Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-07 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir A. G. paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme 2018-04-18 iki 2018-04-20 (2 paros) bei kardomojo kalinimo laikas nuo 2018-09-15 iki 2018-11-07.

Nukentėjusiojo G. V. P. civilinis ieškinį tenkintas ir iš A. G. nukentėjusiojo G. V. P. naudai priteista 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. G. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

6. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo neginčija, sutinka su iš jo priteisto civilinio ieškinio dydžiu, tačiau mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl prašo jos vykdymą atidėti arba atleisti jį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

8. Pirmosios instancijos teismas A. G. už padarytus nusikaltimus paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, stadiją, kaltės formą. A. G. padarė tyčinius nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus nuosavybei. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo labai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

9. Apylinkės teismas taip pat išsamiai įvertino A. G. asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis nevedęs, nedirba, nusikalto praeityje būdamas 7 kartus teistas, daugiausiai už savanaudiško pobūdžio nusikaltimus (b. l. 87-90). Jis ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 93-98). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. charakterizuoja, kaip savo elgesio nekeičiantį ir linkusį nusikalsti asmenį.

10. A. G. aiškino, kad jis narkotikų nevartoja, kartais piktnaudžiauja alkoholiu. Iš byloje esančio reabilitacijos centro „Šilti namai“ vadovo Rolando Venskutonio rašto matyti, kad A. G. dalyvavo reabilitacijos programoje „Gyvas Izraelis“, vykdomoje nuo 2018-06-24 iki 2019-06-24 (b. l. 131), tačiau jau 2018 rugpjūčio mėnesį buvo gauta duomenų, kad reabilitaciją nutraukė ir iš gydymo įstaigos išėjo (b. l. 133). Vykstant procesui A. G. net 2 kartus pažeidė paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas – neatvyko į komisariatą (2018-06-07 ir 2018-06-21) (b. l. 129). Patikrinus nuteistojo nurodytus duomenis apie jo gyvenamąją vietą, buvo nustatyta, kad jis nurodytu adresu negyvena (b. l. 132). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 nutartimi paskelbta A. G. paieška ir kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į suėmimą (b. l. 139). Aptartos aplinkybės, A. G. elgesys proceso metu, tai, kad jis nutraukė dalyvavimą reabilitacijos programoje, nesudaro pagrindo manymui, kad jis, būdamas laisvėje, dės pastangas susirasti darbą, atlyginti priteistą civilinį ieškinį, laikysis įstatymų bei visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytus nusikaltimus jam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą - jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Apylinkės teismas bausmes subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių – nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažino 1/3 dalimi. Todėl nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

11. Kaip jau minėta, A. G. nesilaiko įstatymų, ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas neturėjo pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad A. G. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. aptarti bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad A. G., būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų.

12. Alternatyviai A. G. prašo, vadovaujantis BK 76 straipsniu, atleisti jį nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-04-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018).

13. A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam diagnozuotas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), tačiau nepateikia jokių susirgimą patvirtinančių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kada virusas jam buvo diagnozuotas ir kokia šiuo metu yra jo sveikatos būklė. Todėl spręsti, kad įkalinimo įstaigoje nebus tinkamai pasirūpinta jo sveikata ar A. G. nebus suteikiami reikiami medikamentai, nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nuteistojo sveikatos būklė nemažina jo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei. Be to, atkreiptinas A. G. dėmesys į tai, jog atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.