Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-286-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-17
Bylos Nr.: e2A-286-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01402-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pereda“
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo: T. B.

Kategorijos

2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-286-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01402-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pereda“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pereda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo T. B. (T. B.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pereda“ dėl 110,90 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės UAB „Pereda“ valdomos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, remdamasi Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1.1.1 punktu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, sumokėdama 110,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtą 110,90 Eur draudimo išmoką.

1.2. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovė) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir yra skolinga 110,90 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pereda“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 110,90 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 110,90 Eur sumą nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovės valstybei 6,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko dėl trečiojo asmens T. B. veiksmų. Atsakovės nuomone, ta aplinkybė, kad transporto priemonę eismo įvykio metu valdė trečiasis asmuo, kuris yra tikrasis transporto priemonės savininkas, turi reikšmės transporto priemonės valdytojos atsakomybės netaikymui. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir nuspręsti dėl transporto priemonės valdytojo atsakomybės netaikymo, atleidimo nuo jos ar sumažinimo tuo pagrindu, kad už eismo įvykį yra atsakingas trečiasis asmuo, o transporto priemonės valdytoja yra atsakovė.

Atsiliepimas

2.2. Atsakovės atstovas teigia, kad atsakovė, būdama automobilio valdytoja ir siekdama įgyvendinti automobilio valdytojos teises, 2018 m. liepos 23 d. įregistruodama automobilį pateikė visus tam būtinus dokumentus – vienas iš jų buvo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad draudimo liudijimas galiojo nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., draudėjas buvo T. B. – automobilio savininkas.

2.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad trečiajam asmeniui suteikė transporto priemonės įregistravimo paslaugas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Teismas pažymėjo, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

2.5. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas yra T. B., o valdytoja – UAB „Pereda“. Transporto priemonė eismo įvykio, kurio metu kilo žala tretiesiems asmenims, metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas prašė nuostolių atlyginimą priteisti iš transporto priemonės valdytojos, motyvuodamas tuo, kad valdytoja yra atsakinga už žalos padarymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad įvykio dieną – (duomenys neskelbtini) – ji nebuvo automobilio valdytoja. Visos šios tarpusavyje susijusios aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad atsakovei UAB „Pereda“ tenka atsakomybė atlyginti žalą, kuri atsirado jai neįvykdžius pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Atsakovės nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė transporto priemonės valdytojo sąvoką ir jo pareigas nustatančias teisės normas, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje išdėstytų nurodymų: pirmosios instancijos teismas ir vėl nesiaiškino, nenustatė ir neįvertino, ar nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę, jei taip – kokiu pagrindu, neįvertino savininko pareigos apdrausti transporto priemonę, teismas nenustatė savininko / valdytojo veiksmų, turėjusių įtakos žalai kilti, tinkamai nenustatė transporto priemonės savininko ir valdytojo pareigų turinio ir apimties.

3.2. Ieškovas iš atsakovės nuostolių atlyginimo regreso tvarka reikalavo ir teismas sprendimu jį priteisė tuo pagrindu, kad atsakovė, būdama automobilio (duomenys neskelbtini) valdytoja, neįvykdė pareigos apdrausti automobilį privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovė nesutinka, kad eismo įvykio dieną turėjo pareigą apdrausti (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl to jai negali kilti atsakomybė už šios pareigos neįvykdymą.

3.3. Tai, kad, pagal VĮ „Regitra“ duomenis, UAB „Pereda“ yra (duomenys neskelbtini) valdytoja, nereiškia, kad atsakovė buvo šio automobilio valdytoja eismo įvykio dieną. Esminę reikšmę turi tai, kad eismo įvykį sukėlė (neapdraustu automobiliu eisme dalyvavo) jos savininkas T. B.. Tai neginčijamai patvirtina faktą, kad atsakovė automobilio valdymą jau buvo praradusi, nes buvo grąžinusi automobilį jo savininkui. Po to, kai automobilis buvo įregistruotas, jį pasiėmė savininkas, ir atsakovė daugiau automobilio nebevaldė.

3.4. Aplinkybė, kad transporto priemonė po 2018 m liepos 23 d. buvo apdrausta dar 3 kartus, atsakovei yra siurprizinė, ji apie tai sužinojo tik susipažinusi su sprendimu. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad nedraudė T. B. priklausančio automobilio. Priešingų įrodymų byloje nėra.

3.5. Įstatymo leidėjas aiškiai ir imperatyviai būtent savininkui nustato pareigą apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tik išimtiniais atvejais ši savininko pareiga perleidžiama transporto priemonės valdytojui. Atsakovė pažymi, kad ne bet koks transporto priemonės valdytojas turi pareigą apdrausti automobilį. Atsakovės ir trečiojo asmens sutartiniai santykiai nebuvo savininko ir valdytojo sutartiniai santykiai, nurodyti TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje, dėl to šios normos pagrindu atsakovei nekyla atsakomybė sudaryti draudimo sutartį. Tokia atsakomybė jai nekyla ir jokiu kitu pagrindu. Be to, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad automobilį privalomuoju draudimu apdraus atsakovė.

3.6. Net jei teismas nuspręstų, kad būtent atsakovė turėjo pareigą apdrausti eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, UAB „Pereda“ turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad iš jos savo automobilį pasiėmęs teisėtas jo savininkas T. B. važinės juo neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė neturėjo nei teisinės, nei fizinės galimybės to kontroliuoti, dėl to jai negali kilti atsakomybė.

3.7. Ieškovas, žinodamas, kas yra automobilio savininkas, neginčydamas, kad būtent savininkas vairavo savo paties neapdraustą automobilį, kaltais veiksmais sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos, atsakovą šioje byloje pasirinko netinkamai, nes UAB „Pereda“ nepažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, apie atsakovės vykdomą veiklą, kuri galbūt turi nusikalstamos veikos požymių, pranešti prokurorui. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovas nurodo, kad reikalavimas grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtą sumą atsakovei pareikštas kaip asmeniui, atsakingam už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), o ne kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

4.2. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad eismo įvykio metu ji nebebuvo transporto priemonės valdytoja (kad transporto priemonės valdymą buvo teisėtai perleidusi kitam subjektui), taigi yra atsakinga už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

4.3. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, siekdama išvengti atsakomybės, apeliaciniame skunde atskleidžia savo vykdomos veiklos ypatumus, kuri akivaizdžiai yra neteisėta. Atsakovė, galbūt siekdama išvengti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų taikymo, suteikia užsienio valstybių piliečiams galimybę Lietuvoje savo vardu įregistruoti transporto priemones, netrukdomai su lietuviškais valstybiniais numeriais važinėti po įvairias valstybes ir už atitinkamą mokestį teikia VĮ „Regitra“ tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovas mano, kad apie tokią atsakovės veiklą reiktų pranešti prokuratūrai (Civilinio proceso kodekso 300 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo pridėti naujus įrodymus – draudimo sutarties liudijimus, pinigų priėmimo kvitą, draudimo bendrovės raštus dėl informacijos suteikimo. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į raštų dėl informacijos suteikimo datas, akivaizdu, jog šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau.

8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijoje apie eismo įvykį Nr. 07-19-9490877 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste dėl atsakovės UAB „Pereda“ valdomos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 25 d. duomenimis, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – T. B., valdytoja – UAB „Pereda“. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, remdamasi 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1.1.1 punktu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą ir vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, sumokėdama 110,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtą 110,90 Eur draudimo išmoką. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.

9. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2018 m. liepos 23 d. atsakovė pateikė prašymą dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo; prašyme kaip transporto priemonės valdytoja nurodyta UAB „Pereda“, kaip transporto priemonės savininkas – T. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Prašymą pasirašė atsakovės atstovas E. J.. Įregistruojant transporto priemonę buvo pateiktas privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. AEC9060074, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Agvinta“ ir T. B., kiti dokumentai.

10. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, remdamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, konstatavo, kad atsakovei UAB „Pereda“ tenka atsakomybė atlyginti žalą, kuri atsirado neįvykdžius pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, ji nesutinka, kad eismo įvykio dieną turėjo pareigą apdrausti „Audi A6“ privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl to jai negali kilti atsakomybė už šios pareigos neįvykdymą.

11. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Remiantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nagrinėjamu atveju žala eismo įvykio metu buvo padaryta Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemone, kuri įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Įvykus eismo įvykiui, šios transporto priemonės savininkas buvo T. B., o valdytoja – atsakovė UAB „Pereda“. Ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui naudojantis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise susigrąžinti dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo sumokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, aktualus asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, nustatymo klausimas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies prasme.

12. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

13. Taigi nurodytoje TPVCAPDĮ normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo yra transporto priemonės savininkas. Kartu joje įtvirtinta išlyga, kada už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas kitas asmuo. Jis turi būti sudaręs lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, kitą panašaus pobūdžio sutartį.

14. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 straipsnio 1 dalis).

15. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimties taikymui teisiškai reikšmingi yra tokie nuomos santykiai, kai sutartyje nurodyto termino pabaigoje, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, nuosavybės teisė į parduodamą daiktą pereina atitinkamai lizingo gavėjui ar pirkėjui.

16. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas.

17. Taigi pagal įstatymą lizingo gavėjas ar pirkėjas turi pareigą sudaryti draudimo sutartį, esant atitinkamai lizingo (finansinės nuomos) ar išperkamosios nuomos santykiams, o tuo atveju, jei šalis sieja kiti teisiniai santykiai (nuomos, panaudos ir kt.), aptariama transporto priemonės savininko pareiga gali būti perduota kitam asmeniui tik sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2018 m. liepos 23 d. atsakovė pateikė prašymą dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo, prašyme kaip transporto priemonės valdytoja nurodyta UAB „Pereda“, kaip transporto priemonės savininkas – T. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Prašymą pasirašė atsakovės atstovas E. J.. Įregistruojant transporto priemonę buvo pateiktas privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. AEC9060074, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Agvinta“ ir T. B., kiti dokumentai. Byloje nėra jokių įrodymų dėl to, kokiu pagrindu atsakovė buvo įregistruota kaip transporto priemonės valdytoja, taip pat dėl to, jog šalys būtų sudariusios susitarimą, kad įstatyme įtvirtinta transporto priemonės savininko T. B. pareiga sudaryti draudimo sutartį būtų perduota atsakovei UAB „Pereda“. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant įrodymų, jog transporto priemonės savininkas ir valdytoja būtų susitarę dėl pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį perleidimo valdytojai, pareiga sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį išliko transporto priemonės savininkui T. B.. Konstatavus nurodytą aplinkybę, darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai pareiškė atsakovei kaip transporto priemonės valdytojai reikalavimą grąžinti sumą, sumokėtą atlyginant žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, nes atsakingu už draudimo sutarties sudarymą šiuo atveju laikytinas transporto priemonės savininkas, kuriam ir tenka atsakomybė už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą. Nenustačius civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygų, ieškovo ieškinys atsakovei patenkintas nepagrįstai.

19. CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina, jog teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl kreipimosi į prokurorą nurodyto straipsnio pagrindu. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nemano, jog nagrinėjamu atveju toks pagrindas egzistuoja.

20. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

22. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 15 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės ieškovui, taip pat dėl 6,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 92, 93 straipsniai).

23. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 20 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2021 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 18, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmąjį kartą (civilinės bylos Nr. e2A-472-613/2021). Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

24. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovo priteistinas 6,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

25. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistina 20 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie kitas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pereda“ 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro valstybei 6,23 Eur (šešis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pereda“ 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, atlyginimo.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisKristina DomarkienėMilda Skersienė