Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1191-945/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
e2S-1191-945/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04361-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vartonas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1191-945/2019Proceso Nr. 2-69-3-04361-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.1.10.7; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vartonas“ dėl žalos, padarytos asmens sveikatai darbo metu, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu (e. b. l. 29–35) prašė priteisti iš atsakovės 108,70 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu ieškovas pateikė prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti (e. b. l. 1–4).

2. 2019 m. kovo 22 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.

3. 2019 m. balandžio 10 d. teisme buvo gautas atsakovės atsiliepimas (e. b. l. 70–79), kuris buvo priimtas 2019 m. balandžio 16 d. rezoliucija.

4. 2019 m. balandžio 18 d. potvarkiu (e. b. l. 110) byla perskirta nagrinėti kitam teisėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi (e. b. l. 106–109) netenkino ieškovo prašymo atnaujinti jam terminą ieškiniui teisme reikšti ir civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškinys bylą anksčiau nagrinėjusios teisėjos buvo priimtas prieš tai neišsprendus ieškovo prašymo atnaujinti jam terminą ieškiniui teisme pareikšti. Teismas pažymėjo, kad procesinis terminas, per kurį ieškovas turėjo teisę pareikšti teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, ieškovui pasibaigė 2019 m. sausio 16 d., o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 13 d. Ieškovo nurodytų termino praleidimo priežasčių teismas nelaikė svarbiomis, todėl netenkino jo prašymo atnaujinti praleistą terminą ir bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu (e. b. l. 112–115) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas civilinę bylą nutraukė nepagrįstai, nes ieškinys teisėjos rezoliucija jau buvo priimtas, o tai reiškia, kad teismas praleistą terminą atnaujino. Be to, jau buvo gautas atsiliepimas į ieškinį.

1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, byla turi būti nagrinėjama nuo pradžių.

1.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnis nenumato, kad nagrinėjama byla gali būti nutraukiama naujai paskirtam teisėjui iš naujo išsprendus termino ieškiniui pateikti atnaujinimo klausimą, kai toks klausimas jau išspręstas teisėjos rezoliucija.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (e. b. l. 126–128) atsakovė prašo skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą nutartį, todėl panaikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsakovė nesutinka su ieškovo išsakyta pozicija, kad teisėja, rezoliucija priimdama ieškinį, kartu išsprendė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 22 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2019 m. balandžio 16 d. rezoliucija buvo priimtas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. 2019 m. balandžio 18 d. potvarkiu dėl teisėjos bylų perskyrimo, civilinė byla buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui, kuris, nustatęs, kad ieškinys paduotas teismui praleidus įstatymu nustatą terminą, 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui).

10. Šiuo atveju apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Šis terminas gali būti atnaujinamas teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 231 straipsnio 2 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad terminas nesutinkančiai su darbo ginčų komisijos sprendimu šaliai kreiptis į teismą yra procesinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015), todėl klausimai, susiję su šio termino praleidimo pasekmėmis ar praleisto termino atnaujinimu, sprendžiami CPK VI skyriuje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam procesiniam terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi praleisdamas DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą: darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2018 m. gruodžio 17 d., terminas ieškiniui paduoti suėjo 2019 m. sausio 17 d., o ieškinį ieškovas pateikė 2019 m. kovo 13 d. Dėl nurodytos priežasties teismas turėjo ieškinį atsisakyti priimti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. kovo 22 d. rezoliucija ieškinį priėmė, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

13. Ieškinio priėmimas buvo galimas tik prieš tai atnaujinus praleistą procesinį terminą. Tokia galimybė numatyta DK 231 straipsnio 2 dalyje ir CPK 78 straipsnio 1 dalyje. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atnaujindamas praleistą procesinį terminą teismas neprivalo nurodyti jokių tokio sprendimo motyvų, klausimas išsprendžiamas rezoliucija (CPK 78 straipsnio 5 dalis), kuri nėra skundžiama. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad, gavęs praleidus terminą pateiktą ieškinį ir jį priėmęs teismas, nors to tiesiogiai ir nenurodydamas, išsprendė ir termino ieškiniui pateikti atnaujinimo klausimą bei pasikeitus teismo sudėčiai šį klausimą spręsti iš naujo nebuvo pagrindo.

14. Kad rezoliucija, kuria procesinis dokumentas yra priimamas, gali būti pagrindu spręsti, jog buvo atnaujintas praleistas terminas procesiniam dokumentui pateikti, akcentuojama ir aktualioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018), kartu nurodant, kad tokios išvados pagrįstumas gali būti sąlygojamas ir reikšmingų klausimui spręsti aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys apie keleto tokių reikšmingų aplinkybių egzistavimą. Pirma, termino praleidimo faktas buvo akivaizdus iš prie ieškinio pridedamų dokumentų turinio. Ieškovas kartu pateikė prašymą atnaujinti procesinį terminą, ženkli ieškinio priedų dalis buvo susijusi būtent su svarbių termino praleidimo priežasčių įrodinėjimu. Dėl nurodytos priežasties teismas priimdamas ieškinį negalėjo neįvertinti termino praleidimo klausimo. Antra, ieškinyje pareikštas reikalavimas yra itin jautraus socialinio pobūdžio, susijęs su ieškovo dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėtos žalos atlyginimo klausimo išsprendimu. Tokio reikalavimo nenagrinėjimas formaliais pagrindais negali būti pateisinamas. Trečia, kaip teisingai nurodoma ieškovo prašyme atnaujinti praleistą procesinį terminą, reikalavimui taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (DK 15 straipsnis). Be to, DK 220 straipsnyje įtvirtintas 3 mėn. kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra procedūrinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2010, 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016), vienintele šio termino praleidimo pasekme gali būti galimybės ginčą išspręsti darbo ginčų komisijoje praradimas, tačiau šio termino nesilaikymas, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, negali būti vertinamas kaip kokiu nors būdu įtakojantis asmens teisę kreiptis į teismą. Ketvirta, nors ieškovas kreipimosi į teismą terminą praleido beveik 2 mėnesiais, teismui teiktame prašyme jis įvardijo konkrečias vėlesnio kreipimosi priežastis. Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamų dokumentų, darbo ginčų komisijoje ieškovą atstovavo advokatė, kuriai elektroniniu paštu buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Tačiau išnagrinėjus bylą priimtas sprendimas advokatei nebuvo išsiųstas, sprendimą darbo ginčų komisija išsiuntė pačiam ieškovui. Atstovei sprendimo kopija įteikta 2019 m. sausio 21 d., po jos pateikto prašymo, kai terminas ieškiniui pateikti jau buvo pasibaigęs. Nors šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad sprendimas buvo įteiktas pačiam ieškovui 2018 m. gruodžio 19 d., tačiau spręsti, jog nenuoseklūs ginčą nagrinėjusios institucijos veiksmai įteikiant procesinius dokumentus negalėjo turėti įtakos ieškovo, kuris nėra teisininkas, tolimesniems veiksmams, nėra pagrindo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys apie atstovės nedarbingumą didžiąją dalį vėlavimo laikotarpio, todėl abejoti ieškovo pateiktame prašyme nurodyta aplinkybe, jog būtent dėl atstovės ligos ieškinio pateikimas dar labiau užsitęsė, taip pat nėra pagrindo. Ši objektyvi aplinkybė nepriklausė nuo ieškovo valios, todėl reikšmingų procesinių pasekmių jam taikymas (draudimas teismine tvarka ginti savo teisių) tokioje situacijoje negali būti pateisinamas.

15. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos nutraukimas atsisakant atnaujinti procesinį terminą nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais, sąlygoja itin formalų teisingumo vykdymą (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).

16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl 2019 m. balandžio 23 d. nutartį panaikina, klausimą išsprendžia iš esmės, pripažįsta, kad terminas ieškiniui pateikti yra atnaujintas, bei perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti.

Pripažinti, kad terminas ieškiniui pateikti yra atnaujintas.

Perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas