Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei V. D. dėl žalos, padarytos netinkamai vykdant antstolio pareigas atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Kelių policijos biuro 2009 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 3511/2009 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. 2009 m. gegužės 19 d. antstolės L. N. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti – vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui ir išsiųstas ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužės 19 d. antstolės priimtas siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė skolininkui sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Minėtas siūlymas išsiųstas ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 21 d. atlikti banko paklausimai. 2021 m. rugsėjo 13 d. antstolė V. D. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-4-32710, kuriuo įpareigojo skolininko darbdavį AB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau ir MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėtą patvarkymą išsiuntė ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), ir jo darbovietės – AB „(duomenys neskelbtini)“ adresu. 2021 m. rugsėjo 13 d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-4-32722, kurį taip pat išsiuntė ieškovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 5 d. priimtas išieškotų lėšų patvarkymas Nr. S-21-4-36531. 2021 m. spalio 13 d. priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-4-37737.

Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal VPK Viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 7494/2008 dėl 28,98 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI naudai. 2008 m. rugpjūčio 27 d. antstolės L. N. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti – vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui ir išsiųstas ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 27 d. antstolės priimtas siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė skolininkui sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. 2008 m. rugpjūčio 27 d. priimtas patvarkymas dėl teisių ir pareigų išaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai išsiųsti ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 13 d. atlikti banko paklausimai. 2021 m. spalio 5 d. priimtas išieškotų lėšų patvarkymas Nr. S-21-4-36531. 2021 m. spalio 13 d. priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-4-37736. Vykdomojoje byloje pateikti duomenys apie ieškovo atžvilgiu vykdytas vykdomąsias bylas.

Ieškovo pateiktais duomenimis – 2022 m. sausio 21 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2022-11-PD)-113 – ieškovas gyvenamąją vietą nuo 1999 m. gegužės 6 d. deklaravo adresu, (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 25 d. pažyma apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. (11.4) KA-P21-190 patvirtina, kad ieškovas turėjo darbinius santykius laikotarpiais nuo 2008 m. iki 2011 m. ir nuo 2014 m. iki 2021 m.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).

Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo priėmimo dienos. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 (trijų) mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei, ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 (dvejų) metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl baudos išieškojimo vykdymui pateikti laiku, t. y. nepraleidus 3 (trijų) mėnesių termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis, ANK 672 straipsnio 1 dalis) ir ginčo šioje dalyje nėra, tuo tarpu vykdymo laikotarpiu nustatytas daugiau nei 2 (dvejų) metų laikotarpis, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinis antstolės L. N. užfiksuotas vykdymo veiksmas atliktas 2009 m. liepos 21 d., o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2009 m. liepos 13 d. Kitas antstolio veiksmas abiejose vykdomosiose bylose atliktas antstolės V. D., t. y. atsakovės – 2021 m. rugsėjo 13 d. antstolės priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-4-32710. Taigi vykdomojoje byloje 12 metų jokie antstolio veiksmai nėra fiksuoti. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovė teismo poėdžio metu patvirtino, kad nuo 2015 m. atsirado elektroninės vykdomosios bylos ir jose matosi visi antstolio atlikti veiksmai antstolių sistemoje, tačiau duomenų, kad minėtose bylose būtų atlikti kokie nors vykdymo veiksmai nėra matyti. Rašytinių duomenų, apart atsakovės įsitikinimo, jog antstolė L. N. kas metus atliko patikrinimus vykdomosiose bylose, atsakovė nepateikė.

Ieškovas nurodo, kad apie paskirtas nuobaudas nieko nežinojo. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Visų pirma pažymėtina, kad ant nutarimų, kurių pagrindu užvestos ginčo vykdomosios bylos, yra ieškovo parašai, nutarimai pasirašyti pažeidimo vietoje. Duomenų, kad parašai būtų nuginčyti nėra, todėl akivaizdu, kad ieškovas žinojo ir buvo supažindintas su paskirtomis nuobaudomis. Antra, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui išsiųsti pradiniai priverstinio vykdymo dokumentai jo paties nutarimuose nurodytais gyvenamosios vietos adresais, todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovui nebuvo žinoma apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus nėra.

Kitaip vertintini atsakovės argumentai, kad ieškovas vengė prievolių, nevykdė savo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos ir darbo adresų pasikeitimą, slėpė pajamas. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nuo 1999 m. gegužės 6 d. adresu, (duomenys neskelbtini). Antstolis turi ir turėjo galimybę patikrinti ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą, ką iš esmės vykdomojoje byloje nustatė ir atsakovė. Ieškovas turėjo darbinius santykius laikotarpiais nuo 2008 m. iki 2011 m. ir nuo 2014 m. iki 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 25 d. pažymos apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. (11.4) KA-P21-190 duomenimis, ieškovas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 26 d. dirbo įvairiose taksi paslaugų įmonėse, todėl galimai antstolei ir nebuvo galimybės išieškoti įsiskolinimo, tačiau nuo 2014 m. kovo 24 d. ieškovas įsidarbino transporto bei logistikos įmonėje, duomenų, kad buvo bandoma išieškoti iš šios ar kitų įmonių ieškovo skolą byloje nėra. Be to atsakovės argumentus, jog ieškovas vengė išieškojimo paneigia ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis išrašas apie ieškovo vardu užvestas vykdomąsias bylas, tai, kad kitų antstolių vykdomose priverstinio išieškojimo bylose išieškojimai iš ieškovo buvo sėkmingai išieškoti, viso 10 kitų vykdomųjų bylų, tarp kurių ir 2 pačios antstolės 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. birželio 13 d. užbaigti išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors CPK 644 straipsnio 2 punkte įtvirtinta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, tačiau šios aplinkybės nepašalina antstolio pareigos užklausti duomenis iš registrų centro apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, darbovietes ir pan. Sutiktina su antstolės pozicija, kad skolininkui numatyta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas), tačiau šios pareigos nesilaikymas negali būti pagrindu konstatuoti, kad skolos išieškojimas buvo negalimas dėl ieškovo pasyvių veiksmų, įvertinant ir tai, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina tik apie pirminių išieškojimo dokumentų ieškovui įteikimą 2008 m. ir 2009 m.

Kaip jau buvo minėta, antstolė, turi pareigą siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo, turi galimybę patikrinti skolininko, šioje byloje ieškovo, deklaruotą gyvenamąją vietą, jo darbovietes, tačiau duomenų, jog minėti veiksmai buvo atlikti iki 2021 m. vykdomosiose bylose nėra. Antstolės veiksmai (neveikimas) neatitiko nei įstatymo nuostatų, nei protingo, atidaus, rūpestingo išieškojimo procesą vykdančio profesionalo veiklos kriterijų. Esant pareigai antstoliui maksimaliai išnaudoti visas teisines priemones sprendimui įvykdyti kuo greičiau, šiuo atveju antstolė L. N. elgėsi priešingai – ji ne tik, kad nevykdė formalių veiksmų, bet ir ilgą laiką buvo visiškai pasyvi arba nefiksavo, neformino savo atliekamų veiksmų, kurie atsispindėtų vykdomosiose bylose ir jais remiantis būtų galima konstatuoti priešingus veiksmus. Antstolės 12 metų pasyvumas negali būti perkeltas ieškovo atsakomybei dėl jo pareigų neatlikimo. Duomenų, kad ieškovas būtų slėpęs turtą, vengęs dirbti oficialiai, slėpęs gyvenamosios vietos adresą byloje nėra, šių aplinkybių neįrodė ir atsakovė. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad yra susidaręs daugiau nei dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolė neatliko jokių veiksmų ir buvo pasyvi vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu, todėl yra suėjęs skolininkui paskirtos administracinės baudos išieškojimo senaties terminas. Atsakovė, gavusi ginčo vykdomąsias bylas, neįsitikino ar nėra suėjęs administracinių nuobaudų išieškojimo senaties terminas, nesilaikė CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, nenutraukė vykdomųjų bylų suėjus senaties terminui, o priešingai, atliko priverstinį skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą taip atlikdama neteisėtus veiksmus.

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nesilaikė CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, nenutraukė vykdomųjų bylų suėjus senaties terminui, atsakovės kaltė laikoma nustatyta.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

CPK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jo turtinę žalą sudaro 286,47 Eur suma, kurią antstolė išieškojo iš ieškovo darbo užmokesčio. Pagal atsakovės 2021 m. spalio 5 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvakymą Nr. S-21-4-36531 iš ieškovo išieškota 284,47 Eur suma paskirstyta taip: 57,92 Eur pervesti išieškotojai VMI pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 28,96 Eur pervesti išieškotojai VMI pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 51,26 Eur suma už būtinąsias vykdymo išlaidas, 55,13 Eur už papildomas vykdymo išlaidas, 93,20 Eur atlygis antstolei. Atsakovė nesutinka dėl prašomos priteisti žalos dydžio motyvuodama tuo, kad dalis šių išlaidų yra pervesta išieškotojai ir antstolė šiomis pajamomis nedisponuoja, taip pat antstoliui nutraukus bylą suėjus senačiai priklauso būtinosios ir papildomos išlaidos.

Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujai Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijai (toliau – SVI) nebeliko papildomų vykdymo išlaidų. Galiojančioje SVI numatyta, kad iki įsakymo Nr. 1R-75 įsigaliojimo (2019 m. rugpjūčio 1 d.) pradėtose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos skaičiuojamos iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, išskyrus vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomosiose bylose, pradėtose iki įsakymo Nr. 1R-75 įsigaliojimo (2019 m. rugpjūčio 1 d.), skaičiuojamos tik už veiksmus, atliktus iki šio įsakymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad aktuali SVI nenumato papildomų vykdymo išlaidų skaičiavimo, tačiau priverstinio vykdymo veiksmai pradėti ir vykdyti galiojant SVI numatančiai galimybę antstoliui skaičiuoti papildomas vykdymo išlaidas, todėl konstatuotina, kad jos apskaičiuotos pagrįstai. Ginčo dėl jų dydžio byloje nėra.

CPK 609 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI, šiuo atveju SVI 109 punktas. SVI 105 punkte numatyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į: vykdomosios bylos administravimo išlaidas (toliau – administravimo išlaidos); išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (toliau – išlaidos tretiesiems asmenims); atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (toliau – atlygis antstoliui). Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis (SVI 141 punktas). Jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus biudžetinę įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiančią vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo, ar išieškotoją, jeigu išieškotojas yra ne vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikianti biudžetinė įstaiga, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti (SVĮ 142.4 punktas). Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos (SVĮ 172 punktas).

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą sutiktina su antstolės pozicija, jog nepaisant to, kad byla ir būtų nutraukta suėjus senaties terminui iš skolininko vis tiek būtų išieškotos būtinosios ir papildomos išlaidos. Kadangi išieškotoja pateikdama vykdomuosius raštus nuo vykdymo išlaidų buvo atleista, šios išieškotos išlaidos lieka antstolei. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisiant antstolės iš ieškovo priverstinai išieškotas būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Kitaip vertintini atsakovės argumentai dėl išieškotojai pervestų sumų ieškovui priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai iš ieškovo išieškojo paskirtas nuobaudų sumas, kai buvo suėjęs išieškojimo senaties terminas, privalo prisiimti dėl neteisėtų veiksmų patirtas pasekmes, nepaisant to ji disponuoja ar ne išieškotomis lėšomis.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ieškovo prašoma priteisti 286,47 Eur suma mažintina išskaičiuojant 51,26 Eur sumą už būtinąsias vykdymo išlaidas ir 55,13 Eur už papildomas vykdymo išlaidas, kurios vadovaujantis SVI nuostatomis, net ir nutraukus vykdomąją bylą suėjus senaties terminui iš ieškovo būtų išieškomos.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, kad visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos, esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės antstolės V. D. ieškovui E. P. priteisiant 180,08 Eur žalos atlyginimą.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 286,47 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovės priteistinas 180,08 Eur žalos atlyginimas sudaro 62,86 proc. dalį patenkinto ieškinio reikalavimo.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies (62,86 proc.), proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 10,69 Eur žyminis mokestis, 502,88 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. D. 180,08 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų aštuonių centų) žalą ir 513,57 Eur (penkių šimtų trylikos eurų penkiasdešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo E. P. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.