Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 40,26 Eur turtinei žalai ir 25 000 Eur neturinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Lukiškių TI-K 2016-08-03 raštu Nr. 96-2673 (b. l. 11) informavo pareiškėją, kad kratos protokole užfiksuota, jog po atliktos kratos pretenzijų nereiškė ir tai patvirtino savo parašu. Atsižvelgiant į tai, padarė išvada, jog pareiškėjo skundas dėl MP4 grotuvo sugadinimo yra nepagrįstas.

Nustatyta, jog Lukiškių TI-K nuteistojo asmens 2016-07-18 kratos protokolas Nr. 51-4017 (b. l. 68) patvirtina, jog pareiškėjas parašu patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl atliktos kratos. Be to, į bylą pateiktas kratos vaizdo įrašas. Iš šio įrašo nematyti, jog kratos metu būtų atlikti veiksmai, dėl kurių galėjo būti sugadintas MP4 grotuvas. Iš kitos pusės, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad MP4 grotuvas iki kratos atlikimo veikė, o po kratos atlikimo nebeveikė. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, jog pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K kreipėsi nuo 2016 m. liepos mėnesio, vėliau skundai buvo teikiami Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Taigi, Lukiškių TI-K žinojo apie kilusį ginčą su pareiškėju, tačiau ginčui aktualių vaizdo įrašų neišsaugojo, todėl laikytina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės egzistavo, o atsakovo atstovas neužtikrino teisių į pasivaikščiojimą ir tinkamą maitinimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lukiškių TI-K 2016-08-04 raštas Nr. 96-2713, 2016-08-12 raštas Nr. 96-2819, 2016-08-24 raštas Nr. 96-3007, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-10-19 raštas Nr. 2S-5627 dalyje, kurioje minėti Lukiškių TI-K raštai pripažinti pagrįstais, laikytini neteisėtais, todėl naikintinais (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.)

Lukiškių TI-K direktoriui 2016-08-03 prašyme pareiškėjas nurodė, jog 2016-08-02 nuo 16.30 iki 17 val., prieš tai neinformavus, buvo atjungtas vandens tiekimas. Atsakyme nurodyta, jog jokie darbai nebuvo atliekami, vanduo buvo tiekiamas nuolat (2016-08-17 raštas Nr. 96-2861, b. l. 53). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog iš tikrųjų vanduo buvo atjungtas. Iš kitos pusės, net ir pripažinus, jog galėjo būti tam tikri vandens sutrikimai, jie buvo ypač trumpi (pareiškėjo tvirtinimu 30 min), todėl šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas 2016-07-29 Lukiškių TI-K direktoriui skundėsi, jog 2016-07-28 jam atliekant gamtinius reikalus, į kamerą užėjo pareigūnas. Tokiais veiksmais buvo pažeistas jo privatumas. Prašė sudrausminti pareigūnus.

Atsakovas 2016-08-24 raštu Nr. 96-2999 (b. l. 49) paaiškino, jog pareigūnas, pamatęs J. S., priėjusį prie sanitarinio mazgo, uždarė duris, todėl privatumo nepažeidė. Kad pareiškėjas prie kameroje esančio tualeto priėjo tik atidarius duris, patvirtina pareigūnų R. A. ir K. R. tarnybiniai pranešimai (b. l. 51–52). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, matyti, jog pats pareiškėjas sudarė tokias sąlygas iš kurių kildinama žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Pareiškėjas atsakovo prašė padaryti tarnybinio tyrimo medžiagos ir direktoriaus pavaduotojo nutarimo kopiją (b. l. 48).

Pažymėtina, jog teismui nekyla abejonių, jog nebuvo vykdomas tarnybinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu, todėl nebuvo rašomas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo (minėtas aplinkybes patvirtina atsakovas). Pareiškėjas nepateikė priešingų duomenų. Nors Lukiškių TI-K ir atsakymą grindė tam tikromis teisės aktų normomis, tačiau jos nekeičia fakto, jog dokumentai, kurių kopijas prašė padaryti pareiškėjas, neegzistuoja, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A 444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skundus Lukiškių TI-K rašė kitą dieną po pažeidimų padarymo, t. y. skundą dėl 2017-07-27 pasivaikščiojimo parašė 2016-07-28, skundą dėl 2016-07-14 maitino – 2016-07-15, skundą dėl 2016-07-15 maitino – 2016-07-18, skundą dėl 2016-07-17 maitinimo – 2016-07-18, skundą dėl 2016-08-03 maitinimo – 2016-07-04, skundą dėl 2016-08-02 maitinimo – 2016-08-03. Pažymėtina, jog šiuose skunduose nurodyti pažeidimai iš esmės galėjo būti pašalinami tuo pačiu metu. Tačiau pareiškėjas tuo metu, kai pažeidimai galėjo būti pašalinami, nesikreipė į Lukiškių TI-K. Pavyzdžiui, pareiškėjui prašant, jis galėjo būti išvestas pasivaikščioti 2017-07-27, tačiau sąmoningai tokio prašymo nereiškė tuo metu, kai pažeidimas galėjo būti pašalinamas. Šios aplinkybės rodo pareiškėjo galimos žalos vertinimą, t. y. o tikslas ne pažeidimo pašalinimas, o žalos atlyginimas pinigais.

Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir jo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Likusioje dalyje pareiškėjo skundo nėra pagrindo tenkinti, taip pat, nėra pagrindo panaikinti kitus skundžiamus administracinius aktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista J. S. teisė į pasivaikščiojimą ir teisė į tinkamą maitinimą.

Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016-08-04 raštą Nr. 96-2713, 2016-08-12 raštą Nr. 96-2819, 2016-08-24 raštą Nr. 96-3007, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-10-19 raštą Nr. 2S-5627 dalyje, kurioje minėti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštai pripažinti pagrįstais.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.