- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-531-413/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- O. M. M.
- Ieškovas
- J. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo O. M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11315-465/2024, pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui O. M. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, ir atsakovo O. M. M. priešieškinį ieškovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. teismui pateiktu ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu O. M. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iki sūnaus E. M. pilnametystės nustatyti jo gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 866 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, patvirtinti bendravimo su sūnumi tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas O. M. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškiniu iš dalies. Atsakovas taip pat pateikė teismui priešieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš jos neturtinę žalą, iki sūnaus pilnametystės nustatyti jo gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 300 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, patvirtinti bendravimo su sūnumi tvarką ir padalyti santuokoje įgytą turtą.
Šalies argumentai
3. Priešieškiniu atsakovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
3.1. tėvas bendrauja su vaiku metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką šeštadieniais iš gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 1 val.;
3.2. tėvas bendrauja su vaiku neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Velykų dienos ir gruodžio 25-ąją nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas pirmąją Šv. Velykų dieną ir atitinkamai gruodžio 26-ąją dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. atgal į vaiko gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama;
3.3. tėvas bendrauja su vaiku porinių metų birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val., Kūčių atveju pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 – ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama;
3.4. Tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, neatidėliotini darbo reikalai, komandiruotės, atostogos, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo šios tvarkos.
4. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė vengia bendravimo šiuo klausimu, nesutinka tartis, derinti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas yra tikras, kad turi būti nustatytas nuolatinis, nepertraukiamas ir maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku, nes tik tokiu būdu bus užtikrinti nepilnamečio vaiko teisėti interesai maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat bus užtikrintas jo noras pažinti vaiką supantį pasaulį, daugiau sužinoti padedant ir dalyvaujant tėvui.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnamečio vaiko E. M. interesai kaip nors nukentėtų. Ieškovė objektyviai vertina tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauja savo nepilnamečio vaiko labui, deda pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su abiem tėvais būtų maksimaliai įgyvendinta.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, joje nurodydama, kad vaiko santykis su tėvu yra geras, berniukui patinka būti su tėvu, tik jis norėtų pas tėtį turėti savo kambarį (E., išklausant jo nuomonę, yra pasakęs, kad tėčio namuose nakvoti negalima, nes namas dar statomas, vyksta remonto darbai, nėra lovos; teigė, jog norėtų kada pabandyti likti su nakvyne tėčio namuose, tačiau tik tuomet, kai bus jo kambarys su baldais). Tarnybos nuomone, šiuo metu nėra būtinybės taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones; vaikas su tėvu bendrauja, pasak motinos, ji nedaro tam kliūčių, tik norėtų įsitikinti, kad sūnui sudarytos tinkamos sąlygos nakvoti pas tėvą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo O. M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją (CK 3.65 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
9. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, ieškovė patvirtino, kad ji nedaro kliūčių vaikui bendrauti su atsakovu, atsakovas būtinumą nustatyti laikiną bendravimo tvarką iš esmės grindžia tik ieškovės vengimu tartis dėl bendravimo tvarkos bei būtinybe konkretizuoti bendravimo tvarką, tačiau nepateikė įrodymų, kad šiuo metu dėl kokių nors faktinių aplinkybių kyla grėsmė vaiko interesams dėl esamos bendravimo su vaiku tvarkos.
10. Anot teismo, bylos duomenys patvirtina, kad vaiko santykis su tėvu yra geras, berniukui patinka būti su tėvu, tik jis norėtų pas tėtį turėti savo kambarį (E., išklausant jo nuomonę, yra pasakęs, kad tėčio namuose nakvoti negalima, nes namas dar statomas, vyksta remonto darbai, nėra lovos; teigė, jog norėtų kada pabandyti likti su nakvyne tėčio namuose, tačiau tik tuomet, kai bus jo kambarys su baldais). Atsižvelgdamas į byloje pateiktą Tarnybos išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nurodė, kad šiuo metu nėra būtinybės nustatyti kitokią, negu susiklosčiusi tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, laikiną vaiko bendravimo tvarką su tėvu.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad patenkinus visa apimtimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčas būtų išspręstas neištyrus visų įrodymų bei bylos aplinkybių, tokiu būdu būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus atsakovui, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinti visi priešieškinio reikalavimai, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės, taigi nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią būsimo šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Atsakovas O. M. M. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė riboja atsakovo galimybę netrukdomai bendrauti ir rūpintis nepilnamečiu sūnumi, ką patvirtina šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis. Nors atsakovas bando su ieškove iš anksto suderinti bendravimą su vaiku, siūlo įvairius variantus, bet ieškovei dažnai niekas netinka arba ji tiesiog neatsako į žinutes, ką patvirtina teikiamas susirašinėjimas SMS, todėl atsakovui sudėtinga planuoti laiką su vaiku, nėra galimybės įsigyti bilietų į planuojamus renginius ir pan., nes iš esmės visais klausimais galutinį sprendimą priima ieškovė.
12.2. Nesutarimas dėl bendravimo su vaiku yra ne vienkartinis, o sistemingas. Su vaiku atsakovas matosi vos 24 valandas per mėnesį, nors šalių teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra vienodos. Tuo pačiu liko neįvertinta, kad vaikas taip pat nežino, kada su kuriuo iš tėvų jis gali netrukdomai praleisti laiką, patenka į beprasmį tėvų nuteikinėjimą, girdi tėvų ginčus, nejaučia pastovumo, kas užtikrintų vaikui saugumo jausmą.
12.3. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, pažeidė teisingumo principą, įpareigojantį teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. neparinko laikinųjų apsaugos priemonių tokių, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nevaržytos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
12.4. Atsakovui su ieškove savarankiškai nepavyksta sutarti dėl bendravimo su vaiku žinutėmis, o žodinės diskusijos virsta į konfliktus, tad siekiant išvengti tarpusavio konfliktų ir užtikrinti vaiko teises ir interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų sureguliuoti santykius tarp šalių iki teismas priims sprendimą byloje bei užtikrintų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.5. Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad teismas savavališkai apribojo vaiko bendravimą su atsakovu, didina atskirtį, silpnina tarpusavio ryšį, didina ieškovės prioritetą vaiko akyse, yra deklaratyvus ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atvirkščiai, ieškovė skatina sūnų bendrauti su savo tėvu ir niekada neribojo sūnui bendrauti su savo tėvu, tėvas turi lygiai tokias pačias galimybes netrukdomai bendrauti ir rūpintis nepilnamečiu sūnumi.
12.6. Ieškovė turi išsaugojusi visas SMS žinutes ir jos rodo, kad būtent atsakovas ilgą laiką nesirūpino savo vaiku ir vaikas jam pradėjo rūpėti tik tada, kai ieškovė teikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei kreipėsi į policiją. Atsakovas neturi jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė kaip nors tyčia kliudytų atsakovui bendrauti su sūnumi, o ieškovės pateikta susirašinėjimas akivaizdžiai pagrindžia, kad ji reaguoja į atsakovo žinutes ir rūpinasi tuo, kad vaikas galėtų susitikti su savo tėvu, ką ir pati skatina, nes supranta, kad sūnui yra reikalingas bendravimas su tėvu.
12.7. Tėvas su sūnumi susitiko gruodžio 4 d., 7 d., 11 d., 14 d., 21 d., 25 d., 28 d. ir sausio 1 d. (vietoje gruodžio 31 d.), susitikimo laikas visada buvo derinamas su sūnumi. Kol buvo šilčiau, sūnus dažniau važiuodavo pas tėvą, nes galėdavo lauke pažaisti. Teismo nutartyje atsižvelgta į tai, kad motina (ieškovė), pas kurią gyvena vaikas, nekliudė atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
12.8. Pastebi, kad vaikas turi asmeninį telefoną, kuriuo gali naudotis kada nori, tačiau atsakovas jokių pokalbių su vaiku teismui nepridėjo, kas taip pat rodo, kad atsakovas neturi jokių objektyvių duomenų dėl ieškovės kokių nors veiksmų, menamai trukdančių atsakovui bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo su ieškove SMS žinutėmis ištraukas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė eilę rašytinių įrodymų, kurie, jos teigimu, paneigia apelianto argumentus, kad atsakovė trukdo bendrauti tėvui su sūnumi.
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jų teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalys su jais yra susipažinusios, todėl tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui apeliantų pateikti įrodymai priimami.
15. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2025 m. kovo 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
16. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas. CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir (ar) faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025, 68 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kad rašytinių paaiškinimų pateikimas pagal bendrą taisyklę apeliacinėje instancijoje nėra galimas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį pareiškimą (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 338 straipsniai).
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
22. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
23. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
24. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. vasario 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
25. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. kasacinės instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktą).
26. Iš šalių pateiktų susirašinėjimo SMS žinutėmis ištraukų matyti, kad ieškovė, su kuria šiuo metu gyvena šalių nepilnametis sūnus, nekliudo vaikui bendrauti su tėvu. Tėvas su sūnumi susitiko 2023 m. gruodžio 4 d., 7 d., 11 d., 14 d., 21 d., 25 d., 28 d. ir sausio 1 d., susitikimo laikas buvo derinamas ir su sūnumi. Pavyzdžiui, gruodžio 24 d. atsakovas rašė ieškovei: „noriu E. paimti 25 gruodžio nuo 10 iki 16 maždaug“. Ieškovė atrašė: „jis [vaikas] planuoja nemiegoti ir laukti Kalėdų senelio, vadinasi nueis miegoti vėlai, kelsis irgi vėliau, dovanas pakuos, tai 10 val. tikrai nespės susiruošti. Gali paimti 12 val.“; atsakovas atrašė: „Ok, gražinsiu apie šeštą“. Kitas pavyzdys, atsakovas SMS žinutėje rašė: „noriu E. paimti 12.31 diena nuo 17:00 iki 20„. Ieškovė atrašė: Naujieji jau suplanuoti“. Atsakovas rašė: „Tada sausio 1 d., tuo pačiu laiku“. Ieškovė atrašė: „Labas rytas, gerai“. Dar kitas pavyzdys, atsakovas rašė ieškovei: „E. rytoj 17.00 kviečia į A. gimtadienį“. Ieškovė atsakė: „Jei E. nori gali važiuoti“.
27. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, telefoninių žinučių turinys patvirtina, kad ieškovė nėra nusiteikusi prieš vaiko ir tėvo bendravimą, su atsakovu bendrauja pagarbiai ir nedraudžia jam bendrauti su vaiku. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, byloje nėra. Be to, kaip nurodo ieškovė, šalių sūnus E., gim. (duomenys neskelbtini), turi asmeninį telefoną, kuriuo gali naudotis kada nori ir betarpiškai bendraujant su tėvu. Aptartos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad esanti padėtis, kai nėra aiškiai nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu nėra būtinybės nustatyti kitokią, negu šiuo metu yra susiklosčiusi tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nes byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai atlieka savo pareigas vaiko atžvilgiu, keliama grėsmę esminiams jo interesams, trukdo vaikui bendrauti su tėvu.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos šalių byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti nuolatinę vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamam klausimui spręsti pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio ginčuose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.