- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-2125-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00265-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fabeta“ (toliau – atsakovė, apeliantė) 636,76 Eur žalos dėl išmokėtų draudimo išmokų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2022 m. gruodžio 5 d. dėl vandentiekio avarijos tarp butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), name buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas LT22-GT-00005214-1, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 636,76 Eur draudimo išmoką. Vykdant draudiminių įvykių tyrimus, remiantis ieškovės surinkta informacija, buvo išsiaiškinta, kad už butų, esančių (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius objektus yra atsakinga ir namo priežiūrą vykdo atsakovė. 2022 m. gruodžio 13 d. surašytas turto apžiūros aktas, nustatyta, kad apgadintos baldinės plokštės, sienos ir plytelės, apskaičiuotas nuostolis 893,78 Eur, išmokėta draudimo išmoka 636,76 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo kilti atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247 straipsnius. Pažymėjo, kad atsakovė veikia kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, vadovaudamasi CK 4.242 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 5 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - STR 1.07.03:2017) 9.1, 9.16, 12, 88 punktais. Atsakovė vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimo ir priežiūros veiksmus, apžiūrėdavo visus galimus apžiūrėti inžinerinius statinius tarp jų ir šalto vandens sistmą. Atsakovė negalėjo pastebėti galimos avarijos, nes vamzdžiai buvo uždengti, o įtrūkimas buvo perdangoje. Atsakovė atliko visas jai nustatytas pareigas, nuo 2015 m. nuolat siūlė gyventojams imtis priemonių inžinerinių sistemų atnaujinimui, tačiau gyventojai su tuo nesutiko. Apžiūrų metu nebuvo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šalto vandens sistema yra nusidėvėjusi taip, kad būtų pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 636,76 Eur žalos dėl išmokėtų draudimo išmokų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 636,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 521 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė draudimo išmoką sumokėjo A. D., tačiau iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, ar minėtas asmuo yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, ar jis yra kitas trečiasis asmuo. Kadangi ieškinys pareikštas daugiabučių namų administratoriui/valdytojui, jam griežtoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu žala būtų padaryta tretiesiems asmenims, tačiau šios aplinkybės ieškovė neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nuspręsti, kad žala buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui/valdytojui kilo dėl kokių nors būtent daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumų. Atsakove byloje yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, o ne savininkė, dėl to ginčo tarp šalių nebuvo, todėl daugiabučio namo administratorė (CK 4.84 straipsnis), kaip ir daugiabučio namo savininkų bendrija, negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkė.
7. Teismas sprendė, kad šiuo atveju dėl pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius spręstina bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), atitinkamai ieškovė turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė pernelyg formaliai atlikdavo šalto vandens sistemų metinę priežiūrą, nes jos atlikimo metu realiai neapžiūrėdavo šalto vandens sistemų, konstatuodama, kad dalis jos yra uždengta gyventojų, kita dalis yra įbetonuota perdangose. Kaip patvirtina pačios atsakovės pateikti įrodymai, šalto vandens vamzdžiai rūdija iš vidaus, o, kaip patvirtino liudytojas, vamzdžių įtrūkimo tikimybė didesnė, jeigu jie be papildomos apsaugos yra įbetonuoti perdangose. Atsakovė, žinodama ir suprasdama aptartas rizikas, turėjo imtis ir kitų objektyvių būdų namo vamzdynų nusidėvėjimo būklės vertinimui, pavyzdžiui, galėjo atlikti įvarius šalto vandens vamzdžių diagnostikos veiksmus, kaip kad patikrą įvairiais slėgio matavimais ir pan., tačiau atsakovė tokių veiksmų nesiėmė. Atitinkamai laikoma, kad ji savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir apdairiai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Fabeta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apžiūras ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus (nuolatinių stebėjimų, sezoninių apžiūrų aktus, ilgalaikius planus, butų savininkams teiktus metinius planus ir metines ataskaitas) formaliais ir juos atmetė.
8.2. Statybos įstatymas ir STR 1.07.03:2017 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) nenustato, kad turi būti apžiūrėtas kiekvienas vamzdžių metras. Administratorius negali nuspręsti dėl specializuotų apžiūrų, ekspertizių, specialių techninių tyrimo priemonių taikymo, bet privalo dėl šių priemonių taikymo organizuoti butų savininkų balsavimą.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovė realiai ir tinkamai atliko STR 1.07.03:2017 nurodytus veiksmus – nustatytu dažnumu, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo būklės stebėjimus (87.1 punktas), atliko periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2 punktas), apžiūros rezultatus fiksavo specialiųjų apžiūrų aktuose, statinio techninės priežiūros žurnale, pildė pastato techninį-energetinį pasą ir pateikė juos teismui kaip rašytinius įrodymus (100 punktas).
8.4. Aktuose nėra žymimos apžiūros, kurių metu nenustatyti defektai. Jeigu atliekant apžiūrą defektų nenustatoma, tokia apžiūra akte nefiksuojama, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad apžiūros neatliekamos.
8.5. Savininkai vandeniu naudojosi nepertraukiamai ir nusiskundimų nepareiškė. Vandentiekio įvade nustatyti vamzdžio pažeidimai buvo likviduoti 2022 m. rugpjūčio mėn., paprastojo ar, juolab, kapitalinio remonto darbų poreikis nebuvo nustatytas. Vamzdis veikiamas korozijos iš vidaus, todėl korozijos požymių vizualiai nustatyti nebuvo įmanoma, todėl atsakovės kaltės dėl vamzdžio įtrūkimo nėra.
8.6. Teismas neturėjo pagrindo praplėsti STR 1.07.03:2017 51, 87.1 ir 87.2 punktuose prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų apimties. Nuolatiniai stebėjimai bei sezoninės apžiūros atliekamos vizualiai, žiūrėjimo būdu, t. y. akimis. Jų metu vadybininkai objektų būklę fiksuoja fotografuodami planšetėmis ar fotoaparatais, sienų sandūras apžiūri naudodami žiūronus.
8.7. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad STR 1.07.03:2017 įpareigoja prižiūrėtoją atlikti tik 51, 87.1 ir 87.2 punktuose nurodytus priežiūros veiksmus, už kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 patvirtinta Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, apskaičiuojamos priežiūros paslaugos (tarifas). Šis tarifas mokamas už tris prižiūrėtojo paslaugas: nuolatinius namo būklės stebėjimus, periodines (sezonines) namo apžiūras, nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų dokumentų, privalomų pagal STR 1.07.03:2017 51 punktą, rengimo, pildymo ir saugojimo metines išlaidas. Avarijų likvidavimo darbai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 11 punktu ir Administravimo nuostatų 12 punktu apmokami iš minimalių kaupiamųjų lėšų.
8.8. Nenustatyta, kad kilo Statybos techninio reglamento 93, 96 ar 97 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl prižiūrėtojas neprivalėjo organizuoti savininkų balsavimo dėl pritarimo atlikti specializuotą vamzdžių tyrimą taikant, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, specialias technines priemones (televizinę diagnostiką ir pan.). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, nes neišsiaiškino, ar techniškai galima panaudoti televizinę diagnostiką uždaroje šalto vandens tiekimo sistemoje.
8.9. Faktas, kad likvidavus įtrūkimą vandens sistema veikia tinkamai kaip veikė iki avarijos, rodo, kad šalto vandens sistema (duomenys neskelbtini), esančiame name nėra susidėvėjusi. Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 62 punktas nustato, kad vamzdžiai ir jungliai projektuojant turi būti parenkami tokie, kad projektuojamas vandentiekis galėtų veikti 50 metų, atsižvelgiant į tinkamą priežiūrą ir savitas veikimo sąlygas. Namas naudojamas 30 metų (nuo 1992 m.), todėl nėra pagrindo daryti prielaidos, kad geriamo vandens vamzdis yra susidėvėjęs. Teismas tinkamai neįvertino, ar įtrūkimas buvo matomoje vietoje, ar atsakovė turėjo realią galimybę jį patikrinti, taip pat byloje nėra duomenų, kokią įtaką vamzdžio nusidėvėjimas turėjo įtrūkimui.
9. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovės motyvai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, teisiškai neargumentuoti; apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė absoliučiai nei vieno dokumento, kuris pagrįstų jos teiginius.
9.2. Nustatyta, kad avarijos priežastis – šalto vandens išsiliejimas trūkus šalto vandens vamzdžiui. Už bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą atsakinga yra atsakovė. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkų) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus pagrindinis administratoriaus uždavinys, be kita ko, yra bendros inžinerinės įrangos priežiūra ir remontas, siekiant išsaugoti ir atkurti jos normatyvines savybes. Taigi ieškovė turėjo pareigą vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą ir užtikrinti jų sandarumą. Ieškovė tik formaliai atlikdavo šalto vandens sistemų priežiūrą, nes jos atlikimo metu realiai neapžiūrėdavo šalto vandens sistemų, konstatuodama, kad dalis jos uždengta gyventojų, kita dalis įbetonuota perdangose. Atsakovė privalėjo apie bendrojo naudojimo vamzdynų būklę ir būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus.
9.3. Atsakovė turėjo ir galėjo spręsti, kad daugiabučio namo šalto vandens sistemos yra senos ir susidėvėjusios ir, esant būtinumui, atnaujinti jas. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji neturi prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdynų, jeigu jie yra sienoje. Atsižvelgiant į atsakovės profesinei veiklai taikomus atidumo, rūpestingumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdama maksimalias pastangas. Atsakovė pati pripažino, kad neteikė ir neteiks jokių paslaugų dėl vamzdynų priežiūros, nes vamzdžiai yra sienoje ir atsakovė negali prie jų prieiti. Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kad vamzdžiai iš tiesų yra neprieinami, kad atsakovės darbuotojai būtų bandę prie jų patekti per daugiabučio namo gyventojų butus, kad būtų bandžiusi atlikti vandentiekio vamzdžių hidraulinius bandymus arba bent teikusi pasiūlymus gyventojams dėl tokių bandymų atlikimo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipusis į kurio nors buto savininką, prašydama leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas, taip pat duomenų, kad apskritai bendravo su gyventojais.
9.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius atsakovės atsakomybės sąlygas, teismo išvados atitiko formuojamą teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. A. D. ir ieškovė vienerių metų terminui sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. LT22-GT-00005214-1 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tarp butų, kurių adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančioje perdangoje 2022 m. gruodžio 5 d. įtrūko šalto vandens vamzdis, todėl buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. nurodyto buto patalpos sienoje ties vamzdyno šachta buvo išpjauta baldinė plokštė (2 m/0,72 m), tualete ant šviestuvo nustatytos lašų žymės, taip pat trūkis sienų plytelių glaiste. 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovės darbuotojai pašalino šalto vandens nutekėjimą dėl prakiurusio vamzdžio, jį pakeisdami kitu. 2022 m. gruodžio 13 d. ieškovė atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, ir surašė apžiūros aktą dėl nurodytame bute padarytų pažeidimų bei sudarė lokalinę žalos sąmatą 893,78 Eur sumai. Buvo surašytas draudžiamojo įvykio tyrimo aktas ir nuostolių dydis įvertintas 636,76 Eur, kuriuos ieškovė 2022 m. gruodžio 22 d. sumokėjo draudėjui A. D.. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 636,76 Eur žalą priteisti iš atsakovės, kadangi ji buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovė, nesutikdama su nurodytu sprendimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti, iš esmės nurodydama, kad žalos fakto ir dydžio neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji netinkamai vykdė jai pavestas daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes (nepagrįstai neatsižvelgė į vietą, kurioje yra įtrūkęs vamzdis), taip pat netinkamai taikė ginčui aktualių teisės aktų normas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų
15. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aiškinamuosius raštus dėl daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Apeliaciniame skunde remiantis naujais įrodymais, nėra paaiškinama, kodėl nurodyti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kodėl iškilo jų pateikimo būtinybė. Atsižvelgiant į pateikiamų dokumentų datas, nurodytos aplinkybės nėra akivaizdžios ir iš apeliacinio skundo bei kartu su juo pateikiamų dokumentų turinio. Be to, nenustatyta, kad pateikti įrodymai turėtų esminę reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Taigi, šiuo atveju priimti naujus įrodymus nėra pagrindo, todėl jie nepriimami.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
19. Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 5 d. buvo apgadintas dėl šalto vandens vamzdyno avarijos, t. y. perdangoje tarp butų įtrūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio. Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
20. CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais)
21. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi vandentiekio vamzdynai priskirtini bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.
22. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
23. Nagrinėjamu atveju žalos butui, esančiam esantis (duomenys neskelbtini), atsiradimo metu atsakovė buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.
24. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
25. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti STR 1.07.03:2017 (ginčui aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojanti redakcija). Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (10.3 punktas). STR 1.07.03:2017 įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 (šiuo metu - STR 1.07.03:2017) nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
27. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iki šioje byloje aptariamos vamzdyno avarijos buvo atlikti šie su šalto vandens vamzdyno priežiūra susiję veiksmai: 2022 m. gegužės 11 d. buvo atlikta apžiūra ir sudarytas gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. PA-F92/31, kurio 2.1 punkte, be kita ko, pažymėta, kad geriamojo vandens tiekimo vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis, ir kad vamzdžius vizualiai apžiūrėti nėra galimybės, rekomendacijų dėl geriamojo vandens tiekimo sistemos nurodytame akte nepateikta; 2022 m. rugsėjo 29 d. atlikta apžiūra ir sudarytas gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. PA-F92/32, kurio 2.1 punkte, be kita ko, pažymėta, kad geriamojo vandens tiekimo vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis, ir kad vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės, pateikta rekomendacija periodiškai skelbimų lentose aiškinti gyventojams, kad bendro naudojimo vamzdynai būtų prieinami apžiūrai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad šalto vandens vamzdžiai vizualiai apžiūrėti tiek, kiek jie yra matomi (neuždengti), ir vietose, kur vizualiai apžiūrėti neįmanoma, geriamojo vandens vamzdžiai neapžiūrėti, todėl atsakovė neturėjo galimybės įvertinti trūkusio vamzdžio būklės. Statinio būklės nuolatinių stebėjimų žurnale, aprašant šioje byloje aptariamas vamzdyno avarijos aplinkybes, 2022 m. gruodžio 1 d. atliktas įrašas (atsakovės vadybininkas E. Š. teisme duodamas parodymus patikslino, kad realiai įrašą darė 2022 m. gruodžio 5 d.), kuriame pažymėta, kad šalto vandens vamzdis tarp butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paveiktas korozijos. Iš bylos duomenų (atsakovės pateikto 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. balandžio mėn. atliktų priežiūros darbų žiniaraščio išrašo) taip pat matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė buvo nustačiusi, kad iš po betoninių rūsio grindų teka vanduo, atsakovės administruojamo gyvenamojo namo rūsio patalpoje trūkus namo įvadinei geriamojo vandens trasai, todėl buvo atliktas geriamo vandens tiekimo įvado remontas, pakeičiant šalto vandens vamzdyno atkarpą.
28. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad neturėjo poreikio atlikti viso ginčo vamzdyno diagnostiką, kadangi vizualiai apžiūrėjus vamzdyną toks poreikis nenustatytas, o vamzdyno atkarpose, kurios uždengtos, apžiūros atlikti net ir nebuvo galimybės, taip pat pateikė duomenis, kad 2022 m. informavimo gyventojus apie tai, jog vamzdynų nišos gali būti uždengtos tik nuimama apdaila. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys neįrodo, kad atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, dėjo pakankamas pastangas, siekdama realiai įvertinti geriamojo vandens vamzdyno būklę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju vizuali apžiūra nebuvo pakankama, be to, kaip pažymėjo liudytojas L. R., vamzdis yra veikiamas korozijos iš vidaus. Taigi, įvertindama aptartas aplinkybes, atsakovė turėjo pareigą imtis priemonių kitais būdais nustatyti, kokia yra šalto vandens vamzdyno būklė, juolab, kad dar 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo nustatytas šalto vandens vamzdžio įtrūkimas kitoje atkarpoje ir atliktas remontas. STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jos darbuotojai būtų bandę patekti prie šalto vandens vamzdyno per gyventojų butus, ar teikusi gyventojams spręsti klausimą dėl išsamesnės nei vizuali apžiūra vamzdyno būklės įvertinimo, taikant kitus metodus, net ir po 2022 m. rugpjūčio mėn. įvykusios šalto vandens vamzdyno atkarpos remonto šiam įtrūkus. Be to, atsakovės pateiktais duomenimis, gyvenamasis namas naudojamas nuo 1992 m., taigi namo inžinerinė įranga yra pakankamai sena. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad vamzdžių infrastruktūra yra projektuojama tokia, kad tarnautų 50 metų, bylos aplinkybių kontekste nepaneigia administratorės pareigos imtis priemonių, kad būtų įsitikinta, ar praėjus 30 metų vamzdžių sistema nėra susidėvėjusi.
29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas buvo priimtas išsamiai įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, kadangi nėra teisinio pagrindo šį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme gautas apelianto prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, jos nepriteisiamos. Ieškovė prašo atlyginti 500 Eur patirtas atstovavimo išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“, juridinio asmens kodas 121452287, priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.