Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui G. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. gyvenamąją vietą su jų mama – ieškove K. R.; nuo ieškinio padavimo dienos nustatyti atsakovo G. L. nepilnamečiams vaikams A. R. ir A. R. teikiamą išlaikymą, teikiant išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., kiekvieno vaiko išlaikymui sumokant po 250 Eur, išmokas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo G. L. 760 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio įskaitytinai; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys, priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., pilnumoje patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo/ motinos funkcijas, tam jie turi visas sąlygas, tačiau esamos sąlygos neapsprendžia reikalavimo pagrįstumo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su abiem iš tėvų, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų, tokių, kaip prisirišimo prie vieno iš tėvų, atskyrimą nuo kartu gyvenančių brolių, atsižvelgti į vaiko nuomonę.

Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad nepaisant to, jog jie tam tikru laikotarpiu gyveno skyrium, šalių nepilnamečiai vaikai A. ir A. nuo gimimo visąlaik gyveno ir šiuo metu gyvena su mama. Pats atsakovas skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 108, I tomas) nurodė, kad jau nuo 2013 metų su ieškove kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, tačiau vaikams išlaikymą teikė. Jokių duomenų, kad ieškovė negalėtų vaikams suteikti ir užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, sveikatos apsaugą, mokymąsi – byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų – (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2017-02-20, 2017-10-06 charakteristikų (1 t, b. l. 90, 3 t, b. l. 81) matyti, kad A. R. mokosi 4-ioje klasėje, groja fortepijonu, mergaitė klasėje guvi, džiugi, linksma, lengvai sukaupia dėmesį, atmintis gera, geba lyginti aplinką, daiktus, žmones, lengvai analizuoja, gerai sekasi matematika, lietuvių kalba sekasi sunkiau, trūksta skaitymo įgūdžių, meninėje, kūrybinėje veikloje mergaitė puikiai išreiškia savo gebėjimus, nuoširdi, draugiška, dėl nesėkmių nuotaika kinta, namų darbų užduotis atlieka kruopščiai, dukters ugdymu rūpinasi mama, dalyvauja tėvų susirinkimuose, nuolat domisi mokslo pasiekimais, su tėvu kontakto nėra. A. R. lanko Meninio kūrybinio ugdymo studiją (duomenys neskelbtini), už kurią mama moka mėnesinį 50 Eur mokestį, investuoja į koncertinę aprangą, koncertines išvykas, moka sutartinius konkursų bei festivalių mokesčius (2 t, b. l. 108). A. R. lanko (duomenys neskelbtini), užsiėmimai vyksta tris kartus per savaitę, mėnesinis mokestis – 5,21 Eur, vyksta į festivalius ir konkursus Lietuvoje bei užsienyje savo lėšomis (2 t, b. l. 109). (duomenys neskelbtini) 2017-02-15, 2017-10-10 A. R. charakteristikose nurodyta, kad tėvai rūpinasi berniuko mokymosi pasiekimais, domisi elgesiu, aprūpina reikiamomis priemonėmis, dalyvauja tėvų susirinkimuose, abu tėvai bendrauja su auklėtoja telefonu, domisi pažymiais, reaguoja į pastabas, vaiko nepriežiūros faktų nebuvo pastebėta. Mokinys gerai lanko pamokas, yra atviras, bendraujantis, mandagus, komunikabilus, pamokų metu ramus, drausmingas, tačiau stokoja pažintinio stropumo, dėmesingumo, stipresnės motyvacijos, kartais neatlieka namų darbų, laisvalaikiu mėgsta bendrauti su draugais, domisi informacinėmis technologijomis (1 t, b. l. 92, 3 t, b. l. 82).

Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią ir stabilią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tokia formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas patikslinto ieškinio reikalavimas ir nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų mama – ieškove K. R..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Nepilnamečių A. R. ir A. R. gyvenamąją vietą nustačius su mama, nustatytina vaikų bendravimo tvarka su tėvu.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, todėl nustatytina maksimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

2017-10-26 nutartimi teismas patvirtino šalių laikiną bendravimo tvarką su vaikais (b.l. 120-121, III tomas), kurios šalys laikėsi proceso metu: G. L. su nepilnamečiais vaikais A. R. ir A. R. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį ir pirmą dieną po savaitgalio, t. y. pirmadienį, išleisdamas vaikus į mokyklą antradienio rytą. Jokių duomenų, kad ši bendravimo tvarka nebūtų tinkama vaikams, ar kuriai iš šalių, negauta. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pačių vaikų išsakytą nuomonę vaiko teisių specialistams, nustačius maksimalią bendravimo tvarką, teismas sprendžia, jog esama bendravimo tvarka yra pakankama, siekiant atsakovui visapusiškai rūpintis vaikais, dalyvauti jų auklėjimo, ugdymo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas sprendžia, jog nustatyta ir vykdoma bendravimo tvarka yra nusistovėjusi tiek šalims, tiek jų vaikams, yra tinkama ir įvertinant vaikų teisę į saugią ir stabilią aplinką, bendravimo tvarkos nekintamumą, ji iš esmės nekeistina nustatant nuolatinę bendravimo tvarką. Ieškovė nenurodė, kokia vaikų ir tėvo bendravimo tvarka turi būti nustatoma, atsakovas siūlė savo bendravimo tvarką. Nustatytina bendravimo tvarka, pagal kurią:

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 250 eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui, pateikė vaikų išlaikymo skaičiuotę (2 t, b. l. 126), pagal kurią abiems vaikams mėnesio išlaidos maistui, higienos prekėms, rūbams, būreliams, kuro išlaidoms, vaistams, dienpinigiams sudaro apie 620 eur., vaikų stovykloms per metus – 1346 Eur (112 Eur mėnesiui), bei apie 700 Eur per metus (58 Eur per mėnesį) vaikų uniformoms, pratyboms, kanceliarinėms prekėms. Taigi, bendra mėnesiui tenkanti suma vaikų išlaikymui yra apie 790 Eur (apie 395 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui). Nustatyta, kad A. R. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 klasėje, groja fortepijonu (b.l. 90, I tomas, b.l. 81, III tomas), lanko (duomenys neskelbtini), už kurią mokamas 50 Eur mokestis per mėnesį, be to reikalinga papildomai mokėti už koncertinę aprangą, koncertines išvykas bei startinius konkursų bei festivalių mokesčius (b.l. 108, II tomas), lanko (duomenys neskelbtini), kur užsiėmimai vyksta tris kartus per savaitę, mėnesinis mokestis – 5,21 Eur, vyksta į festivalius ir konkursus Lietuvoje bei užsienyje savo lėšomis (b. l. 109, 2 tomas). A. R. mokosi (duomenys neskelbtini) 8A klasėje (b.l. 92, I tomas, b.l. 82, III tomas).

Vertinant vaikų sveikatos būklę, specialiuosius poreikius, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. nustatytas akomodacinis spazmas, gastritas (b.l. 91, I tomas, b.l. 110, 111, II tomas), serga alerginiu rinitu, stebimas ir gydomas alergologų, dažnai serga ir lankosi dėl peršalimo ligų, operuotas apendicitas (b.l. 80, III tomas). A. R. yra alergiška, nustatyta alerginė sloga (b.l. 91, I tomas), serga alerginiu dermatitu, operuotas apendicitas, 2012 m. turėjo traumą – nosikaulio lūžimas (b.l. 80, III tomas). Pateiktos receptų kopijos patvirtina išlaidas vaistams, skirtiems A. R. ir A. R. (2 t, b. l. 111-116).

Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą. G. L. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą, žemės sklypus (1 t, b. l. 13-38). Juridinių asmenų registro 2017-01-28 duomenimis G. L. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius (1 t, b. l. 39-44, 45-48, 49-53). Nors teigė, jog bankrutavus vienai turėtai įmonei, liko skolingas kreditoriams, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. K. R. pagal 2016-12-07 neterminuotą darbo sutartį dirba apskaitininkės – buhalterės pareigose (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 72-73), jos darbo užmokestis – 500 Eur bei priedas pagal gamybinius rezultatus. Informacijoje apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2017-05-08 nurodyta, kad K. R. draudėjai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 124). Byloje pateikta darbo ieškančio asmens – K. R. – atmintinė (2 t, b. l. 125). Informacijoje apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2017-08-01 iki 2017-10-23 nurodyta, kad K. R. draudėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 t, b. l. 95). 2007-02-06 AB SEB bankas ir G. L. sudarė kredito sutartį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui (1 t, b. l. 140-142, 143-147, 148-155, 2 t, b. l. 38-53). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1996-06-11 iki 2017-01-04 nuosavybės teise priklausė K. R. (1 t, b. l. 156-157, 2 t, b. l. 54-55). Remiantis šiomis bylos aplinkybėmis, pripažintina, jog šalių turtinė padėtis nėra bloga. Byloje pateikta pažyma apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą (b.l. 96, III tomas), pagal kurią atsakovo draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra po 9,28 Eur per mėnesį, o (duomenys neskelbtini) – 20 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovo patiriamas išlaidas, iki konflikto su ieškove teiktą išlaikymą vaikams, neatspindi realių atsakovo gaunamų pajamų. Be to, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, turi gerinti savo gyvenimo sąlygas, dėti pastangas įsidarbinti ir gauti pakankamas pajamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimu.

Atsakovas sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 150 eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaikų amžių, poreikius (lanko mokyklas, būrelius, tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, todėl jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos įvairios lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės) bendra 300,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaikų poreikius, tačiau kaip jau minėta, šalių turtinė padėtis nėra bloga, o vaikai aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, turi diagnozuotų susirgimų, kurių gydymui reikalingi vaistai, todėl teismas vertina, kad vaikų poreikių tenkinimui, šalys gali skirti didesnę sumą, nei minimaliems poreikiams tenkinti. Tėvai turi pagal galimybes visapusiškai lavinti ir ugdyti vaiką. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Minimali mėnesio alga nuo 2018 metų sausio 1 dienos yra 400 Eur. Atsakovas teigė, jog daug išlaidų patiria bendraudamas su vaikais, t.y. pramogoms ir pan., tačiau teismas pažymi, jog tai negali būti pagrindu sumažinti teikiamo išlaikymo sumą, kadangi tai yra atsakovo pasirinktas laiko su vaikais praleidimo būdas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Įvertinus visas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.), vaikų poreikius, tai, kad atsakovas kitų išlaikomų asmenų neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad aštuonias dienas per mėnesį vaikai gyvens su atsakovu, iš atsakovo G. L. vaikų – A. ir A. išlaikymui priteistina po 200 Eur suma kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2017-02-24) iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę K. R. (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Atsakovo argumentai dėl išlaikymo priteisimo nuo 2017 m. gegužės mėnesio atmestini, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kreipimasis į teismą 2017-02-24, tuo pačiu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo, patvirtina tuo metu tarp šalių egzistavusį ginčą dėl vaikų išlaikymo bei atsakovo prievolę mokėti vaikams išlaikymą. Tai, jog teismas savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasinaikino, įvertinęs atsakovo pateiktus mokesčių mokėjimo, prekių pirkimo kvitus, iš kurių sprendė, kad būtinieji vaikų poreikiai bylos nagrinėjimo metu yra užtikrinami, nesudaro pagrindo nepriteisti išlaikymo nuo kreipimosi į teismą dienos, kadangi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tačiau tikrina tik tai, kad bylos nagrinėjo procese būtų užtikrinti vaiko minimalūs poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atsakovo proceso metu vaikų išlaikymui sumokėtos sumos įvertinamos vykdymo procese.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 760 Eur (380 eur per mėnesį už abu vaikus). Iš K. R. pateikto sąskaitos išrašo (b. l. 54-71, 1 tomas, b. l. 127-135, 2 tomas) matyti, kad atsakovas G. L. reguliariai pervesdavo lėšas į K. R. sąskaitą. Vertinant 2016 metus matyti, kad sausio mėnesį pervesta 350 eur, vasario mėn. – 150 eur, kovo mėn. – 430 eur, balandžio mėn. – 2000 eur, gegužės mėn. – 1000 eur, birželio mėn. – 450 eur, liepos mėn. – 1100 eur, rugsėjo mėn. – 650 eur, spalio mėn. – 800 eur, lapkričio mėn. – 500 eur. Taigi, vidutiniškai per mėnesį, įskaitant ir tai, kad rugpjūčio mėn. pavedimo nebuvo, vidutiniškai mėnesiui tenkanti pervedama suma – 675 Eur.

Byloje nustatyta, kad ieškovė K. R. su vaikais ir atsakovu iki 2017-04-01 gyveno atsakovo vardu registruotame bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia jo nurodytas aplinkybes, kad tiek 2016 m. gruodžio mėnesį, tiek 2017 m. sausio mėn. atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius (b.l. 111, 115, 116, I tomas), pirko prekes PC „Maxima“ (b.l. 117, 127, 137, 138, 139, I tomas). Tai, jog mokėjimai atlikti didmenininko kortele, pirkimo ir vartojimo šeimos poreikiams, nepaneigia. Nagrinėjamu laikotarpiu, gyvenamoji vaikų vieta su ieškove nebuvo nustatyta, konkretus išlaikymas vaikams minėtam laikotarpiui priteistas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas yra įsiskolinęs 760 eur išlaikymo sumą. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas reguliariai mokėjo pinigus, skirtus vaikų išlaikymui į jos vardu atidarytą sąskaitą, tik nesumokėjo 2016 m. gruodžio mėnesį, atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį taip pat nebuvo daromas pavedimas, tačiau vertinant visą byloje esančių įrodymų visumą, atsakovo ieškovei mokėtas sumas, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus ginčo laikotarpiu. Be to pažymėtina, kad 2017 m. vasario 7 d. paaiškinime Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia nuo 2017 m. sausio 1 d. (b.l. 79, II tomas). Įvertinus tai bei atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie atliktus mokėjimus ir pirkimus 2016 m. gruodžio mėn. bei 2017 m. sausio mėn., ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės atstovė teigė, jog atsakovas vilkino bylos procesą, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, prašė atsižvelgti į šalių elgesį procese. Tokie ieškovės argumentai atmestini. Byla teisme gauta 2017-02-24, ieškovė tikslino reikalavimus ir 2017-05-15 teisme buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys. Šalims du kartus buvo skiriama mediacija, siekiant išspręsti ginčą taikiai, šalims nesusitarus – 2017-09-20 atsakovas pareiškė priešieškinį. Be to, byloje nuo 2017-09-05 keitėsi bylą nagrinėjanti teismo sudėtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia jog nenustatyta priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji viso patyrė 1841 Eur išlaidų, kurias sudaro 41 eur žyminis mokstis (b.l. 103, II tomas) ir 1800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (141,142,145,147,149,151,153). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 50 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (b.l. 177, III tomas).

Byloje patenkinta 60 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų bei 55 proc. priešieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1105 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisia 1082,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (1105 Eur – 22,50 Eur). Iš atsakovo valstybei priteistinas 144 Eur žyminis mokestis (400*12*3 proc.), nuo kurio ieškovė atleista įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje susidarė 34,73 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovės ir iš atsakovo proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Iš ieškovės priteistina 15,63 Eur, iš atsakovo – 19,10 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 120-121, III tomas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų mama – ieškove K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-02-24) iki vaikų pilnametystės, sumokant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną ieškovę K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), detalią bendravimo tvarką:

G. L. matosi ir bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius) bei pirmą dieną po savaitgalio, t. y. pirmadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su K. R. sutartoje vietoje nuo atitinkamos savaitės penktadienio 16.00 val. ir išleidžiant vaikus į mokyklą antradienio rytą. G. L. su nepilnamečiais vaikais praleidžia didžiąsias metines šventes – tai yra Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus tokia tvarka:Neporiniais metais G. L. su vaikais praleidžia 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją-vietą 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) iki 20.00 val.;Poriniais metais G. L. su vaikais praleidžia 2-ąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį apie 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmadienį iki 20.00 vai.;Poriniais metais G. L. su vaikais praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.;Neporiniais metais G. L. su vaikais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 20:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 20:00 val.;Poriniais metais G. L. pasiima vaikus Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 12.00 val. ir šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Tą dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama K. R. gimimo diena, K. R. bendrauja su vaikais, neskaitant eiliškumo. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama G. L. gimimo diena, tėvas bendrauja su vaikais, neskaitant eiliškumo, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su K. R. sutartoje vietoje sutartu laiku ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su K. R. sutartą vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip. G. L. bendrauja su vaikais per jų faktines gimimo dienas, organizuoja jiems šventes, kiekvienais nelyginiais metais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su K. R. sutartoje vietoje sutartu laiku ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su K. R. sutartą vietą, ne vėliau kaip 21.00 val., jeigu nesutariama kitaip. Vasaros ir kitas mokyklines atostogas vaikai praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų – pusę atostogų laiko vaikai praleidžia su motina, kitą pusę – su tėvu. Poriniais metais vaikai pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu antrąją su mama. Neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, pirmąją su mama. Šalys, siekdami suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaikais datas. Šalys privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute) apie visas ilgesnes negu 3 dienų keliones už Lietuvos Respublikos ribų, į kurias išsiveža nepilnamečius vaikus, nurodydami šalį, miestą ir buvimo toje šalyje trukmę. Šalys privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną) informuoti vieną kitą skambučiu ar trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu apie kontaktinių ryšio priemonių adresų pasikeitimus, vaikų traumas ar kitus staigius sveikatos sutrikimus.K. R. informuoja atsakovą G. L. apie vaikų ugdymo įstaigos, gydymo įstaigos pakeitimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1082,50 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 19,10 Eur (devyniolika eurų 10 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,63 Eur (penkiolika eurų 63 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.