- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-191-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00391-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- G. I.
- Išvadą teikia
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-109-356/2019 pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. K., G. K., A. K., institucija teikianti išvadą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas G. I. prašė teismo įpareigoti atsakovę J. K. nugriauti statinį – garažą (toliau ir statinį), esantį atsakovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype 2016 m. rugpjūčio 13-15 d. savavališkai, t. y., neturint jo sutikimo, mažesniu nei 3 m atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos, buvo pastatytas garažas. Statinys pastatytas iš pietinės pusės, todėl užstoja saulę medžiams, vaiskrūmiams ir kitiems augalams, augantiems jo žemės sklype, be to, jis negali realizuoti parengto statinio projekto. Teigė, kad ginčui spręsti taikytinos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.103 straipsnio nuostatos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes bei CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas. Nurodė, kad statinys pastatytas pažeidžiant jo teises ir nesilaikant tuo metu galiojusio STR.1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3.2 punkto, Žemės įstatymo 21 straipsnio 2, 7, 11 punktų, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019-10-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - įpareigojo atsakovę J. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išardyti ir pašalinti pagalbinio ūkio paskirties statinio dalį, esančią mažesniu negu 3 metrų atstumu iki ieškovo sodo žemės sklypo ribos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovo G. I. naudai 5 419 Eur atstovavimo, 54,02 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, 106 Eur žyminio mokesčio bei 36,49 Eur pašto išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,0595 ha ploto žemės sklypas ribojasi su 0,0608 ha ploto žemės sklypu, kurio savininkė, 2018-12-10 sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, yra atsakovė J. K.. Nurodė, kad atsakovė nuosavybės teises įgijo iš Ž. K., o pastarasis - 2017-04-12 dovanojimo sutartimi iš trečiųjų asmenų G. K. ir A. K., kuris jiems nuosavybės teise priklausė nuo 2006 metų. Konstatavo, kad sklypai yra sodininkų bendrijos „Siesartis“ teritorijoje ir suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Nustatė, kad atsakovės sklype yra statinys, neįregistruotas VĮ Registrų centre ir pagal Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-08-13 išvadą, priskirtinas prie nesudėtingųjų I grupės statinių kategorijos.
5. Pažymėjo, kad ieškinys kvalifikuotinas ir kaip negatorinis ieškinys, nes savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), ir kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nes asmuo turi teisę, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Konstatavo, kad atsakovei priklausantis ginčo statinys yra pastatytas mažiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, tai pripažįsta atsakovė, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, nors ieškovas G. I. nedavė tam rašytinio sutikimo. Darė išvadą, kad tuo yra pažeisti ir Statybos, Sodininkų bendrijų įstatymų bei sodininkų bendrijos „Siesartis“ įstatų reikalavimai, numatantys, kad mažesniu atstumu nuo gretimo sklypo ribos gali būti statoma tik esant rašytiniam kaimyninių žemės sklypų savininkų susitarimui.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas 2016-11-22 per notarų biurą tretiesiems asmenims, kurie tuo metu buvo kaimyninio sklypo savininkai, išsiuntė pretenziją, kuria informavo, kad jų sklype esantis garažas pastatytas nesilaikant 3 m atstumo nuo sklypo ribos ir nurodė iki 2016-12-10 pranešti jam apie tai, kada perkels statinį įstatymų reikalavimus atitinkančiu atstumu nuo sklypo ribos. Negavęs atsakymo, 2017-05-16 ieškovas kreipėsi į teismą.
7. Pažymėjo, kad Ž. K., kuris vėliau buvo įtrauktas byloje atsakovu, nurodė, kad statyba pradėta 2015 m. pavasarį - pradėti žemės darbai, įtvirtinti pamatų poliai, betonuojama, dedamos trinkelės, pastatas pastatytas 2015 m. pavasarį. Nurodė, kad teismui įpareigojus pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti statinio statybos pradžią, jų nepateikė, aplinkybes įrodinėjo giminaičių parodymais. Vėliau atsakovė, trečiasis asmuo ir liudytojai tvirtino, kad pamatai padaryti 2015 m. vasaros pabaigoje.
8. Nurodė, kad ieškovo teiginį, jog statinys pastatytas per trumpą laiką, t. y., 2016 m. rugpjūčio 13 - 15 dienomis, patvirtino liudytoja D. K., mačiusi kaip buvo suręstos medinės sienos ir, kad pamatų žemės sklype 2015 m. nebuvo, visi darbai atlikti 2016 m. vasarą. Liudytojas A. P. patvirtino matęs pamatų įrengimo darbus, juos uždengtus plėvėle, o tais pačiais metais, maždaug po mėnesio, matė kaip iš lentų, savaitės laikotarpiu, buvo suręstos ir statinio sienos.
9. Teismas sprendė, kad nesutapimai tarp atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymų ir buvusio atsakovo Ž. K. bei trečiojo asmens G. K. paaiškinimų, yra pagrindas abejoti atsakovės pateiktų įrodymų patikimumu ir įrodomąja galia. Pripažino, kad liudytojų D. K. ir A. P. parodymai, ieškovo paaiškinimai bei rašytiniu įrodymu – „Google Earth Pro“ programos pagalba gauta ginčo sklypų nuotrauka, nustatytoms aplinkybėms neprieštarauja. Konstatavo, kad nepateikta įrodymų, jog liudytojas A. P., būdamas abiejų šalių kaimynas, būtų suinteresuotas duoti ieškovui palankius įrodymus. Darė išvadą, kad šie įrodymai vertinami kaip patikimi, t. y., labiau tikėtina ieškovu, kad visas statinys pastatytas 2016 m. rugpjūčio mėnesį ir kad apie statybos pradžią jis sužinojo 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog statinį statybos būdu sukūrė nepažeidusi imperatyvių teisės normų, reikalaujančių pagalbinį ūkio paskirties statinį statyti 3 m atstumu nuo sklypo ribos arba gauti rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, statant mažesniu atstumu, ir neįrodė, kad ieškovas per vienus metus nuo statybos pradžios savalaikiai nepareiškė pretenzijų. Konstatavo, kad statant statinį nebuvo gauti gretimų žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai, todėl statinio statyba pripažintina savavališka.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės statinys užstoja saulę medžiams, vaiskrūmiams ir kitiems augalams, kurie auga jam priklausančiame žemės sklype. Pažymėjo, kad atliekant vietos apžiūrą, buvo išmatuoti atstumai ir nustatyta, jog nuo statinio iki artimiausio vaismedžio, esančio ieškovo žemės sklype, yra 6,66 m atstumas. Konstatavo, kad parengtas kolektyvinio sodo pastato – sodo namelio statybos projektas yra parengtas paties ieškovo, dokumento parengimo data nenurodyta ir tai nepatvirtina, kad jo ketinimai vykdyti statybas buvo ar yra tikri, tačiau darė išvadą, kad ieškovas tokią teisę turi ir galėtų ją bet kada realizuoti.
11. Nurodė, kad nors atsakovė pateikė komercinį pasiūlymą, kuriuo įrodinėjo, jog ieškovui pradėjus nurodyto statinio statybas, priešgaisriniai reikalavimai nebūtų pažeisti įrengus priešgaisrinę sienutė, tačiau nenurodė, kad yra pasirengusi tokią sienutę įrengti ar ieškovui kompensuoti papildomas išlaidas. Teismas darė išvadą, kad statinys yra pastatytas neteisėtai ir pripažino, kad ieškovo galimybė naudotis daiktu pagal paskirtį, t. y., sklype statyti pastatą įstatymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui, yra suvaržyta. Pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog pažeidimai riboja sklypo užstatymo teisę bei tuo daro neigiamą įtaką jo nekilnojamojo turto vertei, to neįrodinėjo.
12. Konstatavo, kad ieškovo subjektinės teisės gali būti apgintos taikant statinio savininkės nuosavybės teisę varžančią priemonę tiek, kad ji pašalintų pažeidimą – įpareigojant atsakovę išardyti/pašalinti statinio dalį, esančią mažesniu negu 3 m atstumu nuo bendros sklypų ribos, per trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
13. Pripažino, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (9 165 Eur) viršija Teisingumo ministro Rekomendacijomis nustatytus maksimalius dydžius, be to, CPK nėra numatyta pareiga parengti baigiamąsias kalbas raštu. Pripažino, kad išlaidos nėra proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo bei laiko sąnaudoms ir darė išvadą esant pagrindui jas mažinti iki 5 419 Eur. Pagrįstomis pripažino 54,02 Eur kitas ieškovo patirtas išlaidas bei darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovės ieškovui už ieškinį, apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-10-14 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys bei ieškovo naudai iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jos ir trečiojo asmens Ž. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad pretenzijų dėl pastatyto statinio per vienerius metus nuo statybos pradžios ieškovas nepareiškė, todėl nėra pagrindo statinį pripažinti savavališka statyba. Be to, teigia, kad teismas statinio statybą pripažino neteisėta ir tuo paneigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadą, kurioje konstatuota, kad statinys (pagalbinės paskirties statinys) priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijos statiniams, kuriuos statant neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka, tais atvejais, kai apskritai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
16. Tvirtina, kad byloje buvo įrodinėjama, kad statinio statybos vyko trimis etapais: 1) statybos pradžia - žemės parengimo pamatams darbai - vyko 2015 metų pavasarį, 2) statinio pamatų įrengimo darbai - 2015 metų vasaros pabaigoje - rudens pradžioje ir 3) statinio galutiniai statybos darbai vyko 2016 metų vasarą. Kadangi ginčo statinio statyba prasidėjo anksčiau nei 2015-11-22, t. y., vieneri metai iki ieškovo pretenzijų pareiškimo, todėl Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata nelaikoma pažeista. Teigia, kad aplinkybė, jog ieškovas per vienerius metu nuo ginčo statinio statybos pradžios nepareiškė jokių pretenzijų, buvo įrodyta, tačiau, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė jų vertinimo taisykles.
17. Teigia, kad jos poziciją dėl statybų pradžios patvirtino tiek liudytojai M. P., A. P., T. S. bei tretieji asmenys Ž. K. ir G. K.. Nurodo, kad jų paaiškinimuose dėl statybų pradžios nėra prieštaravimų, o teismas tariamus nesutapimus nustatė tik dėl to, kad liudytojų paaiškinimai prieštarauja ieškovo ir liudytojo A. P. paaiškinimams dėl statybų pradžios. Teigia, kad liudytojų paaiškinimus teismas atmetė vadovaudamasis išimtinai suinteresuotų asmenų - ieškovo, jo sugyventinės D. K. ir A. P., kaimyno, susipykusio su trečiaisiais asmenimis Ž. K. ir G. K. paaiškinimais, taip pat įrodomosios galios neturinčiomis „Google Earth Pro“ programos palydovinėmis nuotraukomis. Nurodo, kad liudytojo A. P. parodymai nepaneigė liudytojų paaiškinimų apie statybų pradžią, nes jis teigė matęs, kaip buvo išlieta betoninė plokštė, nurodydamas, kad tai yra pastato pamatai. Tvirtina, kad išlieta betoninė plokštė buvo naudojama kaip pagrindas grindims, ant kurių buvo klojamos trinkelės, bet ne pamato dalis. Namelio medinės sienos buvo pastatytos ant juostinio pamato, kuris buvo darytas 2015 m. vasaros pabaigoje, todėl pats juostinis pamatas yra išbetonuotas anksčiau nei betoninė plokštė, ką pagrindžia apeliaciniame skunde esančios nuotraukos. Nurodo, kad teismas klaidingai interpretavo A. P. parodymus, daug vėliau išlietą betoninę plokštę, esančią viduje, tarp statinio pamatų, klaidingai palaikant dar 2015 m. vasarą išlietais pamatais.
18. Nurodo, kad „Google Earth Pro“ programos palydovinių nuotraukų teismas negalėjo pripažinti tinkamu įrodymu, nes jų užfiksavimo datų nustatyti negalima, jų negalėjo patvirtinti ir ieškovas, jo atstovas. Teigia, kad nuotraukos ir negalėtų paneigti statybos darbų pradžios momento, nes G. K. 2018-11-23 posėdžio metu, T. S. ir A. P. 2019-06-06 posėdžio metu paaiškino, kad 2015 metų pavasarį-vasarą atlikus žemės darbus ir įrengus ginčo statinio pamatus, jie buvo apdengti tamsios spalvos hidroizoliacine medžiaga prieš žiemą, todėl iš palydovo negalėjo matytis, nes nuotraukos nėra detalios ir informatyvios.
19. Nesutinka, kad ieškovo galimybė žemės sklypu naudotis pagal paskirtį, t. y., jame statyti pastatą įstatymų nustatytu atstumu nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui, yra suvaržyta. Mano, kad ieškovo teisių menamas pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, klaidingai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias negatorinio ieškinio sąlygas ir pagrindus, teismas nepagrįstai išplėtė negatorinio ieškinio sąlygų aiškinimą. Tvirtina, kad ieškovo žemės sklype joks statinys nėra nei pastatytas, nei statomas ar net planuojamas statyti, ką teismas nustatė atlikdamas vietos apžiūrą. Vien tai, kad ieškovas turi teisę statyti statinį ir galėtų ją bet kada realizuoti, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo CK 4.98 straipsnio prasme. Be to, teismas nenustatė, ar ieškovas turi galimybę statyti pastatą sklype, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad ieškovo žemės sklypo plotas yra vos 0,0595 ha. Pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus, minimalus priešgaisrinis atstumas tarp gretimų pastatų, kurio privaloma laikytis statant naują pastatą, yra numatytas net iki 15 metrų. Teigia, kad ieškovo projekte suprojektuotas medinis sodo namelis, todėl nuo medinių pastatų (III atsparumo ugniai laipsnio statinių) atstumas turi būti išlaikomas ne mažiau 15 m. Tvirtina, kad pastato statyba ieškovo sklype negalima dėl teisės aktų reikalavimų, net jei jai priklausantis statinys ir būtų pastatytas nepažeidžiant 3 m atstumo nuo ieškovo sklypo, nes ieškovo G. I. sklypas yra per mažas. Nurodo, kad pagrindinė ir tiesioginė ieškovo žemės sklypo paskirtis yra sodininkavimas, o teismas atmetė jo motyvus, susijusius su pažeista galimybe auginti augalus, nes tokių augalų nėra.
20. Nurodo, kad byloje nenustatytas ieškovo ketinimas ir galimybė pasinaudoti teise statyti pastatą, o jei ketinimas ir būtų, yra galimybė neužkirsti kelio jo įgyvendinimui, įrengiant priešgaisrinę sienutę. Dėl šios sienutės įrengimo išlaidų atlyginimo ieškovas turėtų galimybę pareikšti atskirą reikalavimą. Tvirtina, kad ji išlaidų kompensavimui niekada neprieštaravo ir kartu su Ž. K. yra pasirengę įrengti priešgaisrinę sienelę, ką patvirtino pateikdami įrengimo sąmatą bei įrodė, kad yra galimybė neužkirsti kelio galimam ieškovo G. I. teisių įgyvendinimui, statant pastatą.
21. Nurodo, kad, įpareigodamas išardyti ir pašalinti pagalbinio ūkio paskirties statinio dalį, teismas neįvertino ar padaryti teisės aktų pažeidimai yra esminiai, neanalizavo konkrečių šalių ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą, neanalizavo ir nevertino, ar gali būti taikomos kitos neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonės, siekiant atkurti teisėtumą bei pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Nurodo, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, nes nepagrįstai atmetė jos motyvus dėl galimybės pastatyti priešgaisrinę sienelę ir tokiu būdu neužkirsti kelio galimam ieškovo teisių įgyvendinimui statant pastatą, bet neteisingai pritaikė pačią griežčiausią ir didžiausias neigiamas pasekmes jai sukeliančią nuosavybės teisės varžymo priemonę.
22. Nurodo, kad nesutinka ir su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nors jos ir yra sumažintos, nes pagal procesinių dokumentų turinį, teisinės išlaidos nepagrįstos, be to, dalis ieškovo patirtų išlaidų nebuvo būtinos, atstovo dalyvavimas procese nebuvo tinkamas, nes teikiant papildomus įrodymus tik paskutinę dieną, darbo pabaigoje, prieš teismo posėdį, buvo atidėti mažiausiai 3 teismo posėdžiai.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. I. skundą prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo inspekcija bylos nagrinėjimo metu savo išvadą patikslino, nes išvadą buvo pateikusi pagal patikrinimo, o ne statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kurie buvo skirtingi, todėl raštu pateiktoje išvadoje buvo nurodyta, kad tokio statinio statyba nepažeidžia patikrinimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas pagrįstai pirminę institucijos išvadą vertino kritiškai. Teigia, kad statybos neteisėtumą lemia ne tik Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto, bet ir STR „Statybą leidžiantis dokumentai“ 1.07.01:2010 33.2. punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo Nr. 1 bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų“ 92 punkto, pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pažymi, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nurodymus reikalingas įsitikinimas, jog jis neabejotinai sužinojo ar turėjo sužinoti apie statinio statybos pradžią iki 2015-11-22 ir šią aplinkybę turi įrodyti atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Ž. K. teiginius dėl statybų pradžios 2015 m. pavasarį paneigia jo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta palydovinė nuotrauka, kuri atspindi 2015-07-03 padėtį sklype, nes šioje nuotraukoje jokie statiniai nefiksuoti. Aplinkybė, kad 2015 m. pavasarį nebuvo pradėta jokių statybų, yra konstatuota apeliacinės instancijos teismo ir patvirtinta pačios atsakovės pateiktais įrodymais. Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų.
25. Teigia, kad atsakovė neįrodė, jog liudytojas A. P. yra šališkas, o neigdama „Google Earth Pro“ nuotraukų reikšmę ignoruoja pateiktas „Geoportal“ nuotraukas ir nepateikia jokių įrodymų, kurie neigtų tiek vienoje, tiek kitoje programoje nustatytus faktus apie statinio statybos laiką. Pažymi, kad atsakovė nuotraukų pirmosios instancijos teismui neteikė ir iš jų nėra aišku, ką nuotraukomis ir paaiškinimais siekia įrodyti, nes A. P. byloje yra pateikęs paaiškinimus, kurie iš esmės priešingi atsakovės liudytojų paaiškinimams. Teigia, kad liudytojas nurodė, jog matė kaip vyko statybos, kad pirma buvo išlieti pamatai, kurie stovėjo ilgiausiai mėnesį, o paskui greitai buvo surinktas pats garažas, pamatai buvo įrengti per savaitę ir per žiemą nestovėjo. Teigia, kad tiek G. K., tiek Ž. K. ir T. S. nurodė, kad pamatai 2015 m. buvo uždengti, o pastato statyba buvo baigta tik 2016 m.. Nurodo, kad „Google Earth Pro“ nuotraukų užfiksavimo datos yra aiškios ir atsakovė savo argumentų dėl tariamos plėvelės neįrodė. Atsakovė pati aiškino, kad visos šios nuotraukos vaizduoja situaciją 2015-07-03, todėl suteikiamas pagrindas teigti, kad ankstesnė jos pozicija, jog statybos buvo pradėtos 2015 m. pavasarį, yra melaginga. Nurodo, kad jo pateiktos palydovinės nuotraukos įrodo, kad statybos sklype nebuvo pradėtos ankščiau nei 2015-11-22, tuo tarpu atsakovės pateikta nuotrauka pagrindžia, kad ji, prieš tai nurodžiusi, jog statinys pradėtas statyti 2015 m. pavasarį, vėliau pateikė įrodymą, kad 2015 m. liepą dar jokie darbai nebuvo pradėti. Tvirtina, kad 2017-08-20 jis pateikė paaiškinimus, kuriuose pridėjo įrodymus, atsakančius į kilusius klausimus dėl nuotraukų datų ir pačios programos naudojimo, patikslino, kad tiksli vaizdų data visada rašosi ir programos apačioje, kur nurodomos ir tikslios koordinatės, aukštis. Be to, teikė paaiškinimus, susijusius su programos naudojimu, kurie pagrindė, kad programoje galima pasirinkti ir matyti tikslų nuotraukos laiką. Šiais įrodymais pašalino kilusius neaiškumus dėl programos naudojimo ir iš šių duomenų galima daryti išvadą, jog ginčo statybos nebuvo pradėtos 2015 m. pavasarį. Atsakovės ir su ja susijusių liudytojų įrodymai dėl plėvelės, pagrįsti vien tik žodiniais paaiškinimais ir priešingi nesusijusių asmenų paaiškinimams bei pateiktiems įrodymams. Nurodo, kad „Geoportal“ duomenys patvirtina, jog statinys nebuvo pradėtas statyti dar iki 2015-05-30, kas paneigia teiginį, jog statinys pradėtas statyti 2015 m. pavasarį.
26. Nurodo, kad atsakovė nepaneigė argumentų, jog statinys apriboja jo galimybę statyti projekte numatytą statinį. Atsakovei neišlaikius įstatymų numatytos ribos, statinys buvo pastatytas arčiau nei buvo teisėtai galima, o situacijai nepasikeitus, statydamas savo statinį, jis turės laikytis ne tik įstatymų nustatytos ribos tarp sklypų, tačiau ir reglamentuojamos ribos tarp statinių dėl gaisrinės saugos reikalavimų. Dėl statinio statybos 1,8 ar 1,9 m. atstumu nuo jo sklypo ribos, norėdamas išlaikyti gaisrinės saugos reikalavimų 92 punkte nurodytą atstumą tarp statinių - tokiu pat atstumu (1,8 ar 1,9 m.) turėtų atitraukti planuojamo namelio statybos atstumą. Teigia, kad jo nuosavybės teisė yra ribojama, nepagrįstai apribojant sklypo užstatymo galimybes.
27. Teigia, kad atsakovės nauji argumentai, kad jo sklypas yra per mažas, kad jame būtų galima statyti projekte nurodytą statinį, yra išsigalvojimai. Konstatuoti, kad jis projektą rengė tik tam, kad galėtų pateikti, grįsdamas neva tai tariamą savo teisių pažeidimą, nėra pagrindo. Tai, kad teismas, nustatęs akivaizdžią aplinkybę dėl nuosavybės teisių apribojimo, nenustatė, kad statinys trukdo augti augalams, nereiškia tokios argumentacijos prieštaringumo. Statinys apriboja jo teisę statyti ir jokie atsakovės pateikti argumentai to nepaneigė.
28. Nurodo, kad atsakovė nepagrindė, jog komerciniame pasiūlyme nurodytos sienutės įrengimas leistų jam įgyvendinti planuojamo statinio projektą ir nepateikė jokių įrodymų, kad įsirengė šią sienutę ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad tokios sienutės įrengimas lemtų, jog jo teisės negalėtų būti laikomos pažeistomis. Be to, teigia, kad jo sklypas neturi būti apsunkinamas papildomu ir nereikalingu inžineriniu objektu, dėl kurio įrengimo dar atskirai reikėtų aiškintis su atsakove ir kurį būtų reikalinga įrengti tik dėl neteisėtų jos veiksmų. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog jis neketina statyti statinio. Nurodo, kad teikia nuotraukas, grindžiančias, kad jau yra atlikęs parengiamuosius darbus statinio statybai - yra pašalinęs 2 medžius sklypo dalyje, kurioje planuojama statyba. Tvirtina, kad atsakovė neįrodė, jog byloje nustatyti jo teisių pažeidimai galėtų būti išspręsti taikant kitokią priemonę, neįpareigojant statinio griauti ar perstatyti iki leidžiamos ribos.
29. Nesutinka, kad yra pagrindas dar labiau sumažinti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes 700 Eur suma yra daug mažesnė už maksimalų dydį nustatytą už ieškinio parengimą, už apeliacinio skundo parengimą patirtos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių, be to, nėra pagrindo jų mažinti dėl to, kad bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje pirmą kartą buvo neatskleista bylos esmė. Teigia, kad pasinaudodamas CPK 42 straipsnyje nustatytomis procesinėmis teisėmis teikė paneigiančius paaiškinimus, kurie buvo teikiami atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus, siekiant juos paneigti, o pasiruošimas teismo posėdžiui taip pat yra teisinis darbas, už kurį turi būti apmokama. Atsakovė konkrečiai nenurodo, kurią priteistą išlaidų dalį atstovavimo išlaidos sudaro ir kiek yra tariamas viršijimas, nenurodo konkrečių posėdžių ir jų atidėjimo aplinkybių. Nurodo, kad nors kelis kartus dokumentai ir buvo teikti paskutinę dieną, su jais buvo galima susipažinti dar iki posėdžio, o tokį dokumentų teikimą lemdavo susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Teigia, kad atsakovė taip pat teikė dokumentus paskutinę dieną prieš posėdį ir jos pačios veiksmai ne kartą lėmė bylos nagrinėjimo atidėjimą, o dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylos vilkinimą lėmė atsakovės bei buvusio atsakovo Ž. K. elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių apeliaciniais skundais, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė J. K. bei ieškovas G. I. procesiniuose dokumentuose įterpė nuotraukas, kuriose vaizduojamas ginčo statinys, ieškovo žemės sklypo dalis, pateikė savo argumentus dėl nuotraukose vaizduojamų objektų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuotraukos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme, todėl jas atsisako priimti ir vertinti.
32. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės J. K. žemės sklype, besiribojančiame su ieškovo G. I. sklypu, pastatyto statinio statybos teisėtumo ir ieškovo reikalavimo jį nugriauti pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovę išardyti ir pašalinti pagalbinio ūkio paskirties statinio, esančio sodo žemės sklype, dalį, esančią mažesniu negu 3 metrų atstumu iki ieškovo žemės sklypo ribos. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu.
33. Byloje nustatyta, kad ieškovui G. I. asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,0595 ha ploto žemės sklypas ribojasi su 0,0608 ha ploto žemės sklypu, kurio savininkė, 2018-12-10 sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, yra atsakovė J. K.. Atsakovė nuosavybės teises įgijo iš Ž. K., o pastarasis šį žemės sklypą nuosavybės teise įgijo 2017-04-12 dovanojimo sutartimi iš trečiųjų asmenų G. K. ir A. K.. Sklypų pagrindinė paskirtis – žemės ūkio, o žemės naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypų ir yra sodininkų bendrijos „Siesartis“ teritorijoje. Atsakovės sklype yra statinys, neįregistruotas VĮ Registrų centre, dėl kurio statybos teisėtumo vyksta ginčas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-08-13 išvada nustatė, kad pagalbinio ūkio paskirties statinys priskirtinas prie nesudėtingųjų I grupės statinių kategorijos. Byloje neginčijama aplinkybė, kad statinys atsakovės sklype pastatytas arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovo G. I. žemės sklypo ribos, nesant rašytinio ieškovo sutikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2016-11-22 per notarų biurą tretiesiems asmenims G. K. ir A. K., kurie tuo metu buvo kaimyninio sklypo savininkai, išsiuntė pretenziją, kuria informavo, kad jų sklype esantis garažas pastatytas nesilaikant 3 m atstumo nuo jo sklypo ribos ir nurodė iki 2016-12-10 pranešti apie tai, kada perkels statinį įstatymų reikalavimus atitinkančiu atstumu nuo sklypo ribos. Negavęs atsakymo, 2017-05-16 ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovais nurodant G. K. ir A. K..
34. Byloje nustatyta ir apeliantė J. K. neginčija, kad I grupės nesudėtingiems statiniams pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą statyti nei projektai, nei statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi, tačiau statyba buvo galima tik gavus gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. Pagal minėto straipsnio 25 dalį rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, teismas turi nustatyti, ar ieškovas G. I. rašytinę pretenziją dėl ginčo statinio pateikė nepraleidęs nustatyto vienerių metų termino, skaičiuotino nuo statinio statybos pradžios.
35. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės J. K. pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodyto fakto dėl statinio statybos pradžios – pamatų įrengimo 2015 m. pavasarį, 2015 m. vasaros pabaigoje ir darė išvadą, kad labiau tikėtina ieškovu, kad statinys pastatytas 2016 m. rugpjūčio mėnesį ir kad ieškovas apie statybos pradžią sužinojo 2016 m. rugpjūtį, todėl rašytinę pretenziją pateikė laiku. Apeliantė su minėtomis išvadomis nesutinka, teigia, kad jos nurodomas aplinkybes dėl statybos pradžios patvirtino liudytojai M. P., A. P., T. S., atsakovas Ž. K. ir tretysis asmuo G. K.. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė minėtų asmenų parodymus, atsižvelgdamas į ieškovo, jo sugyventinės D. K. ir kaimyno A. P., susipykusio su Ž. K. ir G. K., paaiškinimus bei įrodomosios galios neturinčiomis „Google Earth Pro“ programos palydovinėmis nuotraukomis.
36. Pažymėtina, kad liudytojai M. P., A. P. (Ž. K. pusbroliai), T. S. (Ž. K. sūnus), tretieji asmenys (uošviai), sutuoktinis Ž. K., tarpusavyje yra susiję giminystės ryšiais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtų asmenų parodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą tuometinio atsakovo Ž. K. paaiškinumu statyba buvo pradėta dar 2015 m. pavasarį, atliekami žemės darbai, tvirtinami pamatų poliai, betonuojama, dedamos trinkelės ir pastatas pastatytas 2015 m. pavasarį. Įvertintina aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2A-481-252/2018), nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą, pripažinus, kad „Google Earth Pro“ programos pagalba gauta ginčo sklypų nuotrauka atspindinti 2015-07-03 padėtį sklype ir paneigia jo teiginius dėl statybų pradžios 2015 m. pavasarį, pasikeitė ir Ž. K. paaiškinimai ir jis jau laikėsi pozicijos, kad žemės darbus atliko 2015 m. pavasarį, pamatus dėjo – 2015 m. vasaros pabaigoje, o visą pastatą pastatė 2016 m. pradžioje. Akivaizdu, kad tokie Ž. K. paaiškinimai yra prieštaringi, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti liudytojai bei trečiasis asmuo G. K., bylą nagrinėjant pirmą kartą apklausti nebuvo. Tačiau, įvertinus, kad visi šie asmenys yra susiję tarpusavyje giminystės ryšiais, yra artimi buvusiam atsakovui Ž. K., vėliau padovanojusiam savo sutuoktinei (atsakovei J. K.) žemės sklypą su ginčo statiniu, labiau tikėtina, kad jų teikti parodymai dėl statybos pradžios 2015 m. vasaros pabaigoje taip pat negali būti laikomi objektyviais. Šie parodymai, tikėtina, buvo teikiami jau įvertinus apeliacinės instancijos teismo reikšmingu pripažintą faktą, kad pagal „Google Earth Pro“ programos pagalba gautą nuotrauką 2015-07-03 sklype statinio nebuvo ir atsakovei pakeitus poziciją bei teigiant, kad statinys pradėtas statyti 2015 m. vasaros pabaigoje, o ne 2015 m. pavasarį. Dėl nurodyto teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad buvusių atsakovų Ž. K., G. K. bei liudytojų T. S., M. P., A. P. parodymai, siekiant nustatyti statybų darbų pradžią, negali būti vertinami patikimais.
38. Apeliantės teigimu, liudytojo A. P. parodymai nepaneigia jos nurodytos aplinkybės, kad pamatai buvo išlieti 2015 m. vasaros pabaigoje. Tačiau tokius argumentus teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, nes byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kada buvo atliekami atsakovės betoninės plokštės išliejimo darbai, nepaneigta, kad tai buvo daroma tuo pačiu metu, kai buvo išlietas pamatas bei statomas statinio karkasas. Liudytojo A. P. parodymais statyba pradėta ir baigta pavasarį – vasarą, tais pačiais metais, per savaitę buvo išlieti pamatai, išbetonuotos grindys, viskas uždengta plėvele ir maždaug po mėnesio iš lentelių surinkinėtas garažas, kas užtruko taip pat apie savaitę. Nurodė, kad pamatai per žiemą tikrai nestovėjo. Nors apeliantė J. K. teigia, kad A. P. konfliktavo su buvusiais sklypo savininkais, tačiau liudytojas nurodė, kad pažįsta tik tretįjį asmenį G. K., su kuriuo santykiai normalūs, o jo vaikų (Ž. K.) nepažįsta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad minėto liudytojo parodymai yra prieštaringi ar neobjektyvūs, kad jo ir buvusių sklypo savininkų santykiai būtų buvę, ar šiuo metu yra konfliktiški. Priešingai, liudytojas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, tarp jo ir šalių santykiai neutralūs, todėl jo teikiami parodymai dėl statybų eigos nekelia abejonių.
39. Apeliantė teigia, kad „Google Earth Pro“ programos palydovinių nuotraukų teismas negalėjo pripažinti tinkamu įrodymu, nuotraukų užfiksavimo datų nustatyti neįmanoma, jų patvirtinti negalėjo ieškovas, jo atstovas, galimai pamatus uždengus hidroizoliacine plėvele, negalėjo jų matytis. CPK 177 straipsnio 2 dalis numato nebaigtinį sąrašą įrodinėjimo priemonių. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad „Google Earth Pro“ programos palydovinės nuotraukos negalėtų būti laikomos įrodymu bei vertinamos visų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad Ž. K. 2018-05-02 su atsiliepimu į ieškovo G. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2018-03-06 sprendimo pats pateikė palydovinę nuotrauką, kuri jo teigimu atspindėjo 2015-07-03 padėtį sklype ir šioje nuotraukoje jokie statiniai sklype nebuvo fiksuoti.
40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad nuotraukoje statinio pamatų nesimato, nes jie uždengti hidroizoliacine plėvele. Minėti teiginiai deklaratyviais bei prieštaringais, nes pati apeliantė tokiu būdu paneigia savo poziciją, kad pamatai buvo liejami vasaros pabaigoje. Nors G. K., Ž. K. ir liudytojas T. S. nurodė, kad pamatai 2015 m. buvo uždengti, o pastato statyba buvo baigta tik 2016 m., tačiau, kaip minėta, jų parodymai negali būti laikomi objektyviais. Be to, liudytojas A. P. nurodė, kad pamatai per žiemą nestovėjo ir nors jie buvo uždengti, bet maždaug po mėnesio buvo atlikti garažo surinkimo darbai. Kadangi tarp šalių nekilo ginčas, kad lentelės buvo surenkamos 2016 m. vasarą, įvertinus liudytojo, negalėjusio tiksliai nurodyti statybos metų, parodymus labiau tikėtina, kad pamatai plėvėle uždengti trumpam ne 2015 m., bet 2016 m. vasarą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės argumentus ir dėl nurodytų nuotraukų neinformatyvumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal „Geoportal“ duomenis statinys nebuvo pradėtas statyti iki 2015-05-30 (el. bylos 2 t., b. l. 164-166). Esant minėtiems „Google Earth Pro“ programos dėka gautiems bei „Geoportal“ pateiktiems duomenims, kurie laikytini objektyviais, vertintini ir jiems neprieštaraujantys ieškovo teiginiai, kad statinys buvo pastatytas per trumpą laiką, t. y., 2016 m. rugpjūčio 13 - 15 dienomis bei liudytojos D. K. parodymai, kuri nurodė, kad per trumpą laiką, 2016 m. vasarą, buvo atlikti visi darbai, suręstos medinės sienos, o pamatų sklype 2015 m. nebuvo.
41. Nors apeliantė J. K. nurodo, kad teismas nepagrįstai statybą pripažino neteisėta, neatsižvelgdamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-08-13 išvadą, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad patikrinimas atliktas po 2017-01-01 įsigaliojusių Statybos įstatymo pakeitimų, kurie statinio statybos be kaimyno sutikimo nebelaiko savavališka statyba ir situacija buvo vertinama pagal patikrinimo metu aktualų teisinį reglamentavimą. Teismo posėdžio, įvykusio 2019-09-24, metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas patikslino, kad jeigu statinio statyba įvykdyta iki 2017 m., ji laikoma savavališka ir neteisėta. Kadangi Inspekcija, teikdama išvadą vertino ginčo situaciją tik bylos nagrinėjimo metu galiojusių teisės aktų kontekste, neatsižvelgdama, kad statybos metu galioję teisės aktai situaciją vertino kitaip, pripažintina, kad rašytinė išvada pateikta neįvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių dėl statybos momento, o prieštaravimai dėl šios išvados yra pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013-03- 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 22 punktas).
42. Apeliantės teiginiai, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą, neatskleidė bylos esmės, atmestini, nes teismas pasisakė dėl šalių paaiškinimų, vertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl aktualaus teisinio reglamentavimo, taikytino nagrinėjamam ginčui. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
43. Analizuodamas apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantė J. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos, nesivadovavo logikos dėsniais, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais bei teismų praktikoje įtvirtinta tikėtinumo taisykle. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, jog statinio statybos pradžia buvo 2016 m. vasarą, todėl ieškovas, pareiškęs buvusiems atsakovams pretenziją 2016-11-22, nepraleido vienerių metų termino. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir duomenis bei vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu pagrįstai sprendė, kad atsakovė, siekdama pasinaudoti Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta lengvatine nuostata, neįrodė aplinkybės, jog ieškovas pretenziją pareiškė praėjus daugiau nei metams nuo statybos pradžios (CPK 178 straipsnis).
44. Apeliantė teigia, kad teismas nenustatė vienos iš esminių sąlygų ieškinio patenkinimui – ieškovo G. I. teisių pažeidimo, nes ieškovo žemės sklype joks statinys nėra nei pastatytas, nei statomas ar net planuojamas statyti. Nurodo, kad vien tai, jog ieškovas turi teisę statyti statinį ir galėtų ją bet kada realizuoti, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo CK 4.98 straipsnio prasme, be to, nenustatyta, ar tokiame sklype galima pastato statyba pagal teisės aktų reikalavimus.
45. Žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises, pareikšdamas negatorinį ieškinį, tai yra, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu.
46. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, be kitų aplinkybių, įrodinėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neišlaikyto atstumo iki žemės sklypo ribos, jam yra sudarytos kliūtys norimoje vietoj statyti pastatą. Ieškovas pateikė Kolektyvinio sodo pastato – sodo namelio statybos projektą (projekto užsakovas ir vadovas pats ieškovas, 1 t., b.l. 9-24) ir nurodė, kad minėtą pastatą ketina statyti savo žemės sklype, besiribojančiame su atsakovės sklypu, kuriame, nesilaikant 3 metrų atstumo nuo ribos, pastatytas ginčo statinys. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad, jeigu atsakovės pastatas liktų toje pat vietoje, jis nebegalėtų savo žemės sklype statyti sodo pastato toje vietoje, kur planavo, nes būtų neišlaikyti priešgaisrinės saugos reikalavimai dėl saugaus 6 metrų atstumo tarp pastatų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo parengto projekto pateikimas nepatvirtina, kad ieškovo ketinimai buvo ar yra tikri, nes jokių realių statybos darbų pradžią galinčių patvirtinti veiksmų atlikta nebuvo, tačiau konstatavo, jog ieškovas tokią teisę turi ir galėtų ją bet kada realizuoti. Pripažino, kad ieškovo galimybė daiktu – žemės sklypu naudotis pagal paskirtį, tai yra, statyti sklype pastatą įstatymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui, yra suvaržyta.
47. Nors apeliantė J. K. teigia, kad ieškovas neketina statyti statinio, to nepatvirtina jokie realūs veiksmai, tačiau pažymėtina, kad dar 2017-03-16 ieškovas kreipėsi į Molėtų rajono teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybą ir kt. dėl informacijos pateikimo, domėdamasis, kokius dokumentus turi pateikti, norėdamas vykdyti 50 kv.m. medinio namo statybos darbus, koks turi būti minimalus atstumas nuo kaimyninių sklypų ribos ir bendro naudojimosi kelio (1 t., b.l. 142). Ieškovui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-04-20 į užklausą pateikė atsakymą (1 t., b.l. 39-40). Ieškovas teikė įrodymus, kad, jeigu statytų sodo pastatą 3 m atstumu nuo sklypo ribos, atstumas iki atsakovės neteisėtai pastatyto pastato būtų mažesnis nei 6 metrai ir tai neatitiktų reikalavimų dėl priešgaisrinės saugos (1 t., b.l. 143-145). Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė pripažįsta, jog ieškovo žemės sklypas nedidelio ploto, todėl, akivaizdu, kad ieškovas, J. K. nesilaikius įstatymo reikalavimo dėl 3 m atstumo bei privalėdamas atitraukti namą dar didesniu atstumu nuo sklypų ribos (apie 4,20 m), negali statyti namo numatytoje vietoje.
48. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų, kad nuo medinių pastatų (III atsparumo ugniai laipsnio statinių) atstumas turi būti išlaikomas ne mažiau 15 m, pastato statyba ieškovo mažame sklype negalima dėl teisės aktų reikalavimų, nes pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos (CPK 312 str.). Teisėjų kolegijos daro išvadą, kad būtent aplinkybė, jog jai priklausantis statinys stovi per arti sklypų ribos, trukdo ieškovui imtis realių veiksmų bei pradėti statybos darbus. Todėl negalima sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik spėjamu, menamu teisės įgyvendinimo negalimumu, bet ne realiais suvaržymais, kurie pasireikštų faktiniais pažeidimais.
49. Nors apeliantė skunde pasisako dėl galimybės įrengti priešgaisrinę sienutę, kas leistų išspręsti priešgaisrinių reikalavimų laikymosi klausimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė rūpintųsi sienutės įrengimo darbais. Iš apeliacinio skundo agumentų galima suprasti, kad dėl išlaidų sienutės pastatymui kompensavimo atsakovei turėtų būti reiškiamas atskiras reikalavimas. Toks teiginys verčia abejoti atsakovės sutikimu ateityje geranoriškai kompensuoti sienutės statymo išlaidas. Be to, akivaizdu, kad priešgaisrinės sienutės pastatymas ieškovo žemės sklype lemtų sklypo sumažėjimą ir toks inžinerinis objektas dar labiau suvaržytų ieškovo teisę naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.
50. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas, kaip sodo žemės sklypo savininkas, iš dalies įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl pagrįstai taikytos ir CK 4.98 straipsnio normos. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja ir kitas teisinis ieškinio pagrindas, tai yra CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys.
51. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, tai yra savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų, reglamentuojančių minimalius atstumus nuo statinių iki kaimyninio sodo žemės sklypo ribos, pažeidimas, lemiantis atitinkamo statinio statybos neteisėtumą, kartu reiškia ir kaimyninio sodo žemės sklypo savininko subjektinių teisių pažeidimą. Kaimyninio sodo žemės sklypo savininko subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis apginti pakanka įrodyti, kad ginčo statinys, be jo sutikimo, gretimame sodo žemės sklype yra pastatytas mažesniu, negu reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas, atstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).
52. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ginčo statinys be ieškovo sutikimo atsakovės sodo žemės sklype yra pastatytas mažesniu, negu reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto normos, atstumu. Kadangi ieškovas per 1 metus nuo statinio statybos pradžios statinio savininkui pateikė rašytinę pretenziją, yra pagrindas apginti ieškovo subjektines teises teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalies reikalavimus, nes pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą (galiojusio statybos metu) rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai buvo statybą leidžiantis dokumentas.
53. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo parinkta neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonė yra griežčiausia, neproporcinga siekiamam tikslui atkurti teisėtumą ir pašalinti pažeistas teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo įpareigota nugriauti visą statinį ir tokiu būdu sunaikinti nuosavybės teisės objektą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę išardyti ir pašalinti pagalbinio ūkio paskirties statinio dalį, esančią mažesniu negu 3 m atstumu, todėl negalima sutikti, kad teismas taikė kraštutinę ir pačią griežčiausią pažeistų teisių gynimo priemonę. Įvertinus, kad statinio statyba (tiek pamatų liejimas, tiek lentelių surinkimas) užtruko gana trumpą laiko tarpą, manytina, kad statinio dalies (sudarančios apie 1,20 m) nuardymas, pamatų dalies pašalinimas neturėtų būti ypatingai sudėtingas ar neįmanomas.
54. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigia, kad ieškovo naudai priteistos išlaidos turėjo būti ženkliai sumažintos. Negalima sutikti su apeliante, kad ieškovo atstovo dalyvavimas procese buvo netinkamas ir dėl jo kaltės teikiant papildomus įrodymus tik paskutinę dieną darbo pabaigoje prieš teismo posėdį, buvo atidėti mažiausiai 3 teismo posėdžiai. Byloje nenustatyta, kad išimtinai dėl ieškovo atstovo naujai pateiktų įrodymų teismo posėdžiai būtų atidėti. Sprendžiant dėl šalių procesinio elgesio įvertintina ir tai, kad žemės sklypo savininke, 2018-12-10 sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, tapus J. K., apie tai teismas tuometinio atsakovo, padovanojusio sutuoktinei žemės sklypą su statiniu, nebuvo informuotas ir ši aplinkybė tapo žinoma tik 2019-02-20 teismo posėdžio metu, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas bei skiriami nauji posėdžiai. Dėl minėtų veiksmų Ž. K. buvo paskirta teismo nuobauda – piniginė bauda.
56. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius dydžius, kad CPK nėra numatyta pareiga parengti baigiamąsias kalbas raštu ir išlaidos – 9 165 Eur nėra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas įvertino ieškovo teiktų procesinių dokumentų pobūdį, jų kiekį, atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmę, todėl neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovo G. I. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra užaukštintos.
57. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, jos patirtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlygintinos. Ieškovas G. I. teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir patyrė 1 524,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus, kad ieškovo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, jam buvo žinomos bylos aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.