Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2316-436/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2S-2316-436/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11186-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
V. P.
Civilinė byla Nr. 2S-2316-436/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11186-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 129.8.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15014-800/2013 pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/02083, dėl 4500 Lt administracinės baudos išieškojimo pagal 2007 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 904021, kadangi suėjo senaties terminas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013-04-19 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0137/07/12008, 0137/09/04260, esančias pas antstolį V. Z. bei vykdomąją bylą Nr. 0147/07/02083, esančią pas antstolį R. V.. 2013-05-22 antstolis V. Z. savo patvarkymu nutraukė minėtas vykdomąsias bylas. Antstolio R. V. padėjėja 2013-05-31 patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąją bylą, nors visos vykdomosios bylos terminų skaičiavimo prasme yra analogiškos, t.y. paskirtos vykdyti antstoliams tais pačiais 2007 metais gegužės mėnesį, todėl ir administracinės nuobaudos vykdymo terminai pradedami skaičiuoti atitinkamai tais pačiais metais gegužės mėnesį.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. su skundu nesutiko, 2013-07-05 patvarkyme nurodė, kad teisinėje valstybėje negali būti toleruojamas nebaudžiamumo principas: V. P. žinojo apie savo padarytą administracinį teisės pažeidimą ir buvo apie tai informuotas bei suvokė to pasekmes, tai yra baudos jam paskyrimą, taip pat žinojo, kad išieškojimas pateiktas vykdyti antstoliui. Skolininkas ne kartą kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą, visada pažymėdamas, kad skolos niekada nemokės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo V. P. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 629 str. 1 d. numatyti atvejai, kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Pagal CPK 629 str. 1 d. 4 p. nuostatas vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, pasisakė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0147/07/02083 teismas nustatė, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomasis dokumentas – 2007-05-03 Kauno rajono policijos nutarimas Nr. 904021 dėl 4500 Lt administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojo Kauno apskrities VMI naudai pateiktas vykdyti 2007-06-29 d. Trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti pažeistas nebuvo. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis nuo 2007 iki 2013 m. pateikinėjo užklausimus bankams apie skolininko vardu atidarytas sąskaitas. Atsakymuose antstoliui nurodyta, kad skolininkas piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi. 2007 07 27 antstolis areštavo jam priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007-08-17 patvarkymu pareikalavo pateikti duomenis apie turto buvimo vietą ir pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus susijusius su areštuotu turtu. Duomenų apie automobilio buvimo vietą vykdomojoje byloje nėra. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad interesanto priėmimo aktuose nurodyta, jog skolininkas sako, kad niekada nedirbs ir prašo nutraukti bylą. Toks skolininko neveikimas, kai jis būdamas darbingo amžiaus per penkerius metus nesugebėjo susirasti darbo, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0147/07/02083 suėjus paskirtos administracinės nuobaudos senaties terminui.

Atskirajame skunde nurodoma, kad:

Pareiškėjas nevengė sumokėti jam paskirtos administracinės baudos, o į jo skundą buvo atsižvelgta paviršutiniškai, neįsigilinus į jo esmę. Apeliantas nurodo, jog nebuvo jokio turto ir pajamų, į ką būtų buvę galima nukreipti išieškojimą. Antstolio įpareigojimo pateikti duomenis apie automobilio buvimo vietą negalėjo įvykdyti, nes automobilis buvo parduotas, o dabartinio savininko nepavyko surasti;Vizitų pas antstolį metu, apeliantas minėdavo, kad kažin ar kada ateityje pavyks rasti darbą, o tai buvo tik jo subjektyvi nuomonė. Teismas neturėjo vadovautis antstolio užrašais, nes tokie apelianto pasisakymai neturi jokios juridinės galios;Skolininko neturi pareigos rūpintis skolos išieškojimu. Tai valstybės įgalioto pareigūno, kuris daugiau nei per šešerius metus nesugebėjo išieškoti baudos ir toliau neteisėtai persekioja apeliantą, pareiga. Prašo vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais nutraukti vykdomąją bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. V. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

Apelianto atskirajame skunde nėra nurodyta nė viena teisės norma, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai, skunde dėstomi skolininko pamąstymai apie tai, kad senaties institutą vykdomojoje byloje privaloma taikyti.Vykdomojoje byloje yra duomenys, jog skolininkas ne kartą kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą, visada pažymėdavo, kad skolos niekada nemokės. Nei viename procese ir nei viena proceso šalis negali piktnaudžiauti savo teisėmis, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir negali būti toleruojamas nebaudžiamumo principas. Iš Vykdomosios bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas sąmoningai vengė prievolės įvykdymo. Tokią išvadą galima daryti iš pateis apelianto atskirojo skundo argumentų, jog nemano, kad kažkada ras darbą.Vykdomoji byla dėl senaties galėtų būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie sistemingi veiksmai, siekiant tinkamo vykdomojo dokumento įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0147/07/02083 medžiagos nustatyta, kad 2007 m. gegužės 3 d. Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio viršininkas priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo pareiškėjui paskyrė 4500,00 Lt administracinę nuobaudą. Antstolio R. V. 2007 m. birželio 29 d. patvarkymu nutarimas dėl 4500,00 Lt skolos išieškojimo iš V. P. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priimtas vykdymui. 2013 m. balandžio 19 d. skolininkas V. P. kreipėsi į antstolį dėl šios vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui, kuriame nurodo, jog bauda iki šio laiko yra neišieškota, kadangi neturi jokių lėšų bei turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą yra suėjęs administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas.

Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-182/2010).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nutarimas skirti apeliantui 4500 Lt baudą buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų. 2007 m. liepos 3 d. antstolis patikrino, ar skolininko vardu yra lėšų bankuose, taip pat atliko kitus vykdymo veiksmus ir nustatė, kad skolininko vardu yra registruota transporto priemonė BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtin). Antstolis nustatė, kad apelianto vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą, nėra. 2007 m. liepos 27 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausančią anksčiau minėtą transporto priemonę. 2007 m. rugpjūčio 17 d. antstolis pareikalavo iš skolininko, kad jis pateiktų duomenis apie turto buvimo vietą, bei kitus dokumentus susijusius su areštuotu turtu. Apelianto argumentai, jog automobilis jau buvo parduotos ir dabartinio savininko jam nepavyko rasti, nepagrįsti, kadangi duomenų vykdomojoje byloje apie tai, kad skolininkas būtų informavęs antstolį apie areštuoto automobilio buvimo vietą ar pateikta bet kokia kita informacija, nėra. 2008 m. lapkričio 18 d. antstolis vėl patikrino, ar skolininko vardu yra lėšų bankuose bei duomenys apie skolininko įsidarbinimą. Tokie paklausimai buvo siunčiami atitinkamoms institucijoms kas sistemingai, kas metai. 2008 m. gruodžio 8 d, skolininkas atvykęs pas antstolį pastabose nurodė, jog skolą ir vykdymo išlaidas sumokės dalimis po 50 Lt ar 100 Lt. Iš 2009 m. gruodžio 23 interesanto priėmimo akto matyti, jog skolininkas antstoliui sakė, kad niekada nedirbs, geriau nutraukti bylą. 2011 m. spalio 17 d. atvykęs pas antstolį skolininkas nurodė, kad nedirba ir neturi jokios galimybės mokėti skolą. 2013 m. balandžio 17 d. skolininkas atvykęs pas antstolį jau prašė taikyti senatį, ir pasakė, kad vis tiek niekada nieko nesumokės. Apelianto argumentai, kad teismui nėra pagrindo vadovautis antstolio aktuose užfiksuotomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Byloje apeliantas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo nebuvo išieškota apeliantui paskirta bauda, priešingai, iš visos vykdomosios bylos medžiagos akivaizdu, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, o ne dėl valstybės įgaliotos institucijos, šiuo atveju antstolio neveikimo.

Visos nustatytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (apeliantas), būdamas jauno ir darbingo amžiaus, sąmoningai siekia išvengti baudos mokėjimo, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas bandė susirasti darbą, priešingai, apelianto veiksmai rodo, jog jis nesiruošia mokėti paskirtos baudos, tačiau siekia, kad vykdomoji byla būtų nutraukta dėl senaties. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl priimdamas skundžiamą nutartį ir nenutraukdamas vykdomosios bylos, proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas