Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P., J. V., A. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono 5 - tojo notarų biuro notarė Sandra Vinciūnienė, Valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų L. P., J. V., A. G. atstovas advokatas N.Plėdys prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais argumentais. Parodė, kad palikėjos testamentas buvo surašytas pas kaimo seniūną, todėl apie testamentą pareiškėjoms nebuvo žinoma. Buivydiškių seniūnija buvo pranešusi notarui apie palikėjos testamentą, tačiau pareiškėjos jau buvo praleidusios terminą palikimui priimti. Pareiškėjos praleido terminą palikimui priimti dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl, siekdamos apginti savo teises, pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos L. P., J. V., A. G. yra R. G., mirusio 2017 m. gegužės 22 d., dukros. 1998 m. balandžio 6 d. testamentu R. G. savo dukterims A. G., L. P. ir J. G. paliko visą turtą, kurį turėjo mirties dieną, kas jį sudarytų, kur jis bebūtų, tame tarpe gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, žemę, pajus Buivydžių ŽŪB ir pinigus, esančius Lietuvos taupomajame banke.

Civilinio kodekso (toliau CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008).

Teisę į palikimą, po R. G. mirties, atsirado pareiškėjoms pagal testamentą (CK 5.2 str. 1 d.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos nurodė, kad testamento kopija buvo gauta tik 2017 m. spalio 26 d. Gavus testamento kopiją tapo žinoma apie palikimo apimtį ir atsirado galimybė priimti palikimą, tačiau terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjų atstovas advokatas N.Plėdys teikė 2017-10-25 prašymą Vilniaus r. sav. administracijos Buivydžių sen. Dėl dokumentų pateikimo, t.y. prašė pateikti R. G. 1998-04-06 surašyto testamento patvirtintą kopiją.

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-246/2011; kt.).

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių priežasčių. Taip pat atsižvelgtina, jog terminas priimti palikimą praleistas neženkliai. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir turi būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290, 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Pratęsti pareiškėjoms L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą, 2017 m. gegužės 22 d. mirusios R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal mirusios R. G. palikimo atsiradimo vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.