- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-340-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01415-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo E. L. (E. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-10 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio (toliau – Institucija) vyriausiasis patrulis 2019-08-18 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019-08-18 8 val. 44 min. magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (k pusė), 304,00 km, vairavo transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,72 promilės girtumas. Šiais savo veiksmais E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 2019-08-18 E. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 800 Eur bauda ir dvylikai mėnesių atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones).
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, 2019-10-10 nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl E. L. skundo netenkino ir Institucijos 2019-08-18 nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. E. L. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-10 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: Institucijos 2019-08-18 nutarimo dalį, kuria apeliantui dvylikai mėnesių paskirtas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, panaikinti; netenkinus minėto prašymo, skunde apeliantas reiškia alternatyvų prašymą – Institucijos 2019-08-18 nutarimą pakeisti ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Skunde apeliantas nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apelianto nuomone, taisyklės, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikytinos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų dėl asmens, kuriam taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, neturėtų būti suabsoliutinamos, nes tokiu atveju abejotina, ar teismai išvis realiai gali pritaikyti minėtą teisės normą. E. L. skunde nurodo apylinkių bei apygardų teismų išnagrinėtas bylas, kuriose, E. L. teigimu, analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis administracinius nusižengimus padariusiems asmenims vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis buvo arba neskirtos, arba skirtos švelnesnės negu įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės. Skunde teigiama, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, augina du mažamečius vaikus, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, užima vadovaujamas pareigas. Apelianto teigimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, administracinio poveikio priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tik kaip aplinkybes, kurios reikšmingos nustatant administracinio poveikio priemonės terminą neperžengiant administracinio nusižengimo sankcijos ribų. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui neanalizavus pasekmių, kurios kyla konkrečiai apelianto atveju jam netekus teisės vairuoti, veikos pavojingumo, neigiamo poveikio, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista, ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus skundžiamą Institucijos nutarimo dalį, o ją tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio poveikio priemonė paskirta tinkamai. Institucijos nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas paliekant galioti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). E. L. nagrinėjamu atveju neginčija padaryto administracinio nusižengimo, kvalifikacijos bei baudos už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą dydžio. Atsižvelgdamas į tai, jog E. L. nesutinka su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminu, neperžengdamas apeliaciniu skundu nubrėžtų ribų būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisakys.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Institucija E. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių. Būtent su tokiu administracinio poveikio priemonės terminu E. L. nesutinka, teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesušvelnino jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. nepagrįstai nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino arba nepanaikino Institucijos nutarimo dalies, kuria ši administracinio poveikio priemonė paskirta.
8. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi, specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
9. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-39-1073/2019).
10. Akcentuotina, kad teisingumo ir protingumo principų laikymasis, kaip teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, veiklos standartas, šioje byloje buvo įgyvendintas. E. L. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, t. y. straipsnio sankcijoje nustata minimali bauda. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninamos arba iš viso neskiriamos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
11. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad E. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimą – vairavo neblaivus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (0,72 prom.) beveik dvigubai viršija leistiną (0,4 prom.) neblaivumo lygį. Nors tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, tačiau administracine tvarka baustas ne kartą, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir anksčiau E. L., be kita ko, baustas taip pat ir už vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – 2019-02-13 baustas už greičio viršijimą gyvenvietėje, taip pat baustas už kitus KET pažeidimus (b. l. 38–41), taigi, administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, E. L. daro nuolat, todėl ir nagrinėjamas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis ir (ar) vienkartinis neigiamas poelgis dėl susiklosčiusios tam tikros situacijos – tai dėsningas elgesys, nulemtas sąmoningo visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.
12. Tiek Institucija, spręsdama administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, tiek administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. L. skundą, atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju E. L. pripažino administracinį nusižengimą, gailėjosi dėl jo, todėl šią aplinkybę pripažino E. L. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsižvelgė į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
13. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į asmens skunde nurodytas aplinkybes, apibūdinančias E. L. asmenybę, t. y. kad jis dirba, augina du mažamečius vaikus, turi aukštąjį išsilavinimą, užima vadovaujamas pareigas, ir pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip teigiamai E. L. charakterizuojančias aplinkybes, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą arba administracinio poveikio priemonę neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Apygardos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir papildomai pažymi tai, jog, kaip minėta, anksčiau E. L. administracine tvarka baustas ne vieną kartą, už administracinių nusižengimų padarymą jam būdavo skiriamos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau E. L. vis tiek darė administracinius nusižengimus, todėl akivaizdu, jog vien baudos skyrimas šiam asmeniui neatitiks administracinių nuobaudų paskirties bei tikslų, neatitiks teisingumo ir proporcingumo principų. Apygardos teismo vertinimu, tokią išvadą taip pat pagrindžia ir ta aplinkybė, jog E. L. užima aukštas pareigas, kurios jam leidžia sumokėti baudą nepajaučiant didesnių nepatogumų, todėl, neskyrus jam administracinio poveikio priemonės arba skiriant švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje, administracinio poveikio priemonę, nagrinėjamu atveju taip pat nebus pasiektas ir administracinės nuobaudos tikslas – nubausti asmenį.
14. Be to, taip pat pažymėtina ir tai, jog E. L. skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis dirba, augina du mažamečius vaikus, turi aukštąjį išsilavinimą, užima vadovaujamas pareigas, jam buvo žinomos iki administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, jam taip pat buvo žinoma gresianti administracinė atsakomybė už minėto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau E. L. nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo vieno šiurkščiausių KET pažeidimų padarymo, todėl, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nebus pakankamos ir ateityje E. L. sulaikyti nuo administracinių nusižengimų darymo, t. y. E. L. skunde nurodytos aplinkybės neveiks kaip apsaugantis jį nuo įstatymams prieštaraujančio elgesio ateityje veiksnys.
15. Minimalios baudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimas minimaliam terminui nagrinėjamu atveju atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
16. E. L. skunde taip pat nurodo, jog apylinkių ir apygardų teismų išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, buvo neskiriamos arba skiriamos švelnesnės administracinio poveikio priemonės, apeliantas nurodo administracinių nusižengimų bylų numerius. Tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja ne apylinkių ar apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, akivaizdu, jog jis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo.
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl E. L. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-10 nutartį nepakeistą ir E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.