- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-481-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00391-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- G. I.
- Atsakovas
- Ž. K.
- Trečiasis asmuo
- G. K., A. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-481-252/2018
2018 m. liepos 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. I. (G. I.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-732/2018 pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovui Ž. K. (Ž. K.) dėl pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys G. K. (G. K.) ir A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. I. prašė įpareigoti atsakovą Ž. K. nugriauti statinį – garažą atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui Ž. K. priklausančiame sklype 2016 m. rugpjūčio 13-15 d., savavališkai ir nesuderinus su ieškovu, apie 1,80 m. atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos buvo pastatytas statinys.Pažymėjo, sutikimas statyti statinį mažiau nei 3 m. nuo sklypo ribos, kaip numatė tuo metu galiojantys teisės aktai, iš ieškovo nebuvo prašytas. Ginčo statinys užstoja saulę vaismedžiams, vaiskrūmiams ir kitiems augalams, ieškovo žemės sklype, taipogi ieškovas pats negali realizuoti parengto statinio projekto. Ieškovo nuomone, ginčui spręsti taikytinos CK 4.103 straipsnio nuostatos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes bei CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas. Teigė, kad statinys pastatytas pažeidžiant ieškovo teises ir nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2,7,11 punktų, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. I. 1038,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Ž. K. ir 10,26 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovo žemės sklypas, tiek trečiųjų asmenų 2017 m. balandžio 12 d. atsakovui dovanojimo sutartimi perleistas, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Atsakovo sklype esantis statinys, kuris priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, yra pastatytas mažiau nei 3 m. nuo sklypo ribos, o konkrečiau -1,8-1,9 m. atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Teismas atsižvelgęs į šalių pozicijas dėl ginčo statinio statybos laikotarpio, sprendė, kad reikalavimai vykdomai statybai vertintini pagal 2015-2016 m. galiojusius teisės aktus. Teismas pasisakė, kad pastatai sodo sklype mažesniu nei 3 m. atstumu gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko <...> sutikimą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2. punktą, tuo atveju, kai nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, privaloma turėti rašytinius susitarimus: nesudėtingam statiniui besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose <...>, o Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad kai statybą leidžiantys dokumentai pagal šios dalies 1-4 punktus neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus – būtent šių sklypų savininkų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., numatė, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statybos pradžios tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas pretenziją tretiesiems asmenims dėl ginčo statinio per notarų biurą išsiuntė 2016 m. lapkričio 22 d., nesant duomenų, kad jis anksčiau būtų išreiškęs nesutikimą šiuo klausimu viešojo administravimo subjektams ar sodininkų bendrijai, sprendė, kad tam, jog būtų nustatytas atsakovo pažeidimas, būtina konstatuoti faktą, jog statinio statybos darbai buvo pradėti per metus iki ieškovo pretenzijos pateikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašė apklausti faktines ginčo statinio statybas pradėjusių trečiųjų asmenų, todėl sprendė, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, kurio ieškovas nepaneigė, jog statinio statybos darbai pradėti 2015 m. pavasarį. Teismas pripažino, kad ieškovas nepareiškė pretenzijų atsakovui dėl pastatyto statinio per vienerius metus nuo statybos pradžios, todėl laikė, kad, vadovaujantis teisės aktais, nėra pagrindo statinio pripažinti savavališka statyba. Teismas išdėstė negatoriniu ieškiniu pagal CK 4.98 straipsnį įrodinėtinas aplinkybes bei nurodė, kad nors bylos nagrinėjimo metu šalys ginčijosi dėl ieškovo vaismedžių ir vaiskrūmių augimo prie statinio, galimybės ieškovui realizuoti parengtą statinio projektą tačiau vertino, kad tai nėra esminis dalykas šiame ginče. Kadangi ieškovas rašytinę pretenziją pateikė praėjus daugiau nei metai nuo statinio statybos pradžios, konstatavo, kad tuo metu galioję teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti dėl ko ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su bylos įrodymų vertinimu ir mano, kad apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės bei savo išvadas grindė prielaidomis.Nurodo, kad tiek bendroji įrodinėjimo tvarka, tiek teismų praktika, suponuoja, kad įrodyti atsikirtimą į ieškinį, jog yra praėjęs vienerių metų terminas nuo statybos pradžios turi šios taisyklės taikymu suinteresuotas asmuo - šiuo atveju - atsakovas. Apelianto vertinimu, neteisingas įrodinėjimo naštos paskirstymas lėmė neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovas pateikė naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie patvirtina, kad ginčo statyba buvo pradėta ne ankščiau nei 2015 m. lapkričio 22 d. ir prašo juos priimti. Ieškovas atsakovui pretenzijas pareiškė 2016 m. lapkričio 22 d., todėl atsakovui neįrodžius, kad statybos buvo pradėtos ankščiau nei 2015 m. lapkričio 22 d., nėra pagrindo spręsti apie Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje numatyto termino pretenzijai pateikti, praleidimą.Mano, kad atsakovas neįrodė jog ginčo statinio statybos buvo pradėtos 2015 m. pavasarį. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie statybos pradžią, todėl apylinkės teismo išvada šiuo klausimu yra paremta prielaidomis. Pažymi, kad viešai prieinamos „Google Earth Pro“ programos duomenys, leidžia spręsti, kad dar 2016 m. balandžio 30 d. ginčo statybos nebuvo pradėtos, kas pagrindžia, jog aplinkybė dėl statybos pradžios, kurią atsakovas turėjo įrodyti ir kuri buvo esminė priimant jam palankų sprendimą, teismo buvo nustatyta neteisingai. Kadangi atsakovas pripažino, jog darbai buvo vykdomi etapais, todėl ieškovas dėl savo teisių pažeidimo galėjo kreiptis tik tada, kai statinio statyba buvo užbaigta. Iki statybos pabaigos momento ieškovas negalėjo tiksliai žinoti kokie bus statinio matmenys ir ar atsakovas pastebėjęs, kad statinys pastatytas netinkamai, imsis priemonių statiniui perkelti. Jei būtų laikoma, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti būtent tą dieną, kurią atsakovas pradėjo vykdyti bet kokius statybos darbus, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies taisyklė suteiktų teisinį pagrindą neteisėtai besielgiantiems asmenims elgtis nesąžiningai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimo neįvertino pagal CK 4.98 ir CK 4.103 straipsnius. Teismas pasisakydamas, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl vaismedžių ir vaiskrūmių augimo prie statinio ar galimybės realizuoti parengtą statinio projektą nėra esminis dalykas šioje byloje, nevertino ieškinio negatorinio reikalavimo kontekste. Pažymi, kad net apelianto reikalavimus kvalifikuojant kaip alternatyvius, kasacinio praktikoje tokių reikalavimų pareiškimas yra įmanomas. Pabrėžia, kad ginčo statinys, kuris yra aptvertas sienomis, turi duris ir langus, todėl negalėtų būti pripažintas inžineriniu statiniu - pavėsine, nes atitinka pastato sąvoką ir požymius. Juolab, kad tokį pat vertinimą pateikė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios išvadą apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Pažymi, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė, jog teritorija, kurioje yra šalių žemės sklypai, priklauso sodininkų bendrijai „Siesartis“ ir pagal šios bendrijos įstatų 4.1. punktą statiniai statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi tik esant rašytiniam kaimyninio sodo savininko sutikimui. Apelianto vertinimu, įstatuose įtvirtinta ginčo santykių teisinė reglamentacija yra griežtesnė nei nustatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Šiuo atveju, statinys pastatytas ne tik neturint rašytinio sutikimo, bet ir darant žalą apelianto interesams. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo nerūpestingumą ir neapdairumą rūpinantis savo nuosavybe, nes iki šios dienos net nėra įregistravęs savo teisių į pastatytą statinį, nors tokie reikalavimai yra numatyti Statybos įstatyme. Apelianto nuomone, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, kuria remiantis pirmosios instancijos teismas pagrindė savo sprendimą, prieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams ir teisinės valstybės principui, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.Nesutinka su žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas pareiškiant prašymą peržiūrėti Trečiųjų asmenų atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, priteisimu iš ieškovo. Apelianto vertinimu, šios išlaidos atsirado tik dėl netinkamų atsakovo ir trečiųjų asmenų procesinių pareigų vykdymo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. K. prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto argumentai nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybės, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, be kita ko, ir tai, kada buvo pradėtos ginčo statinio statybos. Nesutinka su skundo argumentais, kad atsakovas neįrodė statybos darbų pradžios momento. Atsakovas paaiškinimais teisme patvirtino, jog statybų darbai buvo pradėti vykdyti daugiau nei prieš metus iki ieškovo pretenzijų, o jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos paaiškinimus byloje nėra. Juolab, kad ieškovas byloje neneigė to, kad statybas atsakovas pradėjo dar 2015 metais. Atsakovas abejoja ieškovo naujai pateiktų įrodymų patikimumu ir mano, kad šie duomenys nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų. Visi vaizdai, gauti netinkamai naudojant „Google Earth“ programą, yra viena ir ta pati palydovinė nuotrauka, padaryta 2015 m. liepos 3 d., kadangi palydovas šios vietovės nuotraukų kitais laikotarpiais paprasčiausiai nedarė arba padarytos nuotraukos buvo debesyse, todėl programoje pasirinkus bet kokią datą po 2015 m. liepos 3 d. yra išmetama ta pati nuotrauka, palydovo padaryta 2015 m. liepos 3 d. Nesutinka su skundo motyvais, susijusiais su Statybos įstatymo nuostatų teisėtumo ginčijimu. Bylos stabdymas ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra netikslingas bei užvilkintų bylos nagrinėjimą ir teisingo sprendimo įsiteisėjimą.Pabrėžia, kad ieškinys neatitiko teisės kreiptis į teismą esmės ir civilinio proceso tikslų, o ieškovas nenurodė kuo pasireiškia jo materialinių subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-46, patvirtinantis jog ginčo statinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų; ginčo statinio šešėlio kampo matavimų vizualizacija, iš kurios paaiškėjo, kad šešėlis ant ieškovo sklypo nuo ginčo statinio didžiąją dienos dalį apskritai nekrenta, o ieškovo numatomas statyti namas netgi mes žymiai daugiau šešėlio ant atsakovo sklypo ir jame esančių objektų, paneigia apelianto reikalavimus.Teigia, kad remiantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ieškovas neturi jokios subjektinės teisės reikšti teisme reikalavimą dėl atsakovo statinio nugriovimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius reikalavimus atmesdamas, bylą išsprendė teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamais duomenimis - ginčo sklypų palydovinėmis nuotraukomis ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu ieškovas siekia paneigti teismo konstatuotas aplinkybes dėl ginčo statybos pradžios bei statinio klasifikavimo. Atsakovas nurodo, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikia ginčo vietovės palydovinę nuotrauką, kuri paneigia, ieškovo pateiktų nuotraukų laikotarpį. Kolegija, įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jų išsprendimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šalių pateiktos „Google Earth Pro“ programos pagalba gautos ginčo sklypų nuotraukos priimtinos ir turi būti vertintinos byloje surinktų duomenų kontekste. Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinė byla yra elektroninė, šalys per EPP sistemą su šiais duomenimis yra susipažinusios bei turėjo galimybę atsikirsti, todėl naujų įrodymų priėmimas jų teisių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų civiliniame procese nepažeidžia bei pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nesudaro.Kolegija pabrėžia, kad ieškovo apylinkės teismui pateikto Inspekcijos 2018 m. sausio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nepriėmimo priežastis buvo tai, kad šiuo raštu teiktas atsakymas į ieškovo paklausimą dėl ginčo statinio klasifikavimo pagal ieškovo nurodomą statinio apibūdinimą ir jo priedą - 4 nuotraukas. Kadangi šis priedas pilna apimtimi apylinkės teismui nebuvo pateiktas, teismas šį raštą atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismui priedas pagal kurį Inspekcija sprendė dėl statinio klasifikavimo, iš viso nėra pateiktas, todėl nėra aišku dėl kokio statinio šiame rašte pasisakoma. Atsižvelgiant į tai kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai ir taip pat atsisako priimti ieškovo pateikiamą raštą.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo Ž. K. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), arčiau nei 3 metai nuo ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra pastatytas statinys. Byloje nėra ginčo, kad statinys pastatytas be ieškovo, gretimo sklypo savininko, rašytinio sutikimo. Duomenų dėl leidimo statybai išdavimo, dėl deklaracijos apie statybos pabaigą užpildymą ir statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra.Ginčas kilo dėl atsakovo žemės sklype pastatyto statinio statybos teisėtumo ir ieškovo reikalavimo jį nugriauti pagrįstumo. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Tam, kad teismas galėtų bylą išnagrinėti nesant į ją pateiktų reikšmingas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, teismas turi aiškiai nurodyti šalims jų pareigos teikti įrodymus apimtis bei konstatuoti šios pareigos pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje šie veiksmai nebuvo tinkamai atlikti.Išnagrinėjus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį bei byloje esančius duomenis, atsižvelgus į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, kad teisės aktų reikalavimai dėl ginčo statinio nebuvo pažeisti, padarė neatskleidęs nagrinėjamos bylos esmės, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apylinkės teismas vertino, kad atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes ieškovas rašytinę pretenziją dėl ginčo statinio pateikė praėjus daugiau nei metai nuo statinio statybos pradžios, todėl pagal ginčo laikotarpiui aktualias Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatas, sutikimas statyti statinių arčiau nei leistinu atstumu iki sklypo ribos nebuvo reikalingas. Statybos įstatymo 23 straipsnio reglamentavimo sritis – statybą leidžiantys dokumentai. Šis straipsnis numato skirtingus reikalavimus statybos leidimui, atsižvelgiant į statinių klasifikavimą. Ieškovas ginčo statinį įvardijo kaip garažą, o atsakovas šį statinį apibūdina kaip pavėsinę. Apylinkės teismas nors ir nenustatė šio statinio paskirties, t.y. sprendime nėra konstatuota ar ginčo statinys yra pavėsinė ar garažas, tačiau sprendė, kad byloje pakanka duomenų jį priskirti I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą statyti nei projektai, nei statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, tačiau statyba galima, gavus gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. O pagal to paties straipsnio 25 dalį rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Kolegijos vertinimu, į bylą pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas grindė išvadas dėl statinio atstumo nuo gretimo sklypo ribos, tiek statinio kategorijos nustatymą, konstatuota tik faktinė aplinkybė, kad šios institucijos specialistai buvo nuvykę į įvykio vietą ir nustatė, kad ginčo statinys stovi atsakovo sklype. Tačiau šio dokumento turinys prieštaringas, nes jame teigiama, kad trečiųjų asmenų – G. K. ir A. K. sklype, adresu (duomenys neskelbtini) r., pastatytas statinys apie 1,80-1,90 m. atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. I., ribos, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad tikslaus atstumo išmatuoti nepavyko, nes tikrinamas statinys pastatytas sklype, kuris aptvertas tvora, vartai užrakinti. Į teritoriją patekti nepavyko. Tikrinamo statinio savininkai patikrinime nedalyvavo, apie tai, kad nedalyvaus informavo telefonu. Vėl gi nepatekus į atsakovo tėvams tuo metu priklausiusį sklypą, iš esmės neapžiūrėjus statinio ir nepatikrinus projektinės statybos dokumentacijos, konstatuota, kad statinio aukštis 4,05 m., ilgis 5,5 m., plotis 3,8 m., o pats statinys pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Kolegijos vertinumu nutarties 43 punkte aptartas aktas negali būti vertinamas kaip dokumentas, kuriuo konstatuota, kad jokie statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai pastačius atsakovo sklype ginčo statinį nėra pažeisti. Šiame akte nenurodoma nei ginčo statinio paskirtis, nei pogrupis, be to, nėra konstatuota ar jis atitinka normatyvinius statybos techninius, saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kitą vertus, byloje esančios ginčo statinio nuotraukos ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas nėra pakankamai informatyvūs, kad būtų galima spręsti dėl statinio klasifikacijos ir atitinkamai tokiam statiniui taikytinų Statybos įstatymų ir konkrečių statybos techninių reglamentų normų. Nutarties 43 punkte išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apylinkės teismas nutarties 42 punkte nurodytą išvadą padarė remdamasis dokumentu, kurio įrodomoji galia yra abejotina, nesant pakankamai vaizdinės medžiagos apie statinį, neatlikęs ginčo statinio apžiūros vietoje ir nepasiūlęs šalims teikti įrodymus šiuo klausimu. Nenustačius kokiai paskirčiai ir kategorijai priskirtinas ginčo statinys nėra aišku kokie pagal ginčo laikotarpį aktualūs teisinio reglamentavimo reikalavimai buvo keliami tokio statinio statybai, todėl spręsti, kad šio statinio statybai galėjo būti taikyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, byloje esančių duomenų nepakanka. Tik nustačius šias aplinkybes, susijusias su ginčo statiniui projektavimui ir statybai privalomai keliamais reikalavimais galima spręsti ar šiuo atveju taikytina Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies išlyga. Kitą vertus, kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas įrodinėjimo pareigą dėl minėtos išlygos taikymo tarp ginčo šalių paskirstė netinkamai. Šiuo atveju reikšmingas statybos pradžios momentas, o taip pat momentas, kuomet ieškovas neabejotinai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie statybos darbų pradžią. Šalių pozicijoms dėl statybos pradžios momento esminiai išsiskiriant - ieškovui nurodant, kad statinys buvo pastatytas 2016 m. rugpjūčio 13-15 d., o atsakovui teigiant, kad statybos darbai buvo pradėti 2015 m. pavasarį, teismas, siekdamas užtikrinti visų aplinkybių ištyrimą, turėjo šalims tikslinti pareigą įrodinėti teikiant papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).Pasisakant dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl netinkamo statybos pradžios momento konstatavimo ginčo sprendimu, pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 27 punktas nustato, kad statybos darbų pradžia laikoma diena įrašyta į statybos darbų žurnalą: 27.1. punktas numato, kad vykdant darbus rangos būdu – kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus; pagal 27.2. punktą vykdant darbus ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuo statybos darbus. Praktikoje statybos pradžią, jei nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, galima įrodyti remiantis bet kokia turima dokumentacija, nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis ar kitais duomenų šaltiniais, taip pat liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pabrėžė, kad jis ginčo pastatą įgijo kaip priklausinį notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi (2017 m. balandžio 12 d.), todėl jokių abejonių dėl statinio teisėtumo ir pareigos gauti vienokius ar kitokius sutikimus jis neturėjo. Taigi, apylinkės teismas nustatydamas ginčo statinio statybos pradžios momentą iš esmės rėmėsi tik asmens, kuris statybos metu nei sklypo, nei statinio savininku dar nebuvo, teiginiais. Kitą vertus, atsakovo teiginius dėl statybų pradžios 2015 m pavasarį paneigia ir paties atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta palydovinė nuotrauka, kuri jo teigimu atspindi 2015 m. liepos 3 d. padėtį sklype. Šioje nuotraukoje jokie statiniai atsakovo sklype nefiksuoti. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad nagrinėjamai bylai yra aktualu ir reikšminga išsiaiškinti Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies taikymo aplinkybes ir patikrinti, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės atitinka šios teisės normos reglamentuojamas aplinkybes. Ieškovas savo reikalavimą pašalinti pažeidimą – įpareigoti nugriauti atsakovui priklausančiame žemės sklype statinį, grindė ne tik CK 4.103 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, bet ir CK 4.98 straipsnyje įtvirtinto savininko teisių gynimo būdo pagrindu. Sutiktina su apelianto argumentais, kad ieškinio reikalavimų CK 4.98 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, kontekste apylinkės teismas iš esmės nevertino, pasisakęs, kad tai nėra esminis dalykas ginče. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad žemės sklypo savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindą sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas. Todėl teismas turėjo pareigą įvertinti ieškovo poziciją ir atsakovo atsikirtimus šiuo klausimu ir savo išvadas argumentuotai pagrįsti bylos duomenimis, nurodant kokiais įrodymais remiantis išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi sprendžiant konkretų ieškinio klausimą. Teismas siekdamas išsamaus ir objektyvaus ginčo išsprendimo turi šalims tikslinti pareigą įrodinėti bei virš nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti gauti ir vertinti projektinę dokumentaciją, susijusią su sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) bei šalių žemės sklypų ir juose esančių statinių planavimu, o taip pat vertinti ieškovo pateiktus duomenis dėl jo, kaip žemės sklypo savininko teisių pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu.Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, todėl kolegija negali daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina. Naikinant sprendimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.