, o tik vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri, vadovaujantis CPK 152 straipsnio1 dalimi, yra vykdoma skubiai. Antstolė akcentuoja, kad teisės normos nesuteikia jai įgaliojimų spręsti dėl jai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Suinteresuoti asmenys užsienio bendrovė A.M.A.T. Srl, A. D. F., A. B., A. M., A. M., A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. D. M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C., G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., Piramide Casa Srl, R. A., S. C., S. L., S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C. pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

7. Suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolės veiksmų teisėtumo patikra, o ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju antstolė, nenustačiusi esant akivaizdžių kliūčių atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagrįstai priėmė suinteresuotų asmenų pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo vykdant teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo juridinio asmens turtui, kai šiam juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.

10. Nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/23/01505 pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2686-562/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „payblock“ (pareiškėjos) turtui, neviršijant 1 907 023,13 Eur sumos, išieškotojai – užsienio bendrovė A.M.A.T. Srl, A. D. F., A. B., A. M., A. M., A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. D. M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C., G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., Piramide Casa Srl, R. A., S. C., S. L., S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C.. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-15-29277 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2023 m. rugpjūčio 28 d. – nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-15-29350, dėl kurių pareiškėja pateikė skundą.

11. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su priverstiniu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu jos atžvilgiu. Pareiškėja teigia, kad ta aplinkybė, kad jai yra iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, sukelia tokias teisines pasekmes, kad jos atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2017). Taigi, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis negali viršyti savo įgaliojimų ribų ir privalo laikytis proceso įstatymo nustatytų reikalavimų.

13. CPK 629 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas pagrindų, kuriems esant, civilinė byla turi būti nutraukta: a) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis.

14. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

15. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 4 punktu, vykdomaisiais dokumentais yra teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 3 dalis). Šiame skyriuje nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

17. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą akcentavo, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (...). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

18. Sisteminė teisės normų ir teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių analizė leidžia daryti išvadą, kad antstoliui įstatymas nesuteikia įgaliojimų spręsti dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, todėl, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis, nenustatęs proceso įstatyme nurodytų kliūčių, privalo jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su antstolės ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka antstolei pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas.

19. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2686-526/2023 pareiškėjos turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo nutartį iš esmės nepakeistą. Taigi, nutartis, kurios pagrindu antstolė Virginija Meškauskienė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0015/23/01505, galiojo tiek skundžiamų antstolės veiksmų priėmimo metu, tiek šios nutarties priėmimo metu.

20. Nesutiktina ir su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu negali būti priverstinai vykdoma, nes pareiškėjai yra iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. Visų pirma, jei taip būtų iš tikrųjų, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimas pareiškėjos atžvilgiu būtų netikslingas, nes turto areštas pareiškėjos turtui gali būti pritaikytas tik priverstine vykdymo tvarka. Be to, teismo vertinimu, pareiškėja klaidingai interpretuoja JANĮ ir CPK normas. JANĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas. Pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

21. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-641-370/2020, 13 punktą).

22. Šis teismų praktikos išaiškinimas ir JANĮ 29, 30 straipsnių turinys svarbus tuo aspektu, kad pagal vyraujančią teismų praktiką, JANĮ nustatyti ribojimai (tiek teismingumo, tiek ir kiti) yra taikytini byloms, iškeltoms iki bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Ir atvirkščiai, jei byla dėl turtinių reikalavimų bankrutuojančiam juridiniam asmeniui iškeliama po to, kad šiam asmeniui yra iškelta bankroto byla, ši byla yra nagrinėjama atskirai, pagal bendrąsias CPK taisykles.

23. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos bankroto byla yra iškelta ne teismo tvarka, todėl apskritai nėra teismo, sprendžiančio dėl pareiškėjai taikytų areštų, laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinimo (JANĮ straipsnio 5 dalis). Be to, akcentuotina kad JANĮ nėra tiesiogiai įtvirtintas draudimas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės bylose, iškeltose bankrutuojančiam juridiniam asmeniui dėl turtinių reikalavimų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos atžvilgiu negalimumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad antstolė, priimdama pareiškėjos skundžiamus procesinius dokumentus, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjos skundo dėl antstolės procesinių veiksmų tenkinti nėra teisinio pagrindo.

25. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Epayblock“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės procesinių atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.