Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės J. K., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Ž. K. (Ž. K.), G. K. (G. K.), A. K. atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,

institucijos teikiančios išvadą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-109-356/2019 pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei J. K. dėl pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. K., G. K. ir A. K., institucija teikianti išvadą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimis, priimtomis 2018-07-23 ir 2018-12-13 (66-67 b.l., t.2; 64-66 b.l., t.3), šalys ir konkrečiai atsakovė ( atsakovas Ž. K.) buvo įpareigoti pateikti papildomus įrodymus, galinčius patvirtinti Ginčo statinio statybos pradžią, t.t. gautus panaudojant mokslo žinias – atlikti teismo ekspertizę, taip pat išaiškinta šalių teisė prašyti išreikalauti įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovė įstojo į procesą vietoj buvusios šalies – atsakovo Ž. K., todėl jai privalomi visi jos pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Atsakovė (buvęs atsakovas Ž. K.) nurodytas faktines aplinkybes įrodinėjo liudytojų, susijusių su juo giminystės ryšiais, parodymais, rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti Ginčo statinio statybos pradžią, neteikė.

Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas sprendžia, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius įrodymus, svarbu pažymėti, kad ištyrus šalių pateiktus įrodymus, liko esminių prieštaravimų dėl Ginčo statinio statybos pradžios.

Nagrinėjamu atveju, nors šalys teikė įvairius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus faktinėms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti dėl to iš kokių medžiagų buvo statomas Ginčo statinys, kokiu būdu statomas, kada ir kur įgytos arba galėjo būti įgytos medžiagos statinio sienoms suręsti, teismas vertina, kad šios faktinės aplinkybės nėra reikšmingos nustatant Ginčo statinio sienų surentimo laiką – tarp šalių ginčo nėra, kad tai buvo 2016 m. rugpjūtį (vasaros pabaigoje), o ne 2015 metais.

Minėta, kad atsakovei (buvusiam atsakovui Ž. K.) teigiant, kad statybos darbai buvo pradėti 2015 m. pavasarį, apeliacinės instancijos teismas 2018-07-05 nutartimi akcentavo būtinumą pateikti papildomus įrodymus būtent tokiam faktui patvirtinti, pareiga juos pateikti teko atsakovei.

Įvertinus bylą nagrinėjant iš naujo atsakovės papildomai pateiktus įrodymus yra pagrindas nustatyti, kad po apeliacinės instancijos teismo 2018-07-05 nutarties priėmimo atsakovė ėmė įrodinėti buvus kitokias faktines aplinkybes – Ginčo statinys pradėtas statyti 2015 m. vasaros pabaigoje, o ne 2015 m. pavasarį. Toks nustatytas faktas, kitokie nesutapimai tarp atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymų ir buvusio atsakovo Ž. K. bei trečiojo asmens G. K. paaiškinimų, t.t. rašytinio paaiškinimo, neatitinkančių tikrovės kitokių aplinkybių (dėl pamatų apkasimo žeme) nurodymas yra pagrindas abejoti atsakovės pateiktų įrodymų (buvusio atsakovo Ž. K., trečiojo asmens G. K. paaiškinimai, liudytojų T. S., M. P., A. P., kurie susiję giminystės ryšiu su buvusiu atsakovu Ž. K. ir trečiuoju asmeniu G. K., parodymai) patikimumu ir įrodomąja galia.

Kaip nurodė atsakovė, liudytoja D. K. yra artimas ieškovui žmogus bei matė statybas tik nuo to momento, kada sienos buvo jau apie metrą aukščio, o todėl nematė pamatų pastatymo, t.y. Ginčo statinio statybos pradžios, o liudytojas A. P., šalių kaimynas, galimai yra susipykęs su Ž. K., G. K., todėl gali duoti ieškovui naudingus parodymus. Šių liudytojų parodymai tarpusavyje, ieškovo paaiškinimui bei rašytiniu įrodymu – „Google Earth Pro“ programos pagalba gauta ginčo sklypų nuotrauka nustatytoms aplinkybėms neprieštarauja, nepateikta įrodymų, kad liudytojas A. P., būdamas abiejų šalių kaimynas, būtų suinteresuotas duoti ieškovui palankius įrodymus. Taigi ieškovo pateikti įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, yra leistini ir, teismo vertinimu, patikimi.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo yra sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2017-01-01) normomis, t.y. kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, nes, kaip nustatyta, Ginčo statinio statybos pradžia, apie kurią ieškovas tuo pat metu ir sužinojo, – 2016 m. rugpjūčio mėnuo, pretenzija išsiųsta 2016-11-22.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ginčo statinys be ieškovo sutikimo atsakovės sodo žemės sklype yra pastatytas mažesniu, negu reglamentuoja imperatyvios Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto normos, atstumu, ieškovas per 1 metus nuo Ginčo statinio statybos pradžios statinio savininkui pateikė rašytinę pretenziją, taigi nustatytas pagrindas apginti ieškovo subjektines teises teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalies reikalavimus, nes pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą (galiojusio statybos metu) rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai buvo statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi atsakovė, statydama Ginčo statinį, jo neturėjo, šio statinio statyba pripažintina savavališka.

Ieškovas CK 4.98 straipsnio pagrindu pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Tokiu atveju savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad ieškovas yra savininkas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su atsakovės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės žemės sklype statinys – garažas pastatytas iš pietinės pusės, todėl užstoja saulę medžiams, vaiskrūmiams ir kitiems augalams, kurie auga ieškovo žemės sklype, tačiau tokių aplinkybių neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimus žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Teimo posėdžio, kurio metu buvo atlikta vietos apžiūra (17-19 b.l., t.3), buvo išmatuoti atstumai ir nustatyta, kad nuo Ginčo statinio iki artimiausio vaismedžio, esančio ieškovo žemės sklype, yra 6.66 m atstumas. Taigi, jeigu Ginčo statinys būtų pastatytas leistinu 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o vaismedis pasodintas leitinu 2 m atstumu nuo sklypo ribos, tai atstumas tarp pastato ir vaismedžio būtų dar mažesnis – 5 m. Nustačius tokias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos ieškovas nurodė neturint įrodomosios galios, dėl insoliacijos ( 127-134 b.l., t.1) nėra reikšmingi.

Ieškovas ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kad yra parengęs Kolektyvinio sodo pastato – sodo namelio statybos projektą (9-24 b.l., t.1) ir minėtą pastatą ketino statyti būtent žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, tuo atveju, jeigu atsakovės neteisėtai pastatytas pastatas liktų toje pat vietoje, jis nebegalėtų savo žemės sklype statyti sodo pastatą toje vietoje, kur planavo, nes būtų neišlaikyti priešgaisrinės saugos reikalavimai dėl saugaus 6 metrų atstumo tarp pastatų. Po 2018-01-15 teismo posėdžio ieškovas teikė parengtą rašytinį įrodymą, kad jis, jeigu statytų sodo pastatą 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, atstumas iki atsakovės neteisėtai pastatyto pastato būtų mažesnis nei 6 metrai, ir tai neatitiktų reikalavimų dėl priešgaisrinės saugos (143-145 b.l., t.1). Parengto projekto užsakovas ir projekto vadovas yra ieškovas, dokumento parengimo data nenurodyta. Vien tik šio rašytinio įrodymo pateikimas neginčijamai nepatvirtina, kad ieškovo ketinimai buvo ar yra tikri, nes jokių realių statybos darbų pradžią galinčių patvirtinti veiksmų atlikta nebuvo, tačiau ieškovas tokią teisę turi ir galėtų ją bet kada realizuoti. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadą, kad savininko teisės yra pažeistos, galima padaryti nustačius aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Nors atsakovė kaip įrodymą pateikė komercinį pasiūlymą, kuriuo įrodinėjo, jog ieškovui pradėjus nurodyto statinio statybas, priešgaisriniai reikalavimai pažeisti nebūtų, jeigu būtų įrengta priešgaisrinė sienutė (164-166 b.l., t.2). Atsakovė nenurodė, kad ji yra pasirengusi tokią sienutę įrengti ar ieškovui kompensuoti papildomas išlaidas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ginčo statinys pastatytas neteisėtai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo galimybė daiktu – žemės sklypu naudotis pagal paskirtį, t. y. jame statyti pastatą įstatymų nustatytu atstumu nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui, yra suvaržyta.

Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad nustatyti atsakovės padaryti pažeidimai riboja ieškovo žemės sklypo užstatymo teisę bei tuo daro neigiamą įtaką jo nekilnojamojo turto vertei, tačiau neįrodinėjo – nebuvo pateikti jokie duomenys apie nekilnojamojo turto nuvertėjimą ir pan., nes tai, ieškovo nuomone, yra visiems žinomos aplinkybės. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 12, 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikių ir būdų, neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkte yra numatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises, įpareigojant atsakovę nugriauti Ginčo statinį, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. taikyti kraštutinę ir pačią griežčiausią pažeistų teisių gynimo priemonę – įpareigoti sunaikinti atsakovo nuosavybės teisės objektą, tačiau, kaip ne kartą ieškovas minėjo nagrinėjant civilinę bylą, neprieštarautų ir dėl švelnesnės priemonės taikymo. Teismo vertinimu, ieškovo, kaip gretimo sodo žemės sklypo savininko, subjektinės teisės gali būti apgintos taikant Ginčo statinio savininkės nuosavybės teisę varžančią priemonę tiek, kad ji pašalintų pažeidimą – įpareigojant atsakovę išardyti/pašalinti Ginčo statinio dalį, esančią mažesniu negu 3 m atstumu nuo bendros šalių sodo žemės sklypų ribos.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs neteisėtos statybos padarinius, ieškovo pažeistoms subjektinėms teisėms apginti taikytiną šių padarinių šalinimo būdą, sprendžia, kad trijų mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra pakankamas teismo sprendimui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti. Teismo vertinimu, tokio termino sprendimui įvykdyti nustatymas nereikš teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principų (ieškovo teisėtų interesų atžvilgiu) pažeidimo, todėl, remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti nustatytinas trijų mėnesių terminas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies: atsakovė įpareigotina per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti Ginčo statinio dalį, esančią mažesniu negu 3 m atstumu nuo bendros šalių sodo žemės sklypų ribos (CK 4.98 straipsnis, 4.103 straipsnis).

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Nagrinėjamu atveju bylos išsprendimo rezultatas formaliai skiriasi nuo to rezultato, kurio ieškiniu siekė ieškovas, – atsakovė įpareigotina pašalinti neteisėtos Ginčo statinio statybos padarinius kitu, negu ieškovas ieškiniu reikalavo, būdu. Pažymėtina, kad ieškovas dėl tokio jo pažeistų teisių gynimo būdo teismo posėdžių metu sutiko. Esminis ieškovo interesas, kuriam apginti buvo pradėta ši civilinė byla, yra pasiektas – atsakovė įpareigota eliminuoti imperatyviųjų teisės normų ir kartu ieškovo subjektinių teisių pažeidimo padarinius, t. y. pašalinti statinio dalį, užtikrinant įstatymo reikalaujamo atstumo iki bendros šalių sodo žemės sklypų ribos laikymąsi. Teismas, remdamasi šiais argumentais, pripažįsta, kad ieškovas yra šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Ieškovas už advokatų, ir advokato padėjėjo teisines paslaugas iš viso turėjo 9 165 EUR išlaidų (2017 m. II ketvirtyje sumokėjo 700 EUR; 2018 m. I – 600 EUR; 2018 m. II – 1 210 EUR; 2018 m. III – 2 135,65 EUR; 2018 m. IV – 871.20 EUR; 2019 m. I – 1 796,85 EUR; 2019 m. II – 653,40 EUR, 2019 m. III – 1197,90 EUR): 2017-04-28 advokatui E. Steckiui už atstovavimą, dokumentų (ieškinio) parengimą ir patarimą sumokėjo 700 EUR (44, 80-83 b.l., t.1); advokato padėjėjui D. Dzikui už konsultacijas 2018-01-12 sumokėjo 300 EUR ir advokatui V. Žilioniui už atstovavimą 2018-01-12 – 300 EUR (156, 158 b.l., t.1); advokatui L. Didžiuliui už konsultacijas ir apeliacinio skundo surašymą 2018-04-05 – 1 210 EUR (37-40 b.l., t.2); už konsultacijas, rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teisme 2018-08-20 – 1 318,90 EUR (134-137 b.l., t.2); už pasirengimą ir dalyvavimą vietos apžiūroje bei teismo posėdyje 2018-09-25 – 816,75 EUR (169-171 b.l., t.2); už rašytinius paaiškinimus, konsultacijas ir atstovavimą teisme 2018-11-21– 871,20 EUR (30-32 b.l., t.3); už atstovavimą teisme 2019-01-22 – 1 197,90 EUR (110, 123 b.l., t.3); 2019-02-25 už rašytinį paaiškinimą apie LAT praktiką, prašymą iškviesti liudytoją, ir atstovavimą teismo posėdyje 2019-02-26 – 598.95 EUR (166-168 b.l., t.3); už procesinių prašymų parengimą 2019-04-04 – 653,40 EUR (187-189 b.l., t.4); už baigiamųjų kalbų teksto parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teisme 2019-09-23 – 1 197,90 EUR (25-29 b.l., t.5).

Ieškovo turėtų išlaidų advokatų ir advokato padėjėjo (toliau – advokato) pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 5 punkte, 8.2, 8.5, 8.9, 8.16, 8.17, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2016 m. IV, 2017 m. III-IV, 2018 m. I-IV, 2019 m. I ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis atitinkamai buvo: 822,80 EUR, 850,80 EUR, 884,80 EUR, 895,20 EUR, 926,70 EUR, 935,70 EUR, 970,30 EUR, 1 262,70 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovai, truko 19 val. 24 min., pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, tačiau turėtų išlaidų dydis viršija nustatytus maksimalius dydžius, CPK nėra numatyta pareiga parengti baigiamąsias kalbas raštu, išlaidos – 9 165 EUR nėra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl mažintinos iki 5 419 EUR (ieškinio, apeliacinio skundo, atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų/prašymų parengimą, konsultavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme). Ieškovui iš atsakovės priteistina 5 419 EUR už advokato teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovas taip pat turėjo 54,02 EUR kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 p.: 1,94 EUR pašto išlaidų (25 b.l., t.1), už VĮ Registrų centro išrašus – 4,79 EUR (16, 25 b.l., t.1), antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą – 40 EUR (26 b.l., t.1), notarui už pretenzijos parengimą ir persiuntimą – 7,29 EUR (41 b.l., t.1). Ieškovas ieškinį apmokėjo 31 EUR žyminiu mokesčiu (per EPP sumokėjo advokatas E. Steckis), apeliacinį skundą apmokėjo 150 EUR žyminiu mokesčiu (permoka – 75 EUR), apeliacinis skundas buvo patenkintas (41 b.l., t.2).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 54,02 kitų bylinėjimosi išlaidų, 106 EUR žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis.).

Byloje susidarė 36,49 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išardyti ir pašalinti pagalbinio ūkio paskirties statinio, esančio sodo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), dalį, esančią mažesniu negu 3 (trijų) metrų atstumu iki G. I. sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 419 EUR už advokato teisines paslaugas, 54,02 kitų bylinėjimosi išlaidų, 106 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 36,49 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.