Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjas nesutiko su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. birželio 29 d. rašte Nr. 2S-4296 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) nurodytu argumentu, kad vaizdo (garso) registratorių duomenys nekaupiami, todėl nėra galimybės patikrinti filmuotos medžiagos. Pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinę bylą Nr. I-1399-426/2017, praėjus net ir ilgam laiko tarpui po įvykio, buvo išreikalauta vaizdo (garso) registratoriaus užfiksuota medžiaga atliekant kratą kameroje. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K saugo įrašus, tačiau juos teikia, tik kai tai naudinga. Tam, kad įrodytų, jog pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, Lukiškių TI-K turėjo išsaugoti vaizdo (garso) registratoriaus nufilmuotą medžiagą, iš kurios aiškiai matytųsi, kad pareiškėjas konkrečiu momentu kameroje Nr. 118 necenzūrinių žodžių nevartojo.

II.

12. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi BVK (redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 142 straipsnio 2 dalimi, Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punktu.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę teikti pasiaiškinimą, tačiau ja nepasinaudojo, todėl nebuvo pagrindo abejoti pareigūnų parodymais tarnybiniuose pranešimuose.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 62-445 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (necenzūrinių žodžių vartojimą) pareiškėjui J. S. paskirta nuobauda – draudimas 15 parų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos priemones ir kanceliarines prekes).

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nusprendęs, kad Nutarimu pareiškėjui pagrįstai paskirta nuobauda dėl necenzūrinių žodžių vartojimo girdint pareigūnams, o pareiškėjo neteisėtą elgesį patvirtina dviejų Lukiškių TI-K pareigūnų 2017 m. gegužės 19 d. tarnybiniai pranešimai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. tarnybinį pranešimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų saugojimo, darė išvadą, kad jis pagrindžia aplinkybę, jog su ginčo situacija susiję vaizdo (garso) įrašai buvo ištrinti iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos ir Lukiškių TI-K objektyviai neturi galimybės jų pateikti teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis, apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų tenkintas.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta nustačius, jog 2017 m. gegužės 19 d. apie 17.05 val. pareiškėjas, vartodamas necenzūrinius žodžius, išreiškė nepasitenkinimą Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų darbu, pareigūnui nurodžius nevartoti keiksmažodžių, šio nurodymo nepaisė ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda dėl to, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), 2 dalies (nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus) nuostatas, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), 2 punkto (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto (nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių) reikalavimus.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BVK (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo1 d.) įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (BVK 12 str. 1 d.) bei vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (BVK 12 str. 2 d.). BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.); vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistųjų elgesio taisyklės nustatytos Vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.) 73 punkte, kuriame įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų – nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

27. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Todėl svarbu nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad šioje srityje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, nagrinėjantis paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013). Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 56 straipsnyje.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

29. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis tarnybine medžiaga, kurią sudaro Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus dviejų pareigūnų 2017 m. gegužės 19 d. tarnybiniai pranešimai. Šiuose pranešimuose nurodyta, kad 2017 m. gegužės 19 d. apie 17.05 val. pareiškėjas kameroje Nr. 118 pareiškė nepasitenkinimą kriminalinės žvalgybos pareigūnų darbu. Paaiškinus paskyrimo į gyvenamąsias kameras tvarką, pareiškėjas vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius, o nurodžius nusiraminti ir nustoti keiktis, – pareiškėjas to nepadarė ir toliau keikėsi girdint toje pačioje kameroje esantiems pareigūnams. Pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Lukiškių TI-K pareigūnų D. P. ir D. G. 2017 m. gegužės 19 d. surašytame protokole Nr. 57-363 užfiksuota, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti dėl savo veiksmų (b. l. 42).

31. Akcentuotina, kad iš Drausmės komisijos 2017 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolo Nr. 31-24 matyti, jog pareiškėjas, nors ir nepripažino padaryto nusižengimo, tačiau kartu nurodė, jog neprisimenantis, ar vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 39). Pareiškėjas Drausmės komisijai nenurodė jokių konkrečių įvykio aplinkybių, kurios būtų sudarę pagrindą abejoti pareigūnų tarnybiniuose pareiškimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. aplinkybių, dėl kurių turėjo būti imamasi papildomų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti (pvz., vaizdo įrašų peržiūrėjimo). Pats pareiškėjas nenurodė, kad jis nevartojo rusiškų keiksmažodžių, o teigė, kad neprisimenantis, nors nuo įvykio nebuvo praėję daug laiko.

32. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad tik patikrinus 2017 m. gegužės 19 d. jo reikalaujamus ištirti vaizdo įrašus, galima konstatuoti, jog pareiškėjas nevartojo necenzūrinių žodžių. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galimybę po įvykio teikti pasiaiškinimus, tačiau neteikė. Pasiaiškinimo neteikė ir prašomas Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės. Kaip minėta, Drausmės komisijos posėdyje pareiškėjas neteikė jokių argumentuotų ir detalių paaiškinimų dėl įtariamo pažeidimo, taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl tarnybinius pranešimus surašiusių Lukiškių TI-K pareigūnų šališkumo, neobjektyvumo ar su tarnybine etika nesuderinamo elgesio prieš pareiškėją. Pastebėtina ir tai, kad per visą pareiškėjo elgesio svarstymo procedūrą Lukiškių TI-K pareiškėjas nereikalavo peržiūrėti ir ištirti vaizdo kamerų ar vaizdo registratorių užfiksuotų duomenų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Departamentas, privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, Rašte pareiškėjui nurodė, jog vaizdo įrašymo priemonėmis užfiksuoti duomenys kaupiami tik tais atvejais, jeigu nuteistasis užpuolė ar kitaip jėga priešinosi pareigūnui, šių priemonių paskirtis yra prevencinė, skirta pareigūnų apsaugai.

33. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti vaizdo / garso registratoriaus medžiagą, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lukiškių TI-K tarnybinį pranešimą dėl vaizdo įrašų saugojimo laikotarpio, nenustatė pagrindo abejoti jame nurodytos informacijos patikimumu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus įrodymus netenkina.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.