Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Promonta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sanventas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Promonta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 šalys 2022-01-11 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2022-01 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas 3 m. terminui išnuomojo atsakovui 160 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 750 Eur (be PVM) nuomos mokestį (Nuomos sutarties 6.1, 6.5 punktas);

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovo UAB „Promonta“ priteistos 1 815 Eur nuomos mokesčio skolos, sudarant sutartį sumokėto avanso įskaitymo, 135 Eur delspinigių priteisimo ir įskaitymo į avanso sumą.

Dėl faktinių aplinkybių

10. Šalys 2022-01-11 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2022-01, kuria ieškovas 3 m. terminui išnuomojo atsakovui 160 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. ieškovui mokėti 750 Eur (be PVM) nuomos mokestį ir 2 mėn. mokėjimo dydžio avansą (užstatą).

11. 2022-01-17 Nuomos sutarties vykdymo užtikrinimui pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą, atsakovas ieškovui pervedė 1 815 Eur avansą.

12. Ieškovas 2022-08-04 pranešimu, vadovaujantis Nuomos sutarties 8.3.3 punktu, nuo 2022-09-01 vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį dėl esminio Nuomos sutarties pažeidimo ir pareikalavo atsakovo iki 2022-09-01 padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą bei sumokėti patalpų komunalines išlaidas, kadangi atsakovas pagal Nuomos sutartį nemokėjo patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių.

13. Pagal ieškovo atsakovui išrašytas 2022-06-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1198, 2022-07-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1217, 2022-07-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1218, 2022-08-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1236, 2022-08-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1237, 2022-09-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1255, 2022-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1271, 2022-10-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1290 ir 2022-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN-1292, Nuomos sutarties nutraukimo metu buvo susidaręs 3 761,94 Eur dydžio įsiskolinimas. Pagal 2022-11-16 šalių skolų suderinimo aktą, atsakovo skola ieškovui minėtai dienai sudarė 3 761,94 Eur.

Dėl avanso įskaitymo

15. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje – kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017).

17. Pagal Nuomos sutarties 7.4 punkte yra numatytos trys situacijos, kokiu būdu elgiamasi su avansu, priklausomai nuo susitariančių šalių veiksmų. Pirma, tuo atveju jei nuomininkas visiškai ar iš dalies pažeidžia Nuomos sutarties nuostatas, įskaitant, bet neapsiribojant, jei nuomininkas nekompensuoja nuomotojui patirtos žalos, nuomotojas turi teisę padengti visas nuomininko mokėtinas sumas iš avanso, mokėtino nuomotojui pagal Nuomos sutarties 6.4. punktą. Jei nuomotojas iš avanso padengia aukščiau nurodytas sumas, nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti nuomotojui papildomą sumą lygią skirtumui tarp avanso ir jo likučio po pirmiau nurodytų sumų padengimo. Antra, jei nuomotojas įvykdo visas pareigas nustatytas šia Nuomos sutartimi jos pasibaigimo momentu, nuomotojas įsipareigoja pervesti avansą į nuomotojo sąskaitą per 1 (vieną) darbo dieną po to, kai patalpos buvo atlaisvintos ir perleistos nuomotojui bei pilnai atsiskaityta už komunalines paslaugas. Tuo atveju, jei nuomotojas vėluoja sugražinti avansą, nuomotojas moka nuomininkui 0,1 procento eurų avanso sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Trečia, nuomotojui nutraukus Nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, kaip nustatyta Nuomos sutarties 8.3 punkte numatytais atvejais, avansas sumokėtas pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą negrąžinamas nuomininkui ir paliekamas nuomotojui kaip netesybos.

18. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis ieškovo buvo vienašališkai nutraukta remiantis Nuomos sutarties 8.3.3 punkte numatytu atveju (nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio ir / ar kitų Nuomos sutarties 6 straipsnyje numatytų mokėjimų ilgiau nei 1 mėn.) ir tokiu atveju pagal Nuomos sutarties 7.4 punktą (trečias atvejis) šalys susitarė, kad avansas, sumokėtas pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą, negrąžinamas nuomininkui ir paliekamas nuomotojui kaip netesybos.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; ir kt.). Remiantis Nuomos sutarties 6.4, 7.4, 8.3 punktų nuostatomis spręstina, kad atsakovo sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo funkciją (pasibaigus Nuomos sutarčiai avansas įskaitomas į nuomininko galutinio atsiskaitymo su nuomotoju sumą), bet ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją (nuomotojui nutraukus Nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, avansas, sumokėtas pagal Nuomos sutarties 6.4. punktą, negrąžinamas nuomininkui ir paliekamas nuomotojui kaip netesybos).

20. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

21. Nuomos sutarties 7.4 punkte nustatyta sąlyga, kad nuomotojui nutraukus Nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, avansas sumokėtas pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą negrąžinamas nuomininkui ir paliekamas nuomotojui kaip netesybos, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ši Nuomos sutarties sąlyga reiškia, kad, nustačius joje išvardytus atsakovo veiksmus, avansinė įmoka lieka ieškovui, atsakovui negrąžinama. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į avanso specifiką ir jo teisinę prigimtį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad šalys avansui suteikė ne tik mokėjimo, bet ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, kas teikia pagrindą ieškovui negrąžinti atsakovui jo sumokėto avanso.

22. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovo teisė į avansą kaip netesybas atsirado tik įvykus juridiniam faktui – Nuomos sutarties nutraukimui pagal sutarties 8.3 punktą, t. y. nuo 2022-09-01. Iki šio juridinio fakto atsiradimo ieškovas turėjo sutartinį pagrindą avansą panaudoti pagal pirmą Nuomos sutarties 7.4 punkte aprašytą situaciją – padengti visas nuomininko mokėtinas sumas iš avanso. Tačiau Nuomos sutarties nuostatos neįpareigoja ieškovo privalomai padengti nesumokėtą nuomos mokestį avanso suma. Nuomos sutarties 7.4 punktas nurodo, kad avansas yra naudojamas kompensuojant dėl sutarties nuostatų pažeidimo atsiradusius mokėjimus, kas gali būti suprantama ir kaip nesumokėto nuomos mokesčio kompensavimas. Visgi, byloje nagrinėjamas atvejis pilnai atitinka trečią Nuomos sutarties 7.4 punkte nurodytą situaciją, kad sutarties nutraukimo pagal Nuomos sutarties 8.3 punktą atveju, avansas negrąžinamas ir paliekamas kaip netesybos. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, atsakovui nemokant nuomos mokesčio, privalėjo visų pirma avansą panaudoti nepriemokai padengti, nes tokios nuomotojo pareigos nėra numatyta.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, mokėjimus, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Sutarties sąlyga dėl netesybų skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus ir (ar) saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių. Byloje nėra ginčo, kad Nuomos sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovo kaltės ir taip pat nėra ginčo dėl nuomos bei komunalinių mokesčių dydžio. Darytina išvada, jog ieškovas įgijo teisę pasilikti atsakovo sumokėtą 1 815 Eur avansą, atlikusį mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, iš šių lėšų nekompensuojant nuomos ir komunalinių mokesčių skolos.

Dėl delspinigių priteisimo

24. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti delspinigių priteisimo ir nesutinka su teismo išvada, kad pareiga mokėti delspinigius kilo, esant skirtingiems pagrindams. Nurodo, kad Nuomos sutartį ieškovas nutraukė dėl to, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškovu. Tiek bauda, tiek delspinigiai nustatyti už tą patį Nuomos sutarties pažeidimą. Todėl teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, jeigu laikė, kad ieškovas pagrįstai, kaip baudą pasiliko 1 815 Eur avansą.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nuomos sutarties 7.1 punkte numatytų netesybų paskirtis yra už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Tuo tarpu, avansas negrąžintas dėl to, kad Nuomos sutartis nutraukta nuomininkui tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį. Iš Nuomos sutarties 7.4 punkto matyti, jog avansinio mokėjimo paskirtis – užtikrinti nuomininko įsipareigojimų įvykdymą pagal Nuomos sutarties 8.3 punktą. Dėl nurodyto pripažinta, jog nėra pagrindo delspinigių (mažesniosios sumos) įskaityti į baudą.

27. Iš ieškinio dėstymo matyti, kad 135 Eur delspinigių prašoma priteisti pagal Nuomos sutarties 7.1 punktą už 180 dienų, delspinigių norma – 0,1 proc. (750 Eur × 0,1 proc. × 180 dienų = 135 Eur). Reiškiamu reikalavimu nėra atskleista nei už kurio mėnesio pavėluotą nuomos mokesčio mokėjimą yra prašoma priteisti delspinigius, nei už kurį konkretų laikotarpį prašoma priteisti delspinigius, nuo kada ir iki kada yra skaičiuojama 180 dienų. Iš pateikto ieškinio skaičiavimo matyti, kad nuomos mokestis ir susiję mokėjimai nemokami nuo 2022 m. birželio mėn., ieškinys pareikštas 2023-07-10, iki šiol nuomos mokestis ir susiję mokėjimai nesumokėti. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pareikštas neaiškiai, dėl ko negalima nustatyti reikalavimo elementų.

28. Nuomos sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad laiku neatlikus Nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų, šalis pažeidusi įsipareigojimą privalo mokėti kitai šaliai delspinigius 0,1 proc. nuo Nuomos sutarties 6.1 punkte nurodytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo šalių pagrindinės prievolės įvykdymo, taip pat vienašališkai sutinka padengti visas pagrįstas skolos išieškojimo išlaidas.

29. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

30. Teismų praktikoje yra vertinama, jog netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Bauda, kaip netesybos, yra iš anksto įstatyme arba sutartyje nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003 pažymėta, kad apibūdinant netesybas, kaip sutartinės civilinės atsakomybės formą, pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

31. Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

32. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl delspinigių, priteisiant pagal tokius reikalavimus, yra pagrindas mažesniąją sumą įskaityti į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir delspinigių, ir kitų nuostolių, šiuo atveju baudos, netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą.

11. Todėl nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo delspinigių (mažesniosios sumos) įskaityti į baudą. Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl naujų argumentų

13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas). Tai reiškia, kad teismas (atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos), atlikdamas tarp šalių susiklosčiusių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat už šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovas iš esmės laikėsi pozicijos, kad Nuomos sutartis pirmumą teikia neapmokėtų sumų iš atsakovo įmokėto avanso dengimui, ir tik likus ieškovo nepanaudotam avansui, ieškovas įgyja teisę avansą pasilikti sau kaip netesybas. Atsakovo argumentai, kad tik 2022-09-01, ieškovui vienašališkai nutraukus Nuomos sutartį, ieškovui atsirado teisė į Nuomos sutarties 7.4 punkte numatytas netesybas, iš esmės susiję su anksčiau reikšta atsakovo pozicija, argumentą dėl pozicijos pareiškime dėl teismo įsakymo ieškovas paneigė, kaip padarytą klaidą. Argumentų dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui dėl netesybų teismas nevertina, nes nėra pareikštas aiškus reikalavimas taikyti ieškinio senatį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

15. Apeliantas apeliaciniu skunde prašo perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir sumą, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 5 dalį ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 81 Eur žyminio mokesčio bei 1 263,03 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso 1 344,03 Eur. Atsakovas pirmosios instancijos teismo procese patyrė 680 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinio tenkinimo procentas sudaro 96 proc. Bylinėjimosi išlaidos perskirstomos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.

17. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 484 Eur už apeliacinio skundo parengimą, pateikė sąskaitą ir mokėjimo patvirtinimą, taip pat atsakovas patyrė išlaidas žyminiam mokesčiui – 44 Eur. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė 586,85 Eur sąskaitą už atsiliepimo į atsakovo UAB „Promonta“ apeliacinį skundą ir mokėjimo patvirtinimą 586,85 Eur sumai. Šalių patirtos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

18. Apeliacinio skundo tenkinimo procentas sudaro 7 proc. Tuo remiantis paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Promonta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti tokiu būdu:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Sanventas“ iš atsakovo UAB „Promonta“ 3 461,94 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 461,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 1 290,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Promonta“ iš ieškovo UAB „Sanventas“ 27,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui UAB „Sanventas“ iš atsakovo UAB „Promonta“ 545,77 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui UAB „Promonta“ iš ieškovo UAB „Sanventas“ 33,88 Eur (trisdešimt tris eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.