- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- M1-2191-1122/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nukentėjusysis
- R. T., N. Z.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. R. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai, jo šeimos nariui (mamai) V. R.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, pagrindinio išsilavinimo, neteistam, perduotą teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. R. padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. pažeidė viešąją tvarką, bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:
jis 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.30 val. viešoje vietoje – prie namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, be jokios priežasties įspyrė nepažįstamai einančiai N. Z. į nugarą, taip nukentėjusiajai N. Z. sukėlė fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką užpuolė kitus nepažįstamus praeivius – R. T., kuri buvo su vaikišku vėžimėliu ir jame buvusiais mažamečiais nukentėjusiaisiais vaikais – A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra užšoko ant vaikiško vėžimėlio, po ko iš vėžimėlio nukrito lopšelis ir iš jo iškrito mažametis A. T., kuris susimušė galvą, dėl ko mažametis nukentėjusysis A. T. parytė fizinį skausmą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei mažamečiui sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusioji N. Z. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu ji buvo pas dukrą, nes pati yra iš (duomenys neskelbtini). Dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu dukra su vyresne mergaite buvo (duomenys neskelbtini) esančioje poliklinikoje. O ji su mažesniu anūku vežimėliu važiavo namo ir nusprendė kol grįš dukra, pasivaikščioti. Toje vietoje ne daugiabučio kiemas, bet takelis, šalimais dviračių ir pėsčiųjų takelis, ir ji tuo takeliu ėjo. Ji ėjo ir išgirdo iš nugaros kažką ateinant, kadangi ji labai bijo vaikščioti tame rajone, tai atsisuko, pažiūrėjo, ėjo normalus žmogus. Žmogus ėjo sparčiu žingsniu, o ji toliau važiavo. Staiga gavo smūgį į nugarą iš kojos, pasirodo, tas žmogus pašokęs trenkė. Ji buvo šoke, atsisuko ir tas žmogus jai parodė nykštį į viršų, t. y. kad viskas gerai ir nuėjo. Vėliau žiūri, kad iš priekio ateina dvi moterys su dvigubu vežimėliu. Iš karto pagalvojo, kas dabar bus, tačiau ji ėjo toliau. Staiga tas žmogus pribėgo, užšoko ant to vežimo. Matė kaip iškrito kūdikis. Po to ji parėjo namo pas dukrą. Kai atvažiavo policija, jai dukra pasakė eiti ir duoti parodymus. Jai tuo metu skaudėjo nugarą. Patyrė didžiulį šoką. Nugara skaudėjo kelias dienas, tačiau rimtesnių pasekmių nebuvo. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo, tik iš priekio matė ateinančias dvi moteris su vežimėliu, o šalia jokių kitų žmonių nebuvo. Kai matė tą kitą įvykį, ji tiesiog sustingo ir įsivaizdavo, kas gali įvykti, ir staiga tas žmogus padarė porą žingsnių, kad atsispirti, ir užšoko ant vežimų. Moterys klykė, ji irgi nežinojo, ką daryti, rėkia gal padėti, gal kviesti pagalbą, vėliau žmonės atbėgo. Jie pradėjo skambinti policijai. Pas tą moterį buvo dvynukai, ji taip suprato, nes vieną matė iškritusį, o kitą laikomą ant rankų. Kai pamatė, kad subėgo artimieji, ji bėgo su savo mažiuku namo. Papildė, kad vyras užšoko ant vežimėlių, mindė, vežimai išsiskyrė ir matė, kad vienas vaikas iškrito, o kitą vaiką motina spėjo pagriebti iš lopšelio. Vaikas, kuris iškrito, verkė. Jai buvo šokas nuo tokio elgesio. Dabar, kai eina visada girdi žingsnius už nugaros, visada atsisuka pažiūrėti, kas eina iš paskos. Per šį įvykį buvo sukrėsta, mano, kad bet kas galėjo būti sukrėstas.
Nukentėjusioji R. T. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, jog įvykis įvyko 2022 m. lapkričio 28 d. maždaug buvo apie 10 val. Jos su mama ir vaikais išėjo į lauką, diena buvo darganota, labai lijo. Jos su mama stūmė dvigubą vežimėlį, kuriame buvo dvynukai A. ir A.. Gatvėse nebuvo žmonių, tuščios gatvės. Jos ėjo ties (duomenys neskelbtini), žino tą vietą, nes ten gyvena jos mama ir tėtis. Ji eidama žiūrėjo į miegančius vaikus, tačiau iš priekio pastebėjo, kad ėjo vyriškis. Ji nelabai kreipė dėmesį, nelabai žiūrėjo, tiesiog atsimena patį vaizdą, kaip kojomis vyriškis užšoko ant vežimėlio, o kas buvo baisiausia, kad vienas lopšelis lūžo, nes vežimas neatlaikė tokio svorio, ir vaikas iš vilnonių antklodžių išsivyniojo ir nukrito ant asfalto, susimušė galvytę, matėsi kakta buvo raudona. Tuomet jau nepamena kaip stvėrė kitą vaiką, nes jis miegojo, o A. išvirto ant šaligatvio ir klykė, baisiai verkė. Tada pabudo ir A. gal nuo to triukšmo, nes jos rėkė. Daugiau nelabai pamena, nes prasidėjo panika, šaukė pagalbos, nesuprato kas vyksta. Pamena kaip atrodė tas vyras, kad turėjo žalią ryškią kuprinę, kepurė tamsi, tamsi striukė. Tai buvo kelių sekundžių reikalas, viskas įvyko labai greitai. Abu vaikus vežė į Santariškes, darė rentgeną, buvo nustatytas galvos sumušimas. Kadangi vaikas buvo su kombinezonu, kepure ir antklodėmis, ir pats vežimo pagrindas minkštas, tai gal padėjo apsaugoti jį nuo didesnių sužalojimų. Nežino, ar tas asmuo, kuris užšoko ant vežimo, kažką sakė, ji nieko negirdėjo, tik jos mama sakė, kad matė, kaip parodė „liuks“ ženklą. Iš karto buvo skambinta policijos pareigūnams. Pareigūnai labai greitai atvyko, ji nurodė, kokia kryptimi tas žmogus nuėjo. Važiuojant kartu su pareigūnais (duomenys neskelbtini)tas vyriškis buvo atpažintas ir sulaikytas. Anksčiau to asmens nėra mačiusi, nepažįsta.
Liudytoja M. A. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad R. T. yra jos dukra. Kadangi ji yra pensininkė, padeda dukrai auginti dvynukus. Kaip visada, jos ryte išvažiavo su vaikais, vaikai miegojo. Diena nebuvo graži, darganota. Jos šnekėjo ir ji pakėlė galvą – priešais ją ėjo vyras su šypsena. Nors kai vaikšto su dvynukais, žmonės dažnai šypsosi, kartais ir pakalbina, tačiau šįkart staiga tas vyriškis šoko ant vežimo ir vežimai išsilakstė į šonus, ji griebė vieną vaiką, dukra klykė, o vaikas iš kitos pusės irgi klykė. Tam pirmam vaikui, kurį ji paėmė, nieko nenutiko, o antras vaikas, kuris buvo vežime, kakta raudona, nes buvo iškritęs iš vežimo. Pasakė dukrai susiimti į rankas ir skambinti policijai, o ji paskambino vyrui. Greitai išėjo vyras, atvažiavo policija. Ji tam vyriškiui, kuris užšoko ant vežimo, pasakė „gyvulį tu“, o tas vyriškis atsigręžė su šypsena ir parodė „liuksą“. Policija kartu su jos dukra važiavo ties (duomenys neskelbtini) ir rado tą asmenį. Po to bijojo išeiti į gatvę. Anūkas stipriai sužalotas nebuvo, kadangi lauke šalta, buvo suvyniotas į antklodę, dėvėjo kombinezoną, vaikui 7 mėnesiai, tai nėra didelis žmogiukas. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuvažiavo patikrinti, tačiau vaikui viskas gerai, dabar jau dideli, bėgioja. Buvo dar viena moteris su vežimėliu, bet ji nematė tiksliai, kur ji buvo, nes buvo didelė panika. Taip pat atvažiavę du policijos ekipažai.
Liudytojas D. B. (D. B.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena įvykio su mažamečiais dvynukais (duomenys neskelbtini). Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jie teisingi ir jais reikia vadovautis.
Liudytoja V. R. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad šiuose veiksmuose ji nedalyvavo. G. R. geras berniukas. Šis įvykis ją baisiai nustebino ir sukrėtė. Neturi jokių nesutarimų su sūnumi, išskyrus dėl maisto. Apie sūnaus psichiką papasakojo, kad jam buvo nemigos nuo mažumės, todėl jo liga laikoma nuo vaikystės. Tuomet prasidėjo susirgimas, parėjo iš mokyklos ir iš karto atsigulė į lovą, prasidėjo toks kaip paralyžius. Kreipėsi į gydytojus, negalėjo nustatyti diagnozės, kol jos nepaklausė, kaip yra iš vyro pusės, kokios galimos ligos. Ji pasakė, kad yra mačiusi vyro motinos vaistus, pasakė pavadinimą, gydytojas pasakė, jog tai nuo (duomenys neskelbtini). Tai buvo G. R. močiutės lengva (duomenys neskelbtini) forma, todėl sūnui iš karto nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini). Prasidėjo sūnaus gydymas, iš karto nedavė invalidumo, metus laiko, o vėliau jau buvo nustatytas invalidumas. Negali nurodyti tikslios datos, nuo kada sūnui nustatyta oficiali diagnozė, gal nuo 2 000 m. Sūnus buvo gal (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Sūnus norėjo eiti į mokyklą, eiti pasivaikščioti, tačiau tris kartus bandė nusižudyti, nors po visų įvykių charakteris nepasikeitė. Vėliau metė mokslus, nors mokėsi labai gerai. Tuo metu ji buvo perėjusi dirbti į dienos centrą kaip socialinė darbuotoja. Gana greitai įkūrė sutrikusios psichikos žmonių globos bendriją. Dienos centras (duomenys neskelbtini) jau buvo ir ji turėjo visuomeninę organizaciją. Dirbo su tokiais žmonėmis. Važinėjo į stažuotes Danijoje, Lenkijoje, dalyvaudavo konferencijose. Nuo tada, kai buvo patvirtinta sūnui G. R. diagnozė, visą laiką jis gydėsi. Iš pradžių gydėsi antidepresantais – (duomenys neskelbtini), kurie neigiamai veikdavo, nors geras vaistas, tačiau netiko. Kuo pakeitė nepamena, tačiau dabar neseniai vartojo (duomenys neskelbtini), tačiau visą laiką vartojo vaistus ir gydėsi. Taip pat yra buvęs ne kartą ligoninėje, kai nebesikelia iš lovos. Kai įvyko nagrinėjamas įvykis, sūnus nevartojo vaistų kokias 4 dienas, nes gydytoja buvo paskyrusi vizitą kaip priklauso, tačiau ji susirgo ir sūnaus niekas negalėjo priimti, išrašyti vaistų. Jam paskyrė vizitą tik po 4 dienų, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d. Minėtą dieną sūnus pasakė, kad eis dar pasivaikščioti į Vingio parką, o tada pas gydytoją. Tuo metu vartojo antidepresantą (duomenys neskelbtini). Ji laukė kol sūnus grįš, tačiau jis negrįžo, tuomet ji paskelbė paiešką. Labai greitai paskambino iš policijos komisariato ir pasakė, kad sūnus komisariate. Tuomet ji paklausė kas atsitiko, policijos pareigūnas pasakė, kad kažką pridarė, kalbėjo apie vaikus. Sūnus vėliau sakė, kad tas vaikas neverkė, tačiau gal tiesiog neišgirdo. Patvirtino, kad įvykis įvyko dėl to, kad G. R. baigėsi vaistai, jų nevartojo 4 dienas. Per tas dienas ji pastebėjo, kad sūnus susirūpinęs, išeina sutrikęs, išsigandęs, todėl jai jau pačiai tapo neramu. Tokių įvykių niekada nėra nutikę. Anksčiau nebuvo jokių nusikaltimų ar administracinių nusižengimų. Todėl ir ji patyrė stresą, kad taip viskas įvyko. Žinoma, po to sūnus atsidūrė ligoninėje. G. R. niekur nedirba, yra neįgalus, gauna šalpos pensiją. Sūnus padeda jai, kadangi ji jau bejėgė. Nepritaria eksperto siūlymui dėl sūnaus stacionarinio gydymo, nes sūnus yra puikiai gydomas namuose. Ji turi pažinčių (duomenys neskelbtini) ligoninėje, pažįsta direktorių, galės priimti jeigu matys, kad bus reikalinga didesnė pagalba. Vaistus G. R. geria pats, tai daro prie jos, kartu pavalgo ir prie jos išgeria, nes vienus vaistus geria prieš valgį, kitus po valgio, maždaug 19.30 val. sūnus jau eina į lovą, miegoti. Dar iki šio incidento sūnus būdavo pas savo seserį, kuri turi du mažamečius vaikus, kai tie vaikai suserga, tėvai dirba, kartais važiuoja sūnus ir padeda. Labai gražiai elgiasi su vaikais. Todėl ji nesupranta, kas galėjo jam užeiti, kad pastarasis taip šį kartą pasielgė. Kai ji klausė sūnaus, jo pasiteisinimas buvo tas, kad jis norėjo peršokti, nes neleido praeiti. G. R. turi draugų, daugiausiai draugių. Bet jos irgi serga. Kalbasi telefonu kiekvieną dieną, vieni kitiems pataria. Sūnus vaikšto į dirbtuves tapyti, labai gražiai tapo. Dar kartą nurodė, kad nesutinka, kad sūnui būtų paskirtas stacionarus gydymas, nes nepatinka Rokiškio psichiatrinė ligoninė, ten dirbančiais gydytojais nepasitiki. Jos nuomone, nereikalingas stacionarinis gydymas, kadangi sūnus nuolat vartoja vaistus. Ji prižiūri sūnų, kad vartotų vaistus, kadangi ji niekur nevaikšto. Dėl vaistų vartojimo problemų nekyla, sūnus pats yra suinteresuotas. Namuose sūnus televizorių pažiūri, tapo, skaito, jam gerai namuose, taip pat padeda jai ir jaučiasi svarbus. Mano, kad jeigu G. R. bus atskirtas nuo jam įprastos namų aplinkos, labai liūdės ir jam bus nerimas, bei patirs stresą.
Ekspertas M. J. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad nėra gavęs jokių duomenų apie G. R. būklės pasikeitimą, todėl palaiko suformuluotą ekspertizės akte išvadą. Iš esmės nustatyti nepakaltinamumo kriterijai ir tuo pagrindu yra rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Mano, kad išlieka socialinio pavojingumo rizika, o šį pavojingumą sąlygoja nepakankamai gera psichikos būklė ir nepakankama kritika tiek veikos atžvilgiu, tiek savo būsenai. Taip pat buvo atsižvelgta į veikos pobūdį, pavojingumą, todėl mano, kad šiuo atveju reikalingos stacionarinės priemonės, siekiant suvaldyti tas rizikas, susijusias su neadekvačiu tiriamojo elgesiu, kuris kyla iš jo psichikos sutrikimo. Buvo gauta duomenų, kad asmuo gydosi, tačiau norėtųsi geresnio gydymo efekto, kadangi išlieka tam tikri simptomai, trikdantys asmens ryšį su realybe, tai kliedesinės tematikos požymiai, todėl mano, kad ta rizika išlieka galimo kažkokio neadekvataus atsikartojimo susidarius tam tikroms sąlygoms. Ambulatoriškai asmuo negali būti gydomas, nes išlieka per didelė rizika, kad psichikos sutrikimas nebus suvaldytas pakankamai ir nebus pakankamai sukontroliuotas. Išlieka pakankamai didelė rizika neadekvataus elgesio atsikartojimo, todėl norėtųsi geresnio gydymo efekto, didesnės gydymo kontrolės.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 29 d. įtariamuoju apklaustas asmuo, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. R. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Tačiau šiandien atsisako duoti parodymus apie šį įvykį. Yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse, registruotas Vilniaus centro poliklinikoje, Vytenio filiale. Nuo (duomenys neskelbtini) metų nustatyta (duomenys neskelbtini), paskirti antidepresantai, juos vartoja nuo 2006 m. Taip pat naktimis vartojo (duomenys neskelbtini), kuris jam išgydė generalizuotą nerimą. Prašo su juo susisiekti po kelių dienų. Daugiau papildyti nieko neturi (2 t., b. l. 53-55).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 28 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. T. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Yra dviejų kūdikių mama, kuriuos neseniai pagimdė. Dažnai su kūdikiais eina į lauką pasivaikščioti. Kūdikiai guli vežimėlyje, kuris skirtas būtent dvyniams. Vežimėlis priklauso jai, kurį pirko per internetinę platformą ,,Vinted“. Šiandien, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d., apie 10.30 val. kaip ir įprastai išėjo kartu su savo mama M. A. pasivaikščioti į lauką su vežimėliu, kuriame buvo paguldyti į lopšelį du jos kūdikiai A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vaikščiojant šaligatviu, viešoje vietoje ir einant link (duomenys neskelbtini), priešais ėjo praeiviai. Į praeivius dėmesio nekreipė, niekas iš žmonių įtarimo nesukėlė. Einant šaligatviu, priešais ėjo vyriškis, į kurį iš pradžių neatkreipė dėmesio. Vyriškis atrodė maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos striukę, buvo užsidėjęs galvos apdangalą (kepurę) ir su savimi turėjo ryškiai žalios spalvos kuprinę. Po ko anksčiau minėtas nepažįstamas asmuo staiga kojomis užšoko ant vežimėlio, o būtent keliais, po šių vyro veiksmų nuo vežimėlio nukrito lopšelis ir iš jo iškrito jos kūdikis. Iš karto nesuprato, kas įvyko, pasiėmė vieną vaiką ant rankų, o kitą vaiką iš lovelio paėmė jos mama M. A.. Vyras tuo metu jau šalinosi iš įvykio vietos. Kadangi labai išsigando ir pergyveno dėl vaikų sveikatos, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Po ko į vietą atvyko policijos pareigūnai. Papasakojo pareigūnams apie įvykį ir kartu su jais nuvyko ieškoti besišalinančio asmens. Atsisėdus su policijos pareigūnais į tarnybinį automobilį, pradėjo važiuoti ir ieškoti nepažįstamojo, kuris užšoko ant vežimėlio. Pravažiavus kelis šimtus metrų, jau toje vietoje buvo kitas policijos ekipažas, kuris sulaikė būtent tą vyrą, kurį minėjo anksčiau. Vyrą iš karto atpažino iš išvaizdos bei kitų požymių, policijos pareigūnams nurodė, kad čia būtent šis vyras, kuris sugadino vežimėlį. Grįžus su tuo pačiu ekipažu į įvykio vietą, jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie pasiėmė kūdikius apžiūrai. Kartu su savo mama ir kūdikiais nuvyko į Santarų klinikas, kur po apžiūros A. T. sužalojimai nenustatyti, o kitam kūdikiui A. T. nustatytas galvos sumušimas. Išrašą iš ligoninės, jeigu prireiks, galėtų pateikti tyrimą atliekančiam pareigūnui. Po šio įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta jos sūnaus A. T. sveikata ir sugadintas vežimėlis, patyrė moralinę bei turtinę 350 Eur žalą. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje, kai tiksliai apsispręs dėl padarytos moralinės ir turtinės žalos. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 43-46).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 28 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji N. Z. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Į Vilnių atvyko pas dukrą A. U. padėti su naujagimiu. 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.15 val. vaikščiojo su vežimėliu su anūku (duomenys neskelbtini) šaligatviu. Eidama šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaikų žaidimų aikštelės, išgirdo, kad paskui kažkas eina. Apsižiūrėjusi pamatė vyrą, visai normaliai atrodantį, todėl nusisuko atgal. Staiga pajuto stiprų spyrį į nugarą, tačiau nenugriuvo, bet fizinį skausmą pajuto, nugara labai skauda iki šiol. Tas pats vyras aplenkė ją ir šaltu veidu nuėjo toliau tiesiai. Labai išsigando, griebė abejomis rankomis vežimėlį ir taip pat ėjo toliau tiesiai. Tada pamatė priešinga kryptimi, tai yra į jos pusę, einančias dvi moteris su dideliu vežimėliu, dar pagalvojo, kad tas vyras gali užpulti ir jas. Netrukus tas vyriškis priartėjo prie šių moterų, padarė porą žingsnių link jų, atsispyrė ir šoko ant vežimėlio. Būdamas ant vežimėlio, kelis kartus trypė kojomis ant vežimėlio, po ko nuo vežimėlio iškrito vienas iš lopšelių (kairys), o nuo lopšelio iškrito vaikas. Mama staigiai kūdikį pakėlė ir tuo pačiu stipriai spiegė. O šis neadekvatus vyriškis neskubėdamas nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, mažėjančios tvarkos puse. Vyras buvo apsirengęs šviesiai rudos spalvos kostiuminėmis kelnėmis, tamsios spalvos striuke, nešėsi ant pečių ryškiai žalios spalvos kuprinę. Šis vyras apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesaus gymio, ant galvos megzta, žieminė kepurė. Daugiau jokių pastarojo bruožų neįsidėmėjo, tačiau kai pareigūnai parodė jai vyrą, kurį sulaikė, tai buvo tikrai jis. Šio įvykio metu patyrė fizinę ir moralinę žalą. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti. Nematė, ar šį įvykį dar kažkas matė, tačiau priėjęs niekas nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 71-74).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 6 d. liudytoja apklausta M. A. parodė, kad yra R. T. mama. Kadangi dukra balandžio mėnesį pagimdė dvynukus, tad beveik kas rytą eina pas dukrą į svečius padėti su vaikais, kartu išeina pasivaikščioti. Taip pat buvo ir 2022 m. lapkričio 28 d. maždaug apie 9 val., nuvyko pas R. T. į namus ir jos apie 09.40 val. išėjo pasivaikščioti dviese su vaikais, kurie gulėjo vežimėlio lopšeliuose. Pradėjo eiti (duomenys neskelbtini), ėjo kaip įprastai ratą. Kartu su dukra bendravo, kalbėjo apie planus, o vaikai sau ramiai miegojo. Priėjus (duomenys neskelbtini) namą, pamatė, kad jiems iš priekio prie vežimo stovi vyras, buvo apsirengęs juoda striuke, turėjo žalią kuprinę, buvo su akiniais. Labiausiai įsiminė tai, kad kai pakėlusi akis pamatė šį vyrą, pastarasis į juos žiūrėjo su labai plačia šypsena. Iš karto pagalvojo, kad jo nepažįsta, bet galbūt yra koks dukters draugas, tad nieko blogo ir nepagalvojo. Po akimirkos, nieko nesakęs vyras iš karto šoko keliais ant vežimo, matė, kad jis pataikė užšokti per vidurį tarp abiejų lopšių. Kadangi nuo svorio pradėjo lūžti vežimo dalys, tad vienas lopšelis kartu su vaiku iškrito ant žemės, ji puolė iš karto vaiką imti ant rankų. Vaikas iš lopšelio iškritęs nebuvo. Kito lopšelio kritimo nematė, bet dukra sakė, kad kai krito lopšys ant žemės, kūdikis iš jo iškrito, tačiau dukra iš karto paėmė kūdikį ant rankų. Ji paėmusi vaiką ant rankų iš karto išgirdo, kaip rėkia jos dukra iš išgąsčio ir jos rankose verkia vaikas. Atsisuko į tą vyrą, greičiausiai jam dar kažką pasakė, tačiau iš to streso nebepamena ką ir vyras į ją pasižiūrėjo su dar platesne šypsena, iškėlė du nykščius į viršų, atrodė, lyg kažką laimėjęs ir ramiai nuėjo savais keliais. Dukra vis dar klykė nesavu balsu, tačiau ji sakė greičiau kviesti policiją. Dukra iš karto iš kuprinės išsitraukė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Po šio pokalbio dukrai pasakė, kad kviestų jos vyrą, nes buvo prie pat namų. Kol laukė policijos, bandė atsigauti, prie jų iš kažkur priėjo moteris su vaikišku vežimėliu, kuri pasakė, kad tas pats vyras jai spyrė į nugarą. Ar moteris matė, kaip tas vyras užšoko ant jų vežimėlio, nežino. Sulaukus pareigūnų, nurodė vyro požymius ir pareigūnai nuėjo jo ieškoti. Vyras buvo nutolęs nuo jų labai netoli, neišsigando ir nebandė net pabėgti. Nei jos, nei jos dukros jis neprilietė. Įvykio metu buvo sukelta labai daug streso, viskas vyko labai greitai. Daugiau papildyti nieko neturi (1 t., b. l. 87-90).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 27 d. liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto pareigose. 2022 m. lapkričio 28 d. dirbdamas pagal iš anksto nustatytą grafiką, kartu su specialistu D. A. (D. A.), iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ant pranešėjos 7 mėnesių dvynukų užšoko nepažįstamas vyras. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi moterys, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. T. ir M. A., kurios nurodė, kad 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.30 val. einant (duomenys neskelbtini), su dvynukų vežimėliu, kuriame buvo mažamečiai vaikai – A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., pamatė priešais ateinantį nepažįstamą vyrą, kuris priėjęs arčiau netikėtai kojomis užšoko ant vežimėlio, kuriame tuo metu buvo mažamečiai. Nuo tokių veiksmų, vienas iš mažamečių iškrito iš vežimėlio, ant vežimėlio matėsi vežimėlio apgadinimai. Atvykusi greitosios pagalbos brigada mažamečius išvežė į VšĮ Santarų klinikas. Dirbant pagal požymius kartu su kolegomis, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pastebėtas pagal požymius atitinkantis vyras. Priėję prie minėto vyro, kaip vėliau paaiškėjo, tai G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastarasis elgėsi keistai, apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo, neklausė teisėtų jų reikalavimų prieiti prie tarnybinio automobilio. Kadangi G. R. ir toliau nevykdė teisėtų reikalavimų, t. y. paimant šį už rankų jas stangrino, kišo į kišenes, buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Taip pat į juos kreipėsi įvykio vietoje buvusi pilietė N. Z., kuri paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.15 val. ėjo (duomenys neskelbtini) su vežimėliu, kuriame buvo jos anūkas, ir prasilenkiant su nepažįstamu vyru, šis apsisuko ir koja vieną kartą spyrė jai į nugarą ir nieko nepasakęs nuėjo toliau (duomenys neskelbtini). N. Z. nuo medicinos pagalbos atsisakė, nurodė, kad sužalojimų nepatyrė, nuo smūgio pajuto fizinį skausmą ir labai išsigando. N. Z. atpažino G. R. kaip asmenį, kuris be priežasties spyrė jai į nugarą. Greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo G. R. ir nustatė, kad pastarajam medicinos pagalbos nereikia (1 t., b. l. 93-96).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 29 d. liudytoja apklausta V. R. parodė, kad yra G. R. mama. Kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). G. R. psichiatrinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra nustatyta oficialiai (duomenys neskelbtini). Tiksliai kada jam ši liga buvo nustatyta nepamena, bet kažkur apie 2000 m. Nuo to laiko G. R. nuolat turi vartoti vaistus. Nuo (duomenys neskelbtini) G. R. apie 10 metų, gal ir daugiau vartoja (duomenys neskelbtini), kur kiekvienoje tabletėje yra 300 mg. (duomenys neskelbtini) pavidalu). Šie vaistai jam labiausiai tinkami, juos vartodamas G. R. pasidarė aktyvesnis. Taip pat jis vartoja nuo (duomenys neskelbtini) vaistus įvarius, tačiau pastaruoju metu G. R. vartoja pavadinimu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) G. R. vartoja vaistus apie 7 metus. Anksčiau prieš vartojant šiuos vaistus, G. R. buvo nemotyvuotas, gulėdavo tik lovoje, niekas nedomino. Neseniai jis vartojo vaistus ir nuo nerimo, tikslaus pavadinimo nurodyti negali, nepamena, tačiau jų šiuo metu G. R. nereikia. Būdavo, kad jeigu pasibaigdavo G. R. išrašyti vaistai, turėdavo atsargoje kitokių, kuriuos vartodavo iki kol būdavo išrašyti jam tinkami. Nuo 2022 m. lapkričio 25 d. G. R. pasibaigė išrašyti reikiami vaistai nuo (duomenys neskelbtini) ir antidepresantai, o kadangi jo gydytoja sirgo, jam išrašyti niekas jų negalėjo, be to, šeštadienį ir sekmadienį niekas nedirba. Sesutė paprašė jo atvažiuoti pirmadienį, tad visą savaitgalį G. R. buvo be vaistų. Nuo penktadienio jokių jo elgesio pakitimų nematė, elgėsi taip, kaip visada. Tik vakar pastebėjo, kad G. R. labai skubėjo išeiti iš namų. Paklausė jo, kur taip skuba, G. R. atsakė „juk žinai, kad aš be vaistų. Važiuoju, o 12 grįšiu pietaut“ ir išskubėjo iš namų pasivaikščioti. Tačiau, kur tiksliai G. R. išėjo pasivaikščioti, nepasakė, nors ir klausė. Apie 10 val. papusryčiavęs G. R. išėjo iš namų. Apie 12 val. pradėjo skambinti sūnui, nes pradėjo pergyventi, kad šis negrįžta namo. Tačiau sūnus nekėlė telefono, pradėjo skambinti jo draugėms, tačiau jos irgi nežinojo, kur sūnus gali būti. Tuomet pasiskambino į Lazdynų ligoninę, Antakalnio ligoninę, Vytenio polikliniką (pamanė, kad gal anksčiau nuvažiavo pas gydytoją), tačiau buvo atsakyta, kad toks pristatytas nebuvo. Išsigandusi paskambino dukrai, pasakė, kad niekur neranda sūnaus. Dukra pasakė, kad belieka skambinti policijai. Paskambino 112, padiktavo sūnaus visus asmens duomenis ir jai pasakė, kad tuoj perskambins, nes nežinojo atmintinai G. R. telefono numerio, o pasakė, kad asmens paieška vykdoma pagal telefono numerį, nustatant jo buvimo vietą. Todėl greitai užsirašė numerį ir laukė skambučio. Po kurio laiko paskambino iš policijos ir pranešė, kad sūnus yra sulaikytas. G. R. nuo vaikystės yra labai geras žmogus, niekada nesipešdavo su savo seserimi, visada padėdavo. Ir šiuo metu G. R. yra jos rankos bei kojos, padeda nešti pirkinius, nes pati negali panešti. Labai prašo jo nesuimti ilgesniam laikui, nes yra ligotas, vyresnio amžiaus žmogus, jai reikalinga sūnaus pagalba. G. R. yra labai draugiškas, vis ieško naujų gražių, įdomių vietų, jas apžiūri, o po to ten važiuoja su draugais, kur jie fotografuojasi, grožisi vietovėmis. Labai gražiai tapo, yra meniškas žmogus. Labai mėgsta skaityti knygas. Tačiau labai gaila, turi nuolat vartoti vaistus. Mano, kad šio įvykio tikrai nebūtų buvę, jeigu sūnui nepritrūktų vaistų, be kurių jis negali būti nei dienos. G. R. yra nustatyta II neįgalumo grupė, o darbingumo tik 35 procentai, tad sūnus yra nedirbantis. Tai, kaip sūnus pasielgė vakar, toks atvejis yra pirmas. Pati yra šokiruota tokio jo poelgio, susijaudinusi, niekada nebūtų pagalvojusi, kad jos gerasis sūnus, kuris visiems padeda, gali taip pasielgti. Kad G. R. padedantis žmogus, gali patvirtinti ir jo draugai. Paskutinį kartą sūnus (duomenys neskelbtini) gydytas senokai, dar prieš prasidedant Covid-19 ligai. Tuomet sūnui buvo nutraukti antidepresantai, dėl ko jis vėl atsigulė į lovą, buvo nemotyvuotas, tad iškvietė jam greitąją, kuri G. R. išvežė į (duomenys neskelbtini) I skyrių, iš kur buvo paleistas po trijų dienų. Po to karto G. R. pagerėjo. Daugiau papildyti nieko neturi (1 t., b. l. 99-102).
Iš 2022 m. lapkričio 28 d. R. T. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.30 val., vaikščiojant (duomenys neskelbtini) šaligatviu kartu su mama M. A., su vežimėliu ir jos kūdikiais: A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), netikėtai prie jų priėjo jai nepažįstamas asmuo, kuris staiga užšoko ant vežimėlio kojomis, o būtent keliais, po šių vyro veiksmų iš vežimėlio iškrito lopšelis, iš kurio iškrito jos kūdikis. Jos mažamečiai vaikai nedelsiant buvo pristatyti į Santaros klinikas apžiūrai, kur vienam iš vaikų, o būtent A. T. nustatytas galvos sumušimas. Šio įvykio metu šis nepažįstamas vyras sugadino vežimėlį, 350 Eur vertės, bei nežymiai sutrikdė sūnaus sveikatą. Patyrė turtinę bei moralinę žalą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 23-25).
Iš 2022 m. lapkričio 28 d. N. Z. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad 2022 m. lapkričio 28 d. 10.30 val. jai einant į namus su naujagimiu anūku, kuris buvo vežimėlyje, buvo užpulta ties (duomenys neskelbtini), buvo stipriai spirta į nugarą. Tuo pat metu buvo užpulti kiti du mažamečiai vaikai vežimėlyje. Policija užfiksavo įvykį: ROIK (duomenys neskelbtini). Ištikta šoko ir norėdama apsaugoti savo anūką, pasišalino iš vietos (1 t., b. l. 26-27).
Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 28 d. 10.33 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje ant pranešėjos 7 mėn. dvynukų užšoko kažkoks vyras (1 t., b. l. 28-29).
Iš 2022 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra atvira vietovė, adresu: (duomenys neskelbtini). Žiūrint iš (duomenys neskelbtini), didėjančia tvarka, iš dešinės yra daugiabučiai namai, iš kairės važiuojamoji kelio dalis. Grumtynių pėdsakų nenustatyta, bendra tvarka nepažeista. Įvykio vieta nėra aptverta ir nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 34-40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 3816/2022 (1) konstatuota, kad remiantis A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenis, A. T. išorinių mechaninių sužalojimų nėra (1 t., b. l. 61-62).
Iš 2022 m. lapkričio 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos vaikų vežimėlis „Taco Corona Due“ su dvejais lopšiais. Apžiūrint vežimėlį matoma, kad deformuotas kairės pusės priekinis ratas, jis sulenktas į vidų ir matomas įbrėžimas ant plastmasės virš rato. Toliau apžiūrint vežimėlį matoma, kad sulaužyta plastmasė prie kairės pusės lopšelio tvirtinimo. Taip pat matoma, kad kiek deformuotas vežimėlio rėmas, bandant įstatyti į vežimėlį lopšelius, dėl rėmo deformacijos neįsistato. Daugiau apžiūrint vežimėlį apgadinimų nėra. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 106-116).
Iš 2023 m. gegužės 17 d. – 2023 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_104423_002“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_104423_002“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 10:43:51. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio. Matomos priešais stovinčios dvi moterys, kurios ant rankų laiko kūdikius, šalia stovi vaikiškas dvynukų vežimėlis. Moterys apibūdina įtariamąjį, nurodo, kad buvo su kuprine ir nuėjo tiesiai. Policijos pareigūnai grįžta į tarnybinį automobilį, vykdo įtariamojo paiešką pagal nurodytus požymius. Policijos pareigūnai per radijo ryšį informuoja, kad įtariamasis su žalia kuprine bėga link (duomenys neskelbtini), prašo informuoti kitus pareigūnus, reaguojančius į įvykius. Pareigūnų vairuojamas tarnybinis automobilis prasilenkia su kitu kolegų automobiliu, pareigūnas praneša, kad turi būti su žalia kuprine ir ranka nurodo, kur nubėgo. Pareigūnai grįžta prie pranešėjų, paprašo nurodyti daugiau įtariamojo požymių. Moteris nurodo, kad tariamasis buvo su pailga striuke, su akiniais, su kepure, kuprinė buvo žala, kaip pareigūnų automobilio juostos. Pareigūnas teiraujasi, ar reikalinga greitoji. Moterys pageidauja, kad vaikai būtų apžiūrėti medicinos darbuotojų. Policijos pareigūnas per radijo ryšį prašo iškviesti greitąją į įvykio vietą, kad apžiūrėtų vaikus, bei praneša įtariamojo požymius. Pranešėja papildo, jog įtariamasis iš priekio atrodantis kultūringai, bet ten moteris joms sakė, kad šiai spyrė į nugarą, irgi su vaiku. Pareigūnus per radijo ryšį informuoja, kad turi vieną sulaikytą bei prašo pranešėjų paklausti, kokios spalvos buvo kelnės. Pareigūnai teiraujasi, kokios spalvos buvo įtariamojo kelnės. Moterys nurodo, kad buvo tamsiai apsirengęs. Pareigūnas paprašo pavažiuoti kartu, atpažinti įtariamąjį. Pranešėja kartu su pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja į vietą, kur galimai sulaikytas įtariamasis. Pranešėja informuoja, kai žmogus eina tiesiai, nelabai nužiūri, kaip jis apsirengęs. Pareigūnų kolegos per radijo ryšį paprašo pranešėjos atpažinti beeinantį šaligatviu vyrą, kurio jie dar nesulaikė, tik įtaria, kad tai gali būti jis. Moteris nurodo, kad vyras labai panašus į įtariamąjį, turi tokią pat ryškiai žalią kuprinę. Moteris tiksliai nurodo į vyrą. Pareigūnai sustoja, prašydami vyro sustoti. Matoma, kaip šaligatviu eina vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke, su šviesios spalvos kelnėmis, su tamsiai mėlynos spalvos striuke, turi šviesiai žalios spalvos kuprinę, su akiniais. Pareigūnai sulaiko įtariamąjį ir paprašo prieiti prie tarnybinio automobilio. Panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Pareigūnai teiraujasi įtariamojo, ar turi draudžiamų daiktų. Įtariamasis atsako, kad turi tik telefoną. Pareigūnai atlieka paviršutinę įtariamojo apžiūrą. Po ko paprašo atsisėsti į sulaikytiems asmenims skirtą patalpą. Pareigūnai nurodo, kad važiuoja į įvykio vietą, kur liko nukentėję kūdikiai, kuriuos turi apžiūrėti atvykę medicinos darbuotojai. Pareigūnas tikslina pas pranešėją, sakydamas: „Tai tiesiog ėjote ramiai ir tą vaiką jūsų nustūmė ar kaip?“. Pranešėja pasakoja, kad ėjo kartu su mama ir dvynukais, o įtariamasis eidamas priešais šoko šuolį ir kojomis ant vaikų vežimo, ant galvų, ant visko, vienas vežimas krito. Pranešėja pasakoja verkdama. Policijos pareigūnai kartu su pranešėja grįžta į įvykio vietą, kur stovi moteris su vyru, kurie ant rankų laiko kūdikius ir pareigūnai. Vyras sako: „Kas per gyvuliu reikia būti, kad ant vaikų šokinėti“. Atvyksta greitoji medicinos pagalba. Vaizdo įrašo pabaiga 10:54:23, trukmė 10:29.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_105423_003“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_105423_003“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 10:54:22. Vaizdo įraše matoma, kaip pranešėja atvykusiems greitosios medicinos darbuotojams parodo, kuris iš dvynukų buvo nukritęs. Vaizdo įrašo pabaiga 10:54:34, trukmė 00:11.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_105604_004“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_105604_004“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 10:55:34. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai pasakoja, kurioje vietoje buvo sulaikytas įtariamasis. Tuo metu prieina moteris ir praneša, kad užpuolė jos mamą su naujagimiu, kol ji buvo poliklinikoje. Jai grįžus, mama papasakojo, kad buvo užpulta. Pageidavo rašyti pareiškimą. Pareigūnai informuoja, kad įtariamasis yra sulaikytas. Pareigūnai ieškosi pareiškimo blankų. Pareigūnai parašo perduoti nukentėjusiajai, kad ateitų atpažinimui. Moteris nueina. Vaizdo įrašo pabaiga 10:58:17, trukmė 02:43.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_105918_005“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_105918_005“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 10:58:48. Vaizdo įraše matome, kaip policijos pareigūnai bendrauja su įvykio liudininkais apie sulaužytą vežimą. Matomi du vyrai, vienas iš jų vyresnio amžiaus laiko kūdikį ant rankų, kitas jaunesnio amžiaus, kaip paaiškėja – kūdikių tėvas. Pareigūnai paprašo pareiškėjų pateikti dokumentus bei smulkiai aprašyti įvykio aplinkybes. Pareigūnai tikslina, kas matė įvykį, moteris informuoja, kad močiutė ir mama. Medicinos darbuotojai informuoja, kad abu kūdikiai bus vežami į Santaros klinikas. Pareigūnas per radijo ryšį informuoja apie kūdikių išvežimą į Santaros klinikas bei praneša, kad laukia kitos užpultos moters ir jei atpažins, jos pareiškimas bus prijungtas prie medžiagos. Vaizdo įrašo pabaiga 11:01:16, trukmė 02:28.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_110350_006“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_110350_006“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 10:43:51. Vaizdo įraše matoma, kaip prieina moteris, kurią taip pat užpuolė. Pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio dureles, kur laikinai sėdi įtariamasis, ir parodo ką tik priėjusiai moteriai. Moteris nurodo, kad laikinoje sulaikymo vietoje sėdintis įtariamasis, tai tas vyras, kuris ją užpuolė, nurodo, kad buvo su šiomis kelnėmis, su žalia kuprine. Pareigūnai nurodo, kad dėl įvykio nukentėjo trys moterys. Nukentėjusioji nurodo savo duomenis bei sako: „Aš matau, kad iš priekio ateina moteris, aš visa suprantat sustingau, galvoju, kas dabar bus, aš pradėjau rėkti ir jis tuomet užšoko ant abiejų vežimų iš karto“. Pareigūnas: „O ant jūsų irgi šoko, jus stūmė?“. Moteris nurodo, kad įtariamasis užpuolė iš už nugaros ir parodo, į kurią nugaros vietą jai sudavė. Pareigūnai teiraujasi, ar nereikia greitosios. Nukentėjusioji nurodo, kad jei kas skaudės, kreipsis į medikus pati, nes dabar šoko būsenoje, nieko nejaučia. Nukentėjusioji teiraujasi, ar dukra gali parašyti pareiškimą. Pareigūnai per radijo ryšį diskutuoja apie įtariamojo sulaikymo pagrindus, sveikatos būklę bei kokie procesiniai dokumentai turi būti užpildyti. Vaizdo įrašo pabaiga 11:09:51, trukmė 06:31.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_111211_007“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_111211_007“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 11:11:41. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai informuoja, kad nukentėję gali eiti namo, nufotografuoja vežimėlį, ant kurio užšoko įtariamasis. Vaizdo įrašo pabaiga 11:13:12, trukmė 01:31.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_112942_008“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_112942_008“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 11:29:41. Matoma, kaip prie tarnybinio policijos automobilio, stovi pareigūnas ir pasilenkęs greitosios pagalbos darbuotojas klausia įtariamojo, sėdinčio tarnybiniame automobilyje: „Kas atsitiko, galite paaiškinti?“. Vaizdo įrašo pabaiga 11:29:46, trukmė 00:04.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1128_113003_009“. Vaizdo įrašo kairiojo kampo viršuje matomas užrašas „2022_1128_113003_009“, apačioje užrašas „VLN_KPV_619596 2022/11/23“. Vaizdo įrašo pradžia 11:30:01. Vaizdo įraše matoma, kaip greitosios pagalbos darbuotojas bendrauja su įtariamuoju, pareigūnas informuoja, kad įtariamasis turi neįgalumą. Greitosios pagalbos darbuotojas teiraujasi įtariamojo, dėl ko jam yra skirtas neįgalumas ir ar dabar turi nusiskundimų sveikata. Įtariamasis atsako: „Ne“. Greitosios pagalbos darbuotojas tikrina įtariamojo duomenis, klausia įtariamojo, kur šis dabar randasi. Įtariamasis atsako, jog „(duomenys neskelbtini)“. Greitosios pagalbos darbuotojas klausia: „Prie kurio namo?“. Įtariamasis: „Nežinau, ne vietinis“. Greitosios pagalbos darbuotojas pasiteirauja, kurioje mašinoje sėdi įtariamasis, šis patvirtina, jog policijos. Greitosios pagalbos darbuotojas informuoja, kad įtariamajam medicinos pagalbos nereikia ir atsisveikina. Vaizdo įrašo pabaiga 11:31:35, trukmė 01:33 (1 t., b. l. 121-125).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 1 – ojo poskyrio specialisto D. B. 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo 2023 m. sausio 27 d. liudytojo apklausos protokole (2 t., b. l. 16).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-10/2023 konstatuota, kad G. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl, siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek šiuo metu, tikslinga skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 20).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. – gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-91/2023 nurodyta, kad įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu G. R. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę G. R. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. R. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę G. R. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl G. R. psichikos būklės jo dalyvavimas teismo procese nerekomenduojamas. Dėl savo psichikos būklės G. R. negali teisingai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, jo parodymus reikšmingai įtakoja jam nustatytas psichikos sutrikimas. G. R. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (3 t., b. l. 50-56).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio tvarka ištirtais ir įvertintais byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiųjų N. Z., R. T., liudytojų V. R., M. A., D. B. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų pareiškimais, specialisto išvada, apžiūrų protokolais, konstatuotina, kad buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir šias veikas padarė G. R., o būtent, jis 2022 m. lapkričio 28 d. apie 10.30 val. viešoje vietoje – prie namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, be jokios priežasties įspyrė nepažįstamai einančiai N. Z. į nugarą, taip nukentėjusiajai N. Z. sukėlė fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką užpuolė kitus nepažįstamus praeivius – R. T., kuri buvo su vaikišku vėžimėliu ir jame buvusiais mažamečiais nukentėjusiaisiais vaikais – A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra užšoko ant vaikiško vėžimėlio, po ko iš vėžimėlio nukrito lopšelis ir iš jo iškrito mažametis A. T., kuris susimušė galvą, dėl ko mažametis nukentėjusysis A. T. parytė fizinį skausmą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei mažamečiui sukėlė fizinį skausmą. Tokie G. R. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.
Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu G. R. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo smurtą, tokiu būdu realiai sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir kitų klausimų
Teismas konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas G. R. padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 str. 1 d.). Nepakaltinamumas – tai tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Tai, kad G. R. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas patvirtina baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. – gegužės 26 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-91/2023 nurodyta išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu G. R. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ir baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu jis negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat dėl minėto psichikos sutrikimo jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. G. R. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (3 t., b. l. 50-56).
Vadovaujantis BPK 392 straipsnio 1 dalimi, teismo pripažintiems nepakaltinamais asmenims, teismas taiko BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosios medicinos priemonės – gydymo bei valstybės prievartos priemonių derinys. Jų taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės psichiatrijos įstaigose ir tuo siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo galimų pavojingų tokio asmens visuomenei veikų, tiek patį veiką padariusį asmenį nuo galimų pavojų, gresiančių neintegruotai visuomenei asmenybei.
Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Medicininių priemonių taikymas nėra kriminalinė bausmė, šių priemonių taikymas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam nepakaltinamumo būsenoje asmeniui neužtraukia pastarajam neigiamų pasekmių, kurios yra būdingos teistumui. Tokiems asmenims reikalingas ne bausmės taikymas, o gydymas. Atsižvelgtina į tai, kad tokie asmenys, būdami neizoliuoti nuo visuomenės, gali toliau daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, būdami neintegruoti dėl savo ligos visuomenėje, jie gali tapti kitų asmenų neteisėtų veikų aukomis.
Pažymėtina, kad BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo teismas atsižvelgia į teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes, G. R. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis.
Teismo posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas M. J. nurodė, kad palaiko surašyto ekspertizės akto išvadas, paaiškino, kad G. R. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), todėl dėl savo psichikos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kas iš esmės atitinka nepakaltinamumo kriterijus. Mano, kad išlieka asmens socialinio pavojingumo rizika, o šį pavojingumą sąlygoja nepakankamai gera G. R. psichikos būklė ir nepakankama kritika tiek veikos atžvilgiu, tiek savo būsenai, taip pat pavojingumą šiuo atveju apsprendžia ir veikų pobūdis, pavojingumas, todėl mano, kad šiuo atveju reikalingos stacionarinės priverčiamosios medicinos priemonės, siekiant suvaldyti tas rizikas, susijusias su neadekvačiu tiriamojo elgesiu, kuris kyla iš jo psichikos sutrikimo. Išlieka tam tikri simptomai, trikdantys asmens ryšį su realybe, tai kliedesinės tematikos požymiai, todėl rizika išlieka galimo kažkokio neadekvataus atsikartojimo susidarius tam tikroms sąlygoms. Ambulatoriškai asmuo negali būti gydomas, nes išlieka per didelė rizika, kad psichikos sutrikimas nebus suvaldytas pakankamai ir nebus pakankamai sukontroliuotas. Reikalingas geresnis gydymo efektas, didesnė gydymo kontrolė. Nors po veikos padarymo buvo gydomas stacionare, tačiau buvo matyti, kad tas gydymas nebuvo pakankamas.
Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 str. 2 d.), o BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
Teismas šioje byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti minėtame ekspertizės akte bei jį surašiusio eksperto M. J. teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Remdamasis anksčiau aptartais duomenimis, teismas daro išvadą, kad G. R. liga yra pažengusi, jam yra reikalingas ilgalaikis nepertraukiamas gydymas, dėl šios ligos jis yra socialiai pavojingas, tačiau jis pats nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, ambulatorinis ir epizodinis stacionarinis gydymas neduoda rezultatų, kaip matyti, šiuo atveju pasireiškė smurtinio pobūdžio baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų (nukreiptų į asmenų sveikatą ar gyvybę) padarymu, eksperto teigimu, yra rizika, kad panašūs veiksmai gali pasikartoti, asmens kritika ligai ir padarytoms veikoms nėra pakankama, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str. 1 ir 2 d.).
G. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, galiojanti iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (2 t., b. l. 64-68, 85-89, 99-101, 120-123; 3 t., b. l. 104-107), paliktina iki nutarties vykdymo pradžios.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 99,87 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl A. T. gydymo išlaidų atlyginimo ir pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 4-5, 9-10).
Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.
G. R. šioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. G. R. nėra civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, todėl paliktinas nenagrinėtinu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės – nutarčiai įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,
nutaria:
pripažinti, kad G. R. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas.
Taikyti G. R. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) bendro stebėjimo sąlygomis.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
G. R. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, palikti iki nutarties vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės – nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.