Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo C. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo C. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. (D.) ieškinį atsakovui C. D. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė bylos šalių santuoką, sudarytą 2019 m. spalio 5 d. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Sprendimas neįsiteisėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovės vertinimu, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie jo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo sumažinti iš apelianto, jaunesniajam sūnui, priteisto laikino išlaikymo dydžio iki 200 Eur. Ieškovės nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentuoja tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovė teigia pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus ir privalo dėti maksimalias pastangas jaunesniojo sūnaus poreikiams tenkinti. Anot ieškovės, teismo teisingai pastebėta, kad iš apelianto jaunesniajam sūnui priteistas 250 Eur laikino išlaikymo dydis objektyviai negali būti mažinamas, nes nesiekia net minimalios sumos, skirtos būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikino išlaikymo jaunesniajam sūnui sumažinimo iki 200 Eur iki teismo sprendimo priėmimo.

Dėl faktinių aplinkybių

14. Ieškovė pareikštu ieškiniu, prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

15. 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vyresniajam sūnui, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo.

16. 2022 m. kovo 2 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą jaunesniajam sūnui, mokama kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo.

17. Atsakovui pateiktus prašymą dėl laikino išlaikymo jaunesniajam sūnui sumažinimo nuo 250 Eur iki 200 Eur, teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė.

Dėl atskirojo skundo esmės

18. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

19. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

20. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti, kol įsiteisės teismo sprendimas. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip, negu nustatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan.

21. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra darbingas, darbingo amžiaus, verčiasi individualia veikla, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, turi visas galimybes dėti maksimalias pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, gauti pakankamas pajamas ir tokiu būdu patenkinti bent jau minimalius ir būtiniausius savo mažamečių vaikų poreikius. Įvertinęs, kad iš apelianto – jaunesniajam sūnui priteistas 250 Eur laikino išlaikymo dydis nesiekia net kasacinio teismo praktikoje formuojamo orientacinio minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijaus, t. y. pusės Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 730 Eur (apie 533 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priteistas laikino išlaikymo dydis laikytinas proporcingu.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo nesutikti tu tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, juolab priešingos išvados nelemia apelianto nurodyti argumentai apie jo paties poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad nepakankamas pajamų gavimas, kai tuo tarpu byloje nėra nustatytų objektyvių priežasčių trukdančių gauti didesnes pajamas, pačios savaime nelemia pagrindo dėl neproporcingai mažo laikino išlaikymo priteisimo.

23. Apelianto argumentai dėl laikino išlaikymo dydžio nepagrįstumo, suteikiančio prioritetą ieškovės interesams bei pažeidžiantis proporcingumo principą, laikytini deklaratyviais ir nepaneigiančiais teismo išvadų dėl nustatytos sumos skirtinos vaiko laikinam išlaikymui pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, pritaria, jog bylos duomenimis darbingo amžiaus apeliantas gaunantis pakankamas pajamas gali proporcingai savo turtinei padėčiai užtikrinti bent jau minimalius ir būtiniausius jaunesniojo sūnaus poreikius. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kokio dydžio laikiną išlaikymą jis galėtų mokėti jaunesniajam sūnui ir kokio dydžio laikino išlaikymo pakaktų sūnaus poreikių patenkinimui, bei kokiais objektyviais faktiniais duomenimis remiantis dydis turėtų būti nustatytas.

25. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl apeliantas nors ir gauna pensiją, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

26. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas vertina ir dėl jų pasisako teismo sprendime tik po to, kai byla būna išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškėjus tiek tikriesiems vaiko poreikiams pagal jo amžių, tiek tėvų galimybėms teikti konkretaus dydžio išlaikymą.

27. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apelianto C. D. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.