- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-196-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03649-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8240-902/2019 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1146, 35 Eur skolą, 593, 59 Eur palūkanas, 209, 34 Eur delspinigius, 106,85 Eur palūkanų delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,5 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (1146,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
2. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. atsakovas ir pradinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui sutartyje numatytomis sąlygomis suteikė 4 344,30 Eur (15 000 Lt) dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. su 10,50 proc. metine palūkanų norma. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti bankui 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ 2008 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į atsakovą raštu Nr. (duomenys neskelbtini), ragindamas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2008 m. gruodžio 18 d. Atsakovas su AB „Swedbank“ neatsiskaitė, todėl sutartis su atsakovu buvo nutraukta.
3. 2008 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teisę į savo skolininkus, tarp jų ir į atsakovą V. B. ieškovei. Perleista ieškovei UAB „Gelvora“ 1360,75 Eur (4698,40 Lt) skolos suma. Ieškovė 2009 m. vasario 3 d. rašytiniu pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą ir pareikalavo padengti 1 387,55 Eur (4790,93 Lt) susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir skolos nepadengė.
Atsiliepimas
4. Pirmosios instancijos teismui priėmus pareikštą ieškinį atsakovas pranešimu buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovui tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu (14 dienų) nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, atliko formalų įrodymų vertinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir aš atsakovo ieškovei priteista 1146,35 Eur skola, 310,00 Eur palūkanos, 209,34 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,5 procentų palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (1146,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,00 Eur žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, atlikus formalų jų vertinimą, patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas V. B. pagal su pradine kreditore sudarytą Sutartį dėl 4344,30 Eur (15 000 Lt) kredito su 10,5 proc. metinių palūkanų norma jo iki numatyto termino (2009-08-27) negrąžino, dėl ko Sutartis buvo nutraukta, o atsakovui kilo pareiga mokėti ir Sutartimi numatytus 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 1146,35 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 209,34 Eur delspinigių yra pagrįstas.
7. Teismo vertinimu, taip pat pagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl sutartinių bei procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti 10,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (1146,35 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), o taip pat kad CK įtvirtina procesinių palūkanų mokėjimą už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, yra pagrindas iš atsakovo priteisti ir 10,5 proc. Sutartines palūkanas nuo negrąžintos pradinio įsiskolinimo sumos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
8. Tačiau skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos bei palūkanų delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 310,00 Eur, atsižvelgiant į ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnis), o reikalavimas dėl 106,85 Eur palūkanų delspinigių priteisimo atmetamas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, o teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,1 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d., t. y. už 1800 dienas bei nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. 106,85 Eur palūkanų delspinigių, nors nustatyta, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo daugiau nei 10 metų, o duomenų, jog ieškovė dėl atsakovo nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, byloje nėra. Be to, ieškovė yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, todėl dėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos skolininkui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas priteisti 283,59 Eur palūkanas bei 106,85 Eur palūkanų delspinigius bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti nurodytas sumas iš atsakovo. Taip pat priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po Sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų prašomų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, juo labiau kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė iš pirminės kreditorės įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, tačiau ir į numatytas palūkanas bei delspinigius.
9.2. Apeliantė pabrėžia, jog aplinkybė, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2019 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui. Be to, Sutartyje numatytos 10,5 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, juo labiau kad nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų ir nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
9.3. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra akivaizdžiai prieštaringas. Iš vienos pusės teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, kaip neprotingai dideles, iš kitos pusės, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė Sutartyje numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, nes šį ieškovo reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu.
9.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė palūkanų delspinigių. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytoje Sutartyje yra nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, o tokiu būdu kreditorė iš anksto nustatė būsimus nuostolius, kuriuos atsakovas įsipareigojo atlyginti bei kurių, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismas neturėtų iš esmės paneigti, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje savo iniciatyva taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesybų apskaičiavimui, nors tai gali būti daroma tik šalies prašymu.
10. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su skolos, sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimu, o pagal byloje esančius duomenis ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių nekyla, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 283,59 Eur palūkanų ir 106,85 Eur palūkanų delspinigių priteisimo ir faktinių bylos aplinkybių nekartoja bei dėl to plačiau nepasisako.
12. Taigi nagrinėjamu atveju, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų bei delspinigių (įskaitant ir palūkanų delspinigius) priteisimą, t.y. ar pagrįstai sumažino prašomas priteisti palūkanas bei nepriteisė palūkanų delspinigių.
13. Pažymėtina, kad pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamoje byloje pradinė kreditorė AB „Swedbank“ su atsakovu susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 10,5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 nurodė, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
15. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taigi šalys, nustatydamos sutarties sąlygas, yra laisvos tiek, kiek nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatyme esant aiškiai reglamentuotam kompensuojamųjų palūkanų dydžiui, taip pat esant numatytai galimybei šalims susitarti dėl kitokio, nei numato įstatymai, šių palūkanų dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių laisva valia sulygtų, ieškovei priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydį.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas gali būti mažinamas atsižvelgiant vien į tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu daugiau, nei po 10 metų, nors reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo dar 2008 m. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Taigi, vadovaujantis CK 6.101 straipsniu bei Reikalavimo perleidimo sutartimi, apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises į atsakovą tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę pateikti atsakovui reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo).
17. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė kompensuojamųjų palūkanų teisino reguliavimo ypatumus mokėjimo palūkanų skaičiavimui, todėl jas nepagrįstai sumažino. Pelno palūkanos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 10,5 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Be to, CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju, iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog prašomos priteisti 593,59 Eur palūkanos buvo paskaičiuotos už 1800 dienas, t.y. neviršijant 5 metų termino.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą dėl visų pelno palūkanų priteisimo.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog nėra pagrindo priteisti palūkanų delspinigius. Tačiau pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo sudarytoje Sutartyje (7.2 punktas) nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir palūkanų delspinigiai. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
20. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikštų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190 2003). Teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386 2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443 2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401 2008; kt.).
22. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad Sutartyje yra numatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai, kurie mokami už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (Sutarties 7.2 p.), teismas konstatuoja, kad palūkanų delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria šie delspinigiai nepriteisti, taip pat keistina ir reikalavimas dėl 106,85 Eur palūkanų delspinigių tenkintinas, juo labiau kad nagrinėjamu atveju atsakovas skolos negrąžino pakankamai ilgą laiką (apie 10 metų), per kuriuos kreditorius negalėjo naudotis paskolintomis lėšomis, o atsakovas neginčijo Sutarties sąlygų.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškovės reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, o apeliacinės instancijos teisme nėra priimamas esmingai priešingas teismo procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – padidinti ieškovei priteistų palūkanų dydį iki 593,59 Eur bei priteisti 106,85 Eur dydžio palūkanų delspinigius.
24. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų, delspinigių priteisimo, atitinkamai keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patikslintina bendra suma, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, nurodoma, kieno naudai priteisiamos nurodytos sumos. Pripažinus, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 46 Eur, o taip pat priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimo už akių dalis dėl palūkanų, palūkanų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, padidinant priteistų palūkanų, bylinėjimosi išlaidų dydį bei priteisti palūkanų delspinigius, ir rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią dalis išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1146,35 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 35 ct) skolą, 593,59 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 59 ct) palūkanas, 209,34 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 34 ct) delspinigius, 106,85 Eur (vieno šimto šešių eurų 85 ct) palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,5 procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1146,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį – ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.“
Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą ieškovės UAB „Gelvora“ įmonės kodas 125164834, naudai.