Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovu, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2021 m. rugsėjo 20 d. 14.20 val., važiuodamas prie namo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio matuokliu nustatytas mažiausias 2,48 promilių neblaivumas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu ir paaiškino, kad turėjo daug streso bei įtampos, kadangi žmona gulėjo ligoninėje, žmonos močiutė sirgo, reikėjo rūpintis vaikais, buitiniais reikalais. Nuvažiavo pas uošvienę pasiguosti, jai padėjo sutvarkyti šiltnamį, pavartojo alkoholio – degtinės. Girtas per daug nesijautė, sėdo už vairo, važiavo tvarkingai, sustabdė policija. Prieš sėdant už vairo, po alkoholio vartojimo buvo palaukęs kelias valandas. Pareigūnai girtumą tikrino du kartus. Su alkotesterio parodymais sutinka. Mano, kad toks didelis girtumas jam nuo streso, įtampos. Jo tėvai mirė (duomenys neskelbtini) m., abu juos palaidojo per tris mėnesius, skausmas nepraėjęs, nėra kam pasiguosti, be to, tebeturi visokių sunkumų tvarkant paveldėto turto reikalus. Šiaip jis alkoholio nevartoja, yra abstinentas, vairavo automobilį būdamas neblaivus pirmą kartą. Dėl sustabdymo pagal asmens pranešimą paaiškino, kad niekur jokių bortelių nekliudė, važiavo ir priparkavo automobilį tvarkingai. Mano, kad taip pranešti galėjo kaimynai. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Yra labai pareigingas. Dirba saugos tarnyboje. Būdamas neblaivus važiavo labai trumpą atkarpą, tik išvažiavo ir jį tuoj pat sustabdė policija. Supranta savo veiksmų pavojingumą, gailisi, supranta, kad galėjo sukelti pavojų. Labai gėda prieš šeimą, prieš vaikus. Kadangi neturi teisių, darbe jo pareigos pažemintos, bendrauja šiuo metu darbo reikalais telefonu. Automobilis „Hyundai“ registruotas jo vardu, bet tai yra bendras jų šeimos turtas. Šį automobilį pirko naują, salone, ekonominės klasės. Mano, kad šiuo metu jį parduodant jo vertė galėtų būti apie 6 000,00 eurų. Žmona vairavimo teises turi, šiuo automobiliu ji važiuoja į darbą, vežioja vaikus į mokyklą, būrelius, kurie vyksta skirtingose vietose (duomenys neskelbtini) ir vėlai baigiasi. Žmona serga astma, tad automobiliu vyksta pas gydytojus. Automobilis šeimoje būtinas, todėl teismo prašo automobilio nekonfiskuoti. Taip pat prašo taikyti laidavimą, laiduotoja skiriant jo žmoną E. K.. Jų santykiai geri, jie vienas kitu rūpinasi. Žmona jam yra autoritetas, jis ja pasitiki ir klauso, ji jam gali daryti teigiamą įtaką. O po šio įvykio žmona jį dar labiau kontroliuos. Žmona dirbanti, neteista. Jie kartu augina dvi dukras. Jis iš pirmos santuokos turi sūnų, kuris šiuo metu gyvena užsienyje. Dėl užstato palieka spręsti teismui. Pasižada, kad daugiau tokių dalykų nedarys, bus tvarkingas, alkoholio nevartos ir neblaivus už vairo nesės.

Išvada dėl R. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholio, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, alkotesterio rodmenimis dėl mažiausios 2,48 promilių alkoholio kiekio koncentracijos iškvepiamame ore, liudytojos P. P. parodymais, tarnybiniame pranešime, policijos registruojamų įvykių registro išraše, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad jis būdamas neblaivus iš savo sutuoktinės motinos namų važiavo automobiliu, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų kaltinime nurodytoje vietoje Kauno mieste. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad E. K. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje tinkama laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. E. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai – sutuoktiniai, ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius, augina su mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, gailėjosi, turtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. 1. 88), tačiau baustas administracine tvarka (b. 1. 89–90), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 91, 117), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b. l. 94), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 97), taigi yra pakaltinamas, o laiduotoja E. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir atitinka laiduotojui įstatymo keliamus reikalavimus, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą E. K. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,48 promilių neblaivumas), nustatytinas minimalus 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (mažiausiai 2,48 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. 1. 88), tačiau baustas administracine tvarka (b. 1. 89–90), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė R. K. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti R. K. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. K. iš esmės pripažino, galėjosi, tačiau gailėjimasis iš esmės nuoširdus buvo tik dalinai, kadangi jis nepripažino vairavęs pavojingai, nurodė važiuodamas nieko nekliudęs, važiavęs ir parkavęsis tvarkingai, nors byloje nustatyta priešingai, kadangi kaip matyti iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo, kaltinamasis pareigūnų sustabdytas pagal kurį laiką jam iš paskos važiavusio kito vairuotojo pranešimą dėl pavojingo manevravimo (b. l. 20–23). Jis yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo atveju vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (nustatytas mažiausias 2,48 promilių girtumas), nors svarbu ir tai, kad praėjus trumpam laiko tarpui girtumas net padidėjo iki sunkaus girtumo laipsnio – 2,57 promilių, kas patikimai liudija, kad dar nebuvo pasiektas alkoholinio apsvaigimo pikas nuo nustojimo jį vartoti, transporto priemonę vairavo mieste, dienos metu (sustabdytas 14.20 val.), esant dideliam kitų eismo dalyvių judėjimui, todėl tai kelia abejonių dėl siūlymo nustatyti beveik minimalų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam R. K. nustatytinas dvejiems metams terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. (b. 1. 67–68).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo konfiskuoti kaltinamajam R. K. priklausantį automobilį „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo gynėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Kardelių šeimai yra būtinas automobilis, prašė teismo automobilio nekonfiskuoti. Mano, kad šiuo atveju kaip alternatyva galėtų būti šio automobilio vertės konfiskacija.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurį savo tyčiniais veiksmais padarė R. K., buvo įvykdytas jam vairuojant jo vardu registruotą transporto priemonę automobilį „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su PVM yra 7 740,00 eurų. Šis automobilis yra įgytas santuokos metu, todėl laikytinas šeimos turtu. Bylos duomenimis aukščiau minėtas automobilis įgytas santuokoje, tai yra 2017 m. balandžio 5 d., ir yra laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (b. l. 43). Santuoka tarp R. K. ir E. K. sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 118).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas daro išvadą, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam R. K., tiek jo sutuoktinei E. K.. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi E. K., R. K. naudojosi tarnybiniu automobiliu, tačiau sutuoktinei gulint ligoninėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017). Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „Hyundai i20 CRDi Comfort“ 2017 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 7 740,00 eurų (b. l. 44). Kaltinamasis nurodė, kad automobilį įgijo naują, rinkosi ekonominės klasės, anot jo, jo vertė šiuo metu galėtų siekti 6 000,00 eurų. Kaltinamojo sutuoktinė E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šis automobilis jų šeimai, gyvenančiai užmiestyje ir auginančiai dvi mokyklą ir popamokinę veiklą lankančias dukras, yra svarbi ir būtina susisiekimo priemonė, be to, prie šio automobilio, kuris buvo pirktas iš salono, yra prisirišusi visa šeima, todėl prašė šio automobilio nekonfiskuoti.

Kaip jau minėta, šiuo atveju kaltinamojo gailėjimas dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo visiškai nuoširdus, kadangi jis nepripažino vairavęs transporto priemonę pavojingai, jis yra teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje baustas administracine tvarka, šiuo atveju vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (nustatytas mažiausias 2,48 promilių girtumas), tačiau praėjus trumpam laiko tarpui ji net padidėjo iki sunkaus girtumo laipsnio – 2,57 promilių, kas patikimai liudija, kad dar nebuvo pasiektas alkoholinio apsvaigimo pikas nuo nustojimo jį vartoti ir liudija R. K. abejingumą pasekmėms, kadangi pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jautėsi gerai, nors esant tokiam girtumo laipsniu tai visiškai neįtikėtina, o ir policijos pareigūnė, sustabdžiusi R. K. vairuojamą automobilį nurodė apie aiškius jo sunkų girtumą liudijančius požymius, kaip minėta, asmuo transporto priemonę vairavo mieste, dienos metu (sustabdytas 14.20 val.), esant dideliam kitų eismo dalyvių judėjimui. Esant tokioms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos ir automobilis „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo manymu, baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas atitiks proporcingumo principą ir bus adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, o šios transporto priemonės bendrasavininkei E. K. išaiškintina, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad dėl automobilio konfiskacijos šeimos, auginančios dvi mažametes dukras, poreikių tenkinimas šiuo atveju iš esmės nenukentės, bylos duomenimis, šeima turi dar vieną transporto priemonę, o kasmėnesinės šeimos bendros pajamos (apie 3 000,00 eurų) yra pakankamos ir kitos transporto priemonės įsigijimui.

Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 67–69) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. K. atėmimą dvejiems metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam R. K. priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. 45–46), paliktinas nepakeistu iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke byloje (bylos galinio viršelio vidinė pusė), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, o automobilio „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke byloje (bylos galinio viršelio vidinė pusė), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 22 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam R. K. priklausantį automobilį „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. K. atėmimą dvejiems metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam R. K. priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune, palikti nepakeistu iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, o automobilio „Hyundai i20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.