Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-150-357/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
2A-150-357/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-150-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01287-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 6494,19 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5000,00 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje jam buvo pareikšti įtarimai ir 2012 m. sausio 31 d. ieškovas buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 14 dienų, kuri 2012 m. vasario 8 d. pakeista į 2896,20 Eur užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuo 2012 m. vasario 1 d. jis buvo šešiems mėnesiams nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, o 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nušalinimas pratęstas dar 3 mėnesiams. 2012 m. lapkričio 5 d. pasibaigus nušalinimui, vėl pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nepagrįsto nušalinimo negalėdamas dirbti 9 mėnesius ir 6 dienas, prarado 6494,19 Eur darbo užmokesčio pajamų. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu 2014 m. lapkričio 5 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo K. D. 71,16 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsakovo atstovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, 8,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas sprendė, kad ieškovas nei laikino sulaikymo, nei suėmimo, nei nušalinimo nuo pareigų ir jo pratęsimo neskundė, ieškinyje ir teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių neteisėtų valstybės ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų, taikant K. D. procesines prievartos priemones, todėl nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytų procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindų pažeidimo, nacionalinės teisės požiūriu minėtos priemonės laikytinos teisėtomis. Iki ieškovo laikino sulaikymo surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje užfiksuotos aplinkybės, leidusios įtarti, kad rengiamasi vykdyti nusikalstamą veiką. Ieškovas neįrodė visų privalomų sąlygų deliktinei valstybės atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių, todėl yra pagrindas jo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. D. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti 6494,19 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesant pakankamo pagrindo, jis buvo ikiteisminio tyrimo metu nuo darbo buvo nušalintas 9 mėnesius ir 6 dienas. Per šį laikotarpį nebuvo mokamas atlyginimas, dėl to patyrė materialinę žalą. Viso jam nebuvo išmokėta 6494,19 Eur su darbo santykiais susijusio atlyginimo ir 5000,00 Eur neturtinės žalos.

Mano, kad jo atžvilgiu nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, nebuvo teisinio pagrindo jo suėmimui. Kadangi STT Šiaulių valdybos pareigūnai nuo 2011-07-18 iki 2011-11-07 visą laiką stebėjo, kontroliavo ir fiksavo V. B. įvažiavimui atliekamus darbus, panaudotas transporto priemones tiems darbams atlikti bei ten dirbusius asmenis, todėl matė ir suprato bei turėjo įvertinti, kad tie darbai negalėjo būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, padarius valstybei didelę žalą. Toks pareigūnų elgesys aiškiai prieštarauja baudžiamojo įstatymo bendrajai prevencijai bei teisingumo ir protingumo principams, jau nekalbant apie policijos veiklos įstatymo reikalavimus.

Mano, kad jam taikant tokią kraštutinę prievartos priemonę nebuvo laikomasi ne tik teismų praktikos, bet ir proporcingumo principo (BPK 11 str.). Nebuvo atsižvelgta į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neanalizuotos visos reikšmingos to klausimo sprendimui aplinkybės. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad jis kaip nors galėjo trukdyti procesui. Procesinių prievartos veiksmų neskundė vien todėl, kad kuo greičiau būtų nustatytas jo nekaltumas.

Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą jo atžvilgiu, bei nušalinus nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, jo reputacija staiga smuko. Pasirodė straipsniai žiniasklaidoje, apibūdinantys jį kaip valstybės tarnautoją, piktnaudžiaujanti tarnybine padėtimi, darantį nusikaltimus. Neteisingas ir neteisėtas nusikalstamos veikos inkriminavimas jam sukėlė ypatingai neigiamus psichologinius, emocinius išgyvenimus, jis patyrė šoką, pablogėjo jo bendravimo galimybės, nusisuko pažįstami ir draugai. Dėl patirto psichologinio streso pablogėjo sveikata, sutriko miegas.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu pradėtas nesant tam pagrindo, kadangi operatyvinių veiksmų metu surinkta informacija leido pagrįstai manyti, jog galimai buvo daroma nusikalstama veika. Nors operatyvinių veiksmų metu pagrinde užfiksuoti kitų įtariamųjų pokalbiai, bet iš jų turinio buvo galima spręsti, kad galimai nusikalstamą veiką daro ir apeliantas.

Pagal BPK 2 straipsnį, 171 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta papildomų įrodymų, leidžiančių manyti, jog K. D. buvo pagrįstai įtariamas padaręs nusikalstamas veikas. Nors ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu ir buvo nutrauktas, jo veiksmai nelaikom visiškai teisėtais. Pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo tai, jog nebuvo nustatytas būtinas nusikalstamos veikos požymis - didelė žala.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų, aplinkybių užfiksuotų atliekant operatyvinius veiksmus techninėmis priemonėmis, matyti, jog jie davė pagrįsto pagrindo manyti, kad K. D. padarė tarnybinį nusikaltimą ir jis gali kliudyti tyrimui, nes nusikaltimo teisingam išaiškinimui buvo svarbūs ieškovui pavaldžių darbuotojų parodymai, dokumentai. BPK nenustatyta pareiga konkrečiai įvardinti, kokius asmenis įtariamasis gali paveikti ar kokius daiktus ar dokumentus sunaikinti.

Nors laiko atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vyko gana ilgai, tačiau tyrimas buvo tęsiamas ne dėl pareigūnų veiksmų, tačiau dėl objektyvių, nuo pareigūnų valios nepriklausančių aplinkybių.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius materialiosios bei procesinės teisės normas, bei pagrįstas, nes padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti.

Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad buvo pakankamas pagrindas įtarti piktnaudžiavimą tarnyba, nes ikiteisminio tyrimo surinktoje medžiagoje buvos užfiksuotos aplinkybės, leidusios įtarti, kad rengiamasi ir vykdoma nusikalstama veika.

Ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti apeliantui įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti jį padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis procesinių prievartos priemonių apelianto atžvilgiu. Ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų veiksmų, su kuriais siejo turtinės žalos atsiradimą, neteisėtumo, todėl jo reikalavimas priteisti turtinę žalą pagrįstai buvo atmestas.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, neteisėti veiksmai nėra preziumuojami, juos įrodyti privalo ieškovas. Nagrinėjamoje byloje jokių faktinių aplinkybių, teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti valstybės institucijų veiksmų neteisėtumą, ieškovas nepateikė.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga leido pagrįstai manyti, jog K. D. galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi K. D. kardomąją priemonę, suėmimą, skyrė todėl, kad tyrimo metu buvo neapklausti visi galimi nusikalstamos veikos bendrininkai, liudytojai, neatlikti kiti neatidėlioti procesiniai veiksmai, todėl pagrįstai buvo manoma, jog ieškovas gali trukdyti procesui. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui buvo skirtas ne tik dėl galimo proceso trukdymo, bet ir siekiant užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2012 m. sausio 30 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2012 m. sausio 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). K. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje. 2012 m. sausio 31 d. nutarimu K. D. buvo laikinai sulaikytas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. buvo paskirta kardomoji priemonė, 14 dienų suėmimas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. vasario 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 8 d. nutarimu K. D. paleistas į laisvę, paskiriant jam kardomąsias priemones – 2896,20 Eur užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi K. D. nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. pratęstas 3 mėnesiams. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje“ buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas K. D. atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje požymių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Apeliantas teigia, kad nesant pakankamo pagrindo, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė faktines aplinkybes bei įvertino sąlygas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Sutiktina, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis galimai padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatytos aplinkybės pareikšti įtarimui dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. telefoniniai pokalbiai dėl aplinkybių, susijusių su įvažiavimo į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą įrengimu, telefoniniai pokalbiai bei vaizdo įrašai asmenų darbo kabinete ir kiti faktai, kuriuos sprendime detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantui įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta apie įtarimą. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ikiteisminio tyrimo nebuvo galima pradėti nes nebuvo kvalifikuojančio požymio - didelės žalos, reikalingos atsakomybei kilti pagal BPK 228 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad šio požymio nebuvimas buvo konstatuotas tik 2014 m. lapkričio 5 d., kai buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. D. atžvilgiu, o iki tol nebuvo aiškus žalos mastas. Taigi, apelianto teiginys, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas neteisėtai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, jog suėmimas neatitiko proporcingumo principo, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad jis kaip nors galėjo trukdyti procesui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto argumentas prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo atsižvelgta į tikėtinumą, jog įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo gali įtakoti jam pavaldžius darbuotojus, gali sunaikinti ar duoti nurodymus sunaikinti, paslėpti tyrimui reikšmingus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba, egzistavo pagrįsta tikimybė, jog apeliantas gali bandyti paveikti jam pavaldžius darbuotojus. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, BPK nenustatyta pareiga konkrečiai įvardinti, kokius asmenis įtariamasis gali paveikti ar kokius daiktus ar dokumentus sunaikinti. Pirmosios instancijos teismas pagristai pabrėžė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. D. suėmimo laikotarpiu byloje buvo atliekami tyrimo veiksmai, t. y. reikalaujami tyrimui reikalingi dokumentai bei daiktai, jie tiriami, atliktos liudytojų apklausos ir kt. Apeliantas buvo suimtas 14 dienų, paleistas praėjus 8 dienoms, kas atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, į tai, kad apeliantas įtartas piktnaudžiavimu tarnyba, kad buvo apklausti jam pavaldūs asmenys, nelaikytina neproporcinga kardomąja priemone. Suėmimas apeliantui buvo taikomas tik tiek, kiek būtina ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, t. y. iki 2012 m. vasario 8 d., o po to kardomoji priemonė nedelsiant buvo pakeista į švelnesnę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, pasisakydamas, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia, kad tiriant bylą ieškovas buvo sulaikytas ir laikomas suimtas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-34/2001). Apeliantas nei laikino sulaikymo, nei suėmimo neskundė, ieškinyje ir apeliaciniame skunde apeliantas neįrodė, kad valstybės pareigūnai būtų atlikę konkrečius neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminiai tyrimą ir suimant, todėl nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytų procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindų pažeidimo, nacionalinės teisės požiūriu minėtos priemonės laikytinos teisėtomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nepagristai buvo nušalintas nuo pareigų nemokant darbo užmokesčio, tokiu būdu, dėl neteisėtų prievartos priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo metu, nuo darbo buvo nušalintas 9 mėnesius ir 6 dienas. Byloje nustatyta, kad nušalinimo nuo pareigų apeliantas neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Kaip pagrįstai nurodo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, iš nutarčių nušalinti K. D. nuo pareigų matyti, kad jos priimtos atsižvelgiant į tai, kad jis buvo įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su jo tiesioginių pareigų vykdymu, todėl buvo pagrindas manyti, kad jis, vykdydamas jam pavestas pareigas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, jose pažymėta, kad liudytojams savo darbinėje veikloje tenka bendrauti su (duomenys neskelbtini) pareigas einančiu asmeniu, todėl buvo pagrindas manyti, kad K. D., eidamas šias pareigas, gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti šiuos asmenis ir taip trukdyti tyrimui. Taikant procesines prievartos priemones visada atsižvelgiama į veiką, kurios padarymų įtariamas asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba, todėl neabejotinai buvo pagrįsta tikimybė įtarti, kad apeliantas toliau gali piktnaudžiauti tarnyba, būtent dėl to jis ir buvo nušalintas nuo pareigų. Teisėjų kolegija vertina, kad didesnė žala galėjo būti padaryta valstybei, laikinai nenušalinus nuo pareigų ikiteisminio tyrimo laikotarpiu. Apeliantui taikyta procesinės prievartos priemonė yra pagrįsta ir proporcinga proceso tikslams, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl neteisėto jo nušalino iš pareigų, atkreipiant dėmesį, kad pats apeliantas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo veiksmuose buvo galima įžvelgti tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad jau 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šis apelianto argumentas prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, kadangi iš jos matyti, kad ir po 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. vienas iš įtariamųjų davė parodymus, 2012 m. rugsėjo 18 d. buvo surašyti operatyvinių veiksmų protokolai, 2012 m. rugsėjo 18 d. pateiktas įmonės civilinis ieškinys ir kiti. Taigi, byloje neįrodyti teisėsaugos institucijų veiksmai, su kuriais siejamas turtinės žalos atsiradimas, todėl apelianto reikalavimas priteisti 6494,19 Eur turtinę žalą pirmosios instancijos teisme buvo pagrįstai atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis persekiojimas K. D. atžvilgiu prasidėjo 2012 m. sausio 31 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2014 m. lapkričio 5 d., taigi, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu truko 2 metus 9 mėnesius. Vertinat ikiteisminio tyrimo trukmę teisėjų kolegija atsižvelgia į objektyvias aplinkybes, dėl ko ikiteisminis tyrimas truko nurodytą laiką, t. y. 3 kaltinamieji, daug liudininkų, didelė ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtis, nusikaltimo specifika, kad vienas iš įtariamųjų sirgo, dėl ko užsitęsė tyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl pareigūnų neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl nuo pareigūnų valios nepriklausančios priežasties, todėl ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią ikiteisminį procesą nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl aktualios kasacinio teismo praktikos, kur nurodyta, kad yra vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija pakartotinai teismų praktikos neaptarinėja.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nes nenustatytas didelės žalos požymis, tuo tarpu kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, įgaliojimų viršijimai buvo pareikšti pagrįstai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima daryti išvados dėl baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nenustatytos visos privalomos sąlygos deliktinei valstybės atsakomybei kilti, įrodymais nepagrįstos neigiamos pasekmės, todėl teismui buvo pagrindas ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Byloje nenustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, neproporcingai taikytos kardomosios priemonės. Apelianto teiginiai, kad neteisingas ir neteisėtas nusikalstamos veikos inkriminavimas jam sukėlė ypatingai neigiamus psichologinius, emocinius išgyvenimus, šoką, pablogėjo jo bendravimo galimybės, nusisuko pažįstami ir draugai nėra atsakovo veiksmų pasekmė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina jo gydymąsi 2015 metų laikotarpiu, todėl tokių duomenų akivaizdžiai nepakanka, siekiant įrodyti, kad sveikatos problemas sukėlė būtent K. D. atžvilgiu iki 2014-11-05 vykdytas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas jokių įrodymų nepateikė, kad informacijos paviešinimas yra ikiteisminio tyrimo ar teismo pareigūnų neteisėtų veiksmų pasekmė. Esant šioms aplinkybėms, apelianto reikalavimas dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo pagrįstai atmestas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nėra teisiškai pagrįstas, todėl atmetamas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi valstybę atstovaujančios institucijos nepateikė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos nepriteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė