Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP GROUP Construction“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4597-998/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Construction“ ieškinį atsakovui D. R. (D. R.) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Byloje 2019 m. birželio 17 d. 9.30 val. paskirtas teismo posėdis.

3. Šalys apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotos tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. CPK 246 straipsnio 4 dalis numato, kad jei duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai nėra ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis ar neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių.

9. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, nuolat neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apie teismo posėdį, vykusį 2019 m. birželio 17 d. 9.30 val., buvo informuota teismo pranešimą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). Šios aplinkybės ieškovė neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Į teismo posėdį ieškovė ar jos kitas įgaliotas asmuo neatvyko (CPK 155 straipsnio 1 dalis). Iki teismo posėdžio pradžios nepateiktas pranešimas apie neatvykimo priežastis ar prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją ir įvertinęs ieškovės ir atsakovo procesinį elgesį, ieškovės atstovavimo galimybes, nesant atsakovės prašymo priimti sprendimą už akių, ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ji buvo aktyvi viso proceso metu ir nesuprato neatvykimo į teismo posėdį teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį ir nutarė jį nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. balandžio 29 d. 9.30 val. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose (S. Daukanto g. 8, Klaipėda). Šia nutartimi šalims buvo išaiškintina, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas gali priimti sprendimą už akių, o jei į parengiamąjį posėdį be svarbių priežasčių neatvyks abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovė apie šį parengiamąjį posėdį buvo informuota tinkamai. 2019 m. balandžio 23 d. ieškovė teismui pateikė prašymą bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti ieškovei nedalyvaujant ir nepradėti bylos nagrinėjimo iš esmės. 2019 m. balandžio 29 d. teismas, atsižvelgęs į gautą prašymą, į tai, jog atsakovas į posėdį neatvyko, nutarė atidėti parengiamąjį teismo posėdį iki 2019 m. gegužės 20 d. 9.30 val. ir įpareigojo ieškovę pateikti papildomus dokumentus, kurių nepateikė pagal 2019 m. balandžio 1 d. nutartį. Tą pačią dieną ieškovei buvo išsiųstas teismo pranešimas. 2019 m. gegužės 17 d. ieškovė teismui pateikė prašymą bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti ieškovei nedalyvaujant ir nepradėti bylos nagrinėjimo iš esmės. 2019 m. gegužės 20 d. teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė teismo posėdį 2019 m. birželio 17 d. 9.30 val. Ieškovei teismo pranešimas išsiųstas tą pačią dieną. Į 2019 m. birželio 17 d. paskirtą teismo posėdį nė viena iš šalių neatvyko, nepateikė prašymų dėl posėdžio atidėjimo.

12. Iš nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė, pati inicijavusi teisminį procesą dėl darbo teisinių santykių, sistemingai nevyko į parengiamuosius teismo posėdžius, nurodydama iš esmės tas pačias aplinkybes, tačiau nepateikdama šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytas vadovo užimtumas savaime nepatvirtina negalėjimo atvykti į posėdžius. Ieškovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, trukdančių pasirūpinti atstovavimu (CPK 20 straipsnis). Ieškovei siųstame šaukime, teismo pranešimuose, teismo nutartyje išaiškintos neatvykimo į teismą teisinės pasekmės. Ieškovė neginčija, kad ji teismo šaukimą, teismo nutartis, teismo pranešimus gavo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė nebendradarbiavo su teismu ir neteikė dokumentų, nurodytų 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje. Atsižvelgus į ieškovės veiksmus galima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji nėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

13. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 4 dalį ir paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.