Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-175-577/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2A-175-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32441-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Atsakovas
A. A., R. A., D. N., U. I. L., A. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Admi“
Trečiasis asmuo
V. N., Daugiabučio
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-175-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32441-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.4.2.9.1; 2.6.1.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A., R. A., D. N., U. I. L., A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Admi“ ieškinį atsakovams A. A., R. A., U. I. L., A. G. ir D. N. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovų D. N. ir A. A. priešieškinius ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Admi“ dėl be pagrindo gautų sumų priteisimo, tretieji asmenys V. N., Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 266,22 Eur skolos iš atsakovo A. A., 266,22 Eur skolos iš atsakovės R. A., 691,91 Eur skolos iš atsakovės U. I. L., atstovaujamos įstatyminio atstovo G. P., 520,14 Eur skolos iš atsakovės D. N., 467,30 Eur skolos iš atsakovės A. G., taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasirašius administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. administravo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai už suteiktas namo bendrųjų patalpų ir inžinerinių sistemų eksploatavimą bei priežiūrą, remontą mokėjo netinkamai ir nereguliariai, todėl laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. susidarė 2 211,79 Eur įsiskolinimas.

2. Atsakovai D. N., R. A. ir A. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra pasirašę administravimo ir priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įgalioję bendrijos ar V. N. šią sutartį pasirašyti už atsakovus; teisiniai santykiai susiklostė tarp bendrijos ir ieškovės, reikalavimas reiškiamas netinkamiems atsakovams; Sutarties pasirašymo metu atsakovai nebuvo bendrijos nariais. Be to, ši bendrija paskelbta neteisėtai įsteigta; civilinėje byloje Nr. 2-1034-608/2016 sprendimu patvirtinta, kad prieš pasirašant sutartį nebuvo išreikšta ir pačių bendrijos narių valia tokios sutarties pasirašymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatos nesuponuoja pareigos atsiskaityti bet kam, kas be teisėto pagrindo atlieka atsakovų pareigą. Atkreipė dėmesį, kad dar 2015 m. gegužės 15 d. pasikeitusi bendrijos pirmininkė pranešė ieškovei, kad sutartį nutraukia, tačiau ieškovė nereagavo, nenutraukė paslaugų teikimo, veikdama savo rizika. Atsakovė A. G. su pareikštu ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jo netenkinti; nurodė, kad administravimo sutartis buvo pasirašyta neteisėtai, bendrijos pirmininkui viršijant savo įgaliojimus, o ieškovei apie tai žinant. Pažymėjo, kad protokolas, kurio pagrindu veikė tuometis bendrijos pirmininkas V. N. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1034-608/2016. Kadangi ieškovas administravo namą be jokio teisinio pagrindo (be namo savininkų sprendimo), jis neturi teisės reikalauti atlyginimo (CK 4.238 straipsnis). Atsakovės U. I. L. atstovas G. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad faktiškai ieškovas paslaugų neteikė, neteisėtai rinko kaupiamąjį mokestį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitų paslaugų pagal nurodomą sutartį teikimą.

3. Atsakovai D. N. ir A. A. priešieškiniais prašė iš ieškovės priteisti atitinkamai 236,53 Eur D. N. ir 118,77 Eur A. A. be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo administruoti ginčo namą; šalių nesiejo sutartiniai santykiai, o prievolė pagal sutartį, kurios atsakovai nesudarė (nei tiesiogiai, nei įgalioję kitą asmenį), nekyla, todėl iš atsakovų gautos lėšos yra įgytos be pagrindo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė su pareikštais priešieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad Administravimo ir Buhalterinės apskaitos sutartys buvo pasirašytos su tuo metu VĮ Registrų centre įregistruotu Bendrijos pirmininku V. N.; administravimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Ieškovė savo pareigas vykdė tinkamai, teikė paslaugas; nėra gavusi gyventojų skundų dėl darbų kokybės, namo savininkai gavo naudą, todėl pagal bendrosios nuosavybės savininkų pareigas turi atlyginti už paslaugų teikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei UAB „Admi“ 266,22 Eur skolos iš atsakovo A. A., 266,22 Eur skolos iš atsakovės R. A., 691,91 Eur skolos iš atsakovės U. I. L. (įstatyminis atstovas G. P.), 520,14 Eur skolos iš atsakovės D. N., 467,30 Eur skolos iš atsakovės A. G.. Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų už suteiktas paslaugas, remdamasis 2014 m. lapkričio 13 d. sudaryta Administravimo ir priežiūros sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai šios Sutarties neprašė pripažinti negaliojančia, todėl laikė teisėtai sudaryta ir privaloma jos šalims. Teismo nuomone, vien tai, jog atsakovai mano, kad sudaryti Sutartį buvo netikslinga, nelemia jos neteisėtumo. Pažymėjo, kad nors šią sutartį sudarė Bendrija, tačiau naudos gavėjai yra būtent atsakovai, kaip Bendrijos nariai ir butų savininkai; už administratoriaus suteiktas paslaugas moka būtent patalpų savininkai. Kadangi Sutartyje šalys nesusitarė dėl kitokių vienašalio sutarties nutraukimo atvejų kaip tik esant esminiam sutarties pažeidimui, todėl teismo įsitikinimu, ieškovas negalėjo laikyti, kad sutartis yra nutraukta ir jos nebevykdyti. Atsakovai mokėjo ieškovui pagrįstai, nes pastarasis realiai suteikė paslaugas pagal galiojančią sutartį, atsakovai nepervedė ieškovei daugiau lėšų, nei buvo nurodyta sąskaitose už suteiktas paslaugas, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo grąžinti atsakovams jų pagrįstai ieškovui sumokėtas sumas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

6. Atsakovai A. A. ir R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo priteista 266,22 Eur skola iš atsakovo A. A., 266,22 Eur iš atsakovės R. A. bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo bei atmestas A. A. priešieškinis dėl 118,77 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad:

6.1. Ieškovė sutartį su bendrija pasirašė neturėdama visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimo dėl paslaugų sutarties su jais pasirašymo, t. y. be jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu buvo nesąžininga, o pagal tokią sutartį atsakovams neatsirado teisės ir pareigos.

6.2. Teismas priteisė ieškovės reikalaujamą sumą iš netinkamų atsakovų. Ieškovė reikalavimą kildina iš sutarties, kurios atsakovai nėra sudarę; sutarties 2.1 punktu nustatyta, jog užsakovas, t. y. Bendrija, įsipareigoja priimti suteiktas paslaugas ir atsiskaityti su Vykdytoju. Pasak apeliantų, teisiniai santykiai pagal sutartį susiklostė tarp ieškovės ir bendrijos, kuri yra savarankiškas juridinis asmuo.

6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 831 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų normos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai daugiabutis administruojamas nesudarius bendrijos ar jungtinės veiklos sutarties, t. y. kai savivaldybės vykdomoji institucija skiria daugiabučiui administratorių; šiuo atveju su ieškove buvo sutartiniai santykiai. Teismas neatskleidė bylos esmės.

6.4. Sutartis nutraukta nuo 2015 m. gegužės 16 d., todėl reikalavimai atlyginti už paslaugas neteisėti ir dėl šios priežasties. Ieškovė sutarties vienašališko nutraukimo neskundė. Teismas, nurodęs, kad ieškovė negalėjo laikyti, jog sutartis yra nutraukta ir jos nebevykdyti, pripažino vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė; tokiu būdu išėjo už ieškinio reikalavimo ribų; priėmė siurprizinį sprendimą atsakovams.

6.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pasak atsakovų, būtent ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga. Teismas nepateikė duomenų, kuriais remiantis patvirtinamas realus paslaugų teikimas, kuris nėra preziumuojamas. Teismas, nurodydamas, kad atsakovai neįrodė, jog paslaugos nebuvo suteiktos ar suteiktos nekokybiškai, įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams, o sureikšminęs CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatą, neatsižvelgė į šio reguliavimo išimtis (CK 4.83 straipsnio 4 dalį). Pirma, ieškovė nenurodė pagal kokią rangos sutartį su bendrija ir kokiu pagrindu prašo priteisti už turėklų gamybą ir montavimą (nėra įrodymų, kad tokią paslaugą atsakovai ar įgaliodami bendriją užsakė, nepateiktas ir defektinis aktas, kad turėklų keitimas buvo būtinas pagal privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus), todėl apeliantams nepagrįstai priteista už papildomus remonto darbus; antra, sąskaitos išrašymas nelaikoma atskira paslauga, todėl apeliantams nepagrįstai priteista už kitas, t. y. finansines paslaugas; trečia, bendrijos steigimo išlaidos negalėjo būti priteistos ieškovei (bendrija įsteigta 2014 m. liepos 14 d., o sutartis su UAB „Admi“ sudaryta 2014 m. lapkričio 13 d.), be to, šios išlaidos negalėjo būti priteistos ne iš bendrijos steigėjų; ketvirta, teismas be pagrindo priteisė ieškovei pirmininko darbo užmokestį; neaiškus ir tokio užmokesčio dydžio pagrindas; be to, administravimo paslaugos dubliuojasi su pirmininko pareigomis, todėl už tą patį priteisiama dvigubai; penkta, Sutarties 8.2 punkte numatyta, kad vykdytojas neteiks kaupiamųjų lėšų rinkimo ir apskaitos paslaugų užsakovui; be to, nėra dokumentų, kokio dydžio kaupiamosios lėšos viso namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime būtų nuspręstos kaupti, kam jas patikėta saugoti. Kaupiamosios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl ieškovei nepagrįstai iš apeliantų priteistos kaupiamosios lėšos; šešta, atsakovams nepagrįstai priteista už patalpų valymą, nes bendro naudojimo patalpas jie valė patys; septinta, byloje nėra įrodymų apie išvežtą atliekų tūrį, sutarčių su atliekų vežėjų, sutarties įkainių ir kt.; aštunta, atsakovams nepagrįstai priteista už techninę priežiūrą ir už šildymo technikos eksploatavimą. Dėl paminėtų argumentų apeliantams nepagrįstai priteista 532,44 Eur, taip pat nepagrįstai atmestas A. A. priešieškinis dėl 118,77 Eur sumos.

7. Atsakovė D. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo priteista 520,14 Eur skola iš atsakovės D. N. bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo bei atmestas D. N. priešieškinis dėl 236,53 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais.

8. Atsakovė U. I. L. (įstatyminis atstovas G. P.) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo priteista 691,91 Eur skola iš atsakovės U. I. L. bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais. Atsakovė papildomai akcentavo ieškovės nesąžiningumą, nurodė, kad ieškovė viršijo savo įgaliojimus, kaupiamąjį mokestį nustatė, keitė ir rinko savo iniciatyva; pažymėjo, jog senuosius laiptų turėklus pašalino trečiasis asmuo V. N.; dėl bet kokių papildomų darbų šalys pagal tarp bendrijos ir ieškovės sudarytą sutartį galėjo susitarti atskirai, papildomi darbai turėjo būti perduodami pagal darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau šiuo atveju, ieškovė pateikė sąskaitą-faktūrą su UAB „Rakursas“, pasirašytą V. N., kuris tuo metu nebuvo registruotas kaip bendrijos pirmininkas; ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai patys ar per bendriją užsakė tokią paslaugą, priešingai, atsakovai informavo ieškovę, kad jie nenori tokių paslaugų, neketina už juos mokėti.

9. Atsakovė A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo priteista 467,30 Eur skola iš atsakovės A. G. bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „ADMI“ atsiliepime prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą. Nurodė, kad ieškovė veikė sąžiningai, remdamasi oficialiais įrodymais iš VĮ Registrų centro ir pasirašydama Administravimo bei Buhalterinės apskaitos sutartis su bendrija, kurios vadovu tuo metu buvo V. N.. Administravimo sutarties pasirašymo metu ieškovė negalėjo žinoti, kad 2014 m. spalio 29 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimti sprendimai bus pripažinti negaliojančiais. Pagal Administravimo sutarties 2.2 punktą ieškovė, suderinusi su bendrijos atstovu gali samdyti trečiuosius asmenis, kurie teiktų paslaugas bendrijai; taigi, ieškovė veikė pagal Administravimo sutartį bei tarp UAB „ADMI“ ir UAB „AV3“ sudarytą sutartį dėl valymo paslaugų. Kaupiamojo mokesčio dydį nustatė patys gyventojai 2014 m. spalio 29 d. protokolu, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris pripažino negaliojančiais 2014 m. spalio 29 d. sprendimus, kaupimo lėšos buvo perskaičiuotos ir grąžintos gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio surašytu Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A32-3868/15(2.9.2.8-UK9) ieškovė buvo įpareigota įrengti turėklus ant naujų laiptų; išlaidos už turėklų gamybą ir montavimą priskirtinos prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl savininkai jas turi apmokėti, o ieškovė negali būti pripažinta veikusia nesąžiningai. Taip pat ieškovė nurodo, jog būtent savininkai, kurių atžvilgiu buvo teikiamos paslaugos bei gavo naudą, pagal bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigas turi atlyginti už šių paslaugų teikimą. Teismo nuostata, kad Administravimo sutartyje šalys nesusitarė dėl kitokių vienašalio sutarties nutraukimo atvejų kaip tik esant esminiam sutarties pažeidimui, ieškovė negalėjo laikyti, kad sutartis nutraukta ir jos nebevykdyti, yra pagrįsta. Pažymėjo, kad raštą dėl sutarties nutraukimo pasirašė dabartinė bendrijos pirmininkė, neprisegusi daugumos gyventojų sprendimo šiuo klausimu. Teigia, kad sutartis nutraukta abipusiu šalių sutarimu nuo 2016 m. birželio 9 d. Atsakovai posėdžių metu pripažino, kad buvo suteiktos paslaugos, vežamos atliekos ir pan.; be to, ieškovė pateikė statinio priežiūros žurnalą, 2015 m. pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą, 2015 m. liepos 23 d. hidraulinių bandymų aktą ir kt. įrodymus. Pažymėjo, kad į „kitos sumos“ sąvoką patenka paslaugos už buhalterinę apskaitą, kurios teikiamos pagal su bendrija pasirašytą 2014 m. lapkričio 13 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, ir pirmininko darbo užmokestis, nustatytas 2014 m. spalio 29 d. bendrijos susirinkimo metu. Jokių pretenzijų dėl valymo kokybės ieškovė nebuvo gavusi.

11. Atsakovės U. I. L. atstovas G. P. 2019 m. vasario 21 d. rašytiniame pranešime pažymėjo, jog teismui civilinėje byloje Nr. e2A-1745-656/2018 pasisakius, kad sutartis negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir kad restitucija negali būti taikoma, reiškia, jog ieškovė neturi teisės reikšti jokių reikalavimų atsakovams, kildinamų administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl pateiktų papildomų įrodymų

13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą pateikė 2014 m. balandžio 25 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. PS 1.047-14 su priedais.

14. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės pateikiamas dokumentas susijęs su atsikirtimų į atsakovų apeliacinius skundus aplinkybėmis, tai, kad jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes su atsiliepimu išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims, prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkintina.

Dėl apeliacinių skundų esmės

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „ADMI“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, atstovaujama bendrijos pirmininko V. N., 2014 m. lapkričio 13 d. sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nurodytą terminą teikti užsakovui (bendrijai) paslaugas, o užsakovas suteiktas paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti. Sutartyje nurodyta, kad sąvoka „paslaugos“ reiškia pagal sutartį užsakovui vykdytojo teikiamas Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atliekamus darbus bei teikiamas kitas paslaugas, apibrėžtas Priede Nr. 2. Pagal Sutarties 5.1 punktą - paslaugų, kurias pagal šią sutartį užsako užsakovas, kaina yra nustatyta Sutarties priede Nr. 1. Ieškovė, vadovaudamasi šia sutartimi kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas iš atsakovų A. A., R. A., A. G., D. N., U. I. L. priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovai pateikė apeliacinius skundus, kuriuos iš esmės grindžia tuo, kad 1) ieškovė Administravimo ir priežiūros sutartį pasirašė be teisinio pagrindo, t. y. neturėdama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paslaugų teikimo sutarties pasirašymo, ir veikė nesąžiningai; 2) teismas reikalaujamą skolą priteisė iš netinkamų atsakovų, nes atsakovai nėra sudarę sutarties su ieškove; 3) sutartis vienašališkai buvo nutraukta nuo 2015 m. gegužės 16 d., todėl nuo šios datos reikalavimai mokėti už paslaugas neteisėti; 4) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams, nevertino kiekvienos paslaugos suteikimo realumo.

17. Kaip minėta, atsakovai nesutikimą su ieškiniu dėl to, kad Administravimo sutartis pasirašyta neteisėtai, grindė ir pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame sprendime teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovai Sutarties neprašė pripažinti negaliojančia, laikė ją galiojančia, teisėtai sudaryta ir privaloma jos šalims. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-235/2018 2014 m. lapkričio 13 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą UAB „Admi“ su Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1745-656/2018 pakeitė minėtą sprendimą, papildomai nurodydamas, jog restitucija netaikoma. Kitas, su ginčo aplinkybėmis susijęs procesinis sprendimas, šalims bei teismui buvo žinomas bylos nagrinėjimo metu; nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1034-608/2016 pripažino 2014 m. spalio 29 d. Bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimus (įskaitant tuos, kuriais nutarta daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Admi“, pritarti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros sutarties projektui bei buhalterinės apskaitos sutarties projektui; įgalioti Bendrijos pirmininką V. N. pasirašyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Admi“) negaliojančiais.

18. Taigi, apeliantų argumentai, jog sutartis, kuria grindžiamas ieškinys, yra neteisėta, yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo už paslaugas pagal tokią sutartį klausimą, vien šio fakto nustatymo nepakanka.

19. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių, nors sutartis ir pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nusprendė, jog šiuo atveju restitucija (negaliojančio sandorio šalių padėties, buvusios iki sandorio sudarymo, atstatymas/grąžinimas) netaikoma. Teismas aiškiai nurodė, kad administravimo sutartis yra tęstinio vykdymo sutartis (CK 1.160 straipsnio 1 dalis), nes buvo vykdoma nuolatos teikiant administravimo paslaugas, todėl Administravimo sutarties pripažinimas negaliojančia negali turėti grįžtamosios galios.

20. Atsižvelgiant į tokį išaiškinimą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinių skundų argumentai dėl sutarties negaliojimo, jos neteisėtumo, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, ir dėl to turėtų būti atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo pritarti apeliacinių skundų teiginiams, kad teismas reikalaujamą skolą priteisė iš netinkamų atsakovų, nes atsakovai nėra sudarę sutarties su ieškove.

22. Pažymėtina, kad bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Akivaizdu, jog ir nagrinėjamu atveju pagal ieškovės su Bendrija 2014 m. lapkričio 13 d. sudarytą administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susitarta dėl paslaugų teikimo ne bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, o namo butų bei kitų patalpų savininkams. Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, jog visus mokėjimus pagal šią sutartį vykdys užsakovo atstovaujami daugiabučių namų savininkų bendrijos butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), kuriems įmokos už priede Nr. 2 numatytus darbus bus apskaičiuojamos proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog gavę pirmuosius mokestinius pranešimus, atsakovai, kurie teigia nesudarę sutarties su ieškove, nekvestionavo mokėjimo prievolės, t. y. iš esmės pripažino, kad naudos gavėjai yra būtent jie (nesutikimas buvo reiškiamas dėl paskaičiuotų mokesčių dydžių ir kt.). Taigi, apeliacinių skundų teiginiai, kad ieškovei priteistos sumos iš netinkamų atsakovų, atmestini, kaip nepagrįsti.

23. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį - buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (galiojęs ginčui aktualiu laikotarpiu), kuris numato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7, 7.1, 7.3, 7.4 p.). Pagal šį reglamentą gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus), paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (19 p.). Gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (22 p.).

25. Taigi, pareigos, susijusios su gyvenamojo namo technine priežiūra, nustatytos būtent savininkams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai buvo organizavę gyvenamojo namo techninę priežiūrą savarankiškai. Pagrįsdama teiginius, kad šias paslaugas teikė ieškovė, pastaroji prašė išreikalauti statinio priežiūros žurnalą, kuriame yra įrašai apie atliktus statinio būklės nuolatinius stebėjimus, užfiksuoti defektai (pvz. 2016 m. sausio 29 d. bei 2016 m. vasario 29 d. užsinešę karšto vandens filtrai, rekomendacija juos praplauti bei darbų įvykdymo data), įrašai apie vykdytas kasmetines apžiūras. Taip pat ieškovė pateikė 2015 m. rugpjūčio 25 d. pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą su priedais, patvirtinantį, jog buvo atlikti šildymo sistemos praplovimo, šilumokaičio valymo darbai, šilumos mazgo, šildymo sistemos bei jos ir karšto vandens šilumokaičio hidrauliniai bandymai, tikrinamas karšto vandens ir šildymo sistemos šilumokaičio sandarumas (2 t., b.l. 26-30).

26. Šios aplinkybės paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad techninės priežiūros bei šildymo technikos eksploatavimo paslaugos nebuvo teikiamos, ir kad teismas už šias paslaugas ieškovei iš atsakovų priteisė nepagrįstai.

27. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad nebuvo pagrindo iš jų priteisti už atliekų išvežimą. Su atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė pateikė 2014 m. balandžio 25 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. PS 1.047-14, sudarytą su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, iš kurios priedų matyti, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. susitarta dėl 0,66 m³ talpos vieno konteinerio adresu (duomenys neskelbtini) aptarnavimo. Pažymėtina, kad atsakovai gavę mokestinius pranešimus pretenzijas reiškė dėl mokesčių paskaičiavimo būdo, jų dydžio, valymo paslaugų, tačiau aplinkybių, kad į pranešimus įtrauktas mokestis už paslaugą kuri neteikiama (t. y. kad atliekos faktiškai neišvežamos) nenurodė. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsakovams nepateikus įrodymų, kad atliekų išvežimo paslaugas jie pirko iš kito tokią teisę turinčio subjekto, yra pagrindas pripažinti, kad būtent ieškovė organizavo atliekų išvežimo paslaugų teikimą atsakovams, todėl už šią paslaugą ieškovės reikalaujamos sumos jai priteistos pagrįstai.

28. Nustačius, kad ieškovė teikė atsakovams administravimo paslaugas, apskaičiavo bei teikė mokamuosius pranešimus, darytina išvada, kad reikalavimas sumokėti už administravimą taip pat teisėtas bei pagrįstas.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktas naujai išrinktos bendrijos pirmininkės 2015 m. birželio 3 d. pranešimas ieškovei (e. b. 1 t., b.l. 35), kuriame nurodoma apie susirinkime patvirtintus pastato priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tarifus (administravimą, šildymo ir k. v. sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą, atliekų išvežimą) bei prašymą pateikti mokamuosius pranešimus už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 1 d. pagal naujus tarifus, iš dalies patvirtina, kad atsakovai iš esmės pripažino, jog aukščiau išvardintas paslaugas ieškovė atsakovams faktiškai teikė.

30. Apeliacinių skundų argumentai taip pat nepaneigia, jog bendro naudojimo patalpų valymo paslaugos atsakovams faktiškai nebuvo teikiamos. Byloje esantys pranešimai ieškovei rodo, jog atsakovai iš esmės nesutiko su tokios paslaugos teikimu, tačiau, kaip ir nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pretenzijų, kad ši paslauga neteikiama ar teikiama nekokybiškai, nebuvo išreiškę. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte numatyta ieškovės teisė, suderinus su užsakovu (bendrija) savo nuožiūra, rizika, atsakomybe ir sąskaita skirti bei samdyti trečiuosius asmenis, kurie ieškovės vardu teiktų paslaugas užsakovui. Tokią sutartį dėl valymo paslaugų ieškovė sudarė su UAB „AV3“.

31. Atsakovai apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, jog bendrijos pirmininkė A. G. dar 2015 m. gegužės 15 d. pranešė ieškovei, jog sutartį dėl administravimo nutraukia nuo 2015 m. gegužės 16 d., todėl reikalavimai atlyginti už paslaugas po šios datos neteisėti ir dėl šios priežasties. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios aplinkybės įtakos reikalavimų pagrįstumui, pritaria ieškovės pastebėjimui, jog gyventojų daugumos sprendimo kartu su šiuo raštu pirmininkė nepateikė. Taigi, vien paminėtas raštas, juolab atsakovams nereikalaujant perduoti bendro naudojimo objektus, priežiūros funkcijoms atlikti būtinus dokumentus, raktus ir pan., duomenų apie sutarčių su kitais subjektais sudarymą dėl paslaugų teikimo, nebuvimas, nesudarė pakankamo pagrindo ieškovei laikyti, kad sutartis nutraukta bei nutraukti paslaugų teikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad tik 2016 m. birželio 9 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovė perdavė bendrijai pastato inžinerinę įrangą, bendro naudojimo objektų aprašą, statinio techninės priežiūros žurnalą, statinio techninį-energetinį pasą bei raktus (e. b. 2 t., b. l. 25).

32. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai dėl skolos iš atsakovų už administravimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą, atliekų išvežimą bei bendro naudojimo patalpų valymą, yra pagrįsti, todėl ši apeliacinių skundų dalis atmestina. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitų sumų (už bendrijos steigimo išlaidas, finansinę apskaitą, kaupimo lėšas, pirmininko darbo užmokestį) iš atsakovų priteisti nėra pagrindo.

33. Visų pirma, teisėjų kolegija pritaria apeliantų pozicijai, kad kaupiamosios lėšos yra namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Taigi, nepriklausomai nuo ieškovės nurodomų aplinkybių, kad kaupti lėšas savininkai privalo, nesant sutarties su ieškove, pastaroji nebeturi jokio teisinio pagrindo toliau atlikti administravimo veiksmus, t. y. rinkti kaupimo lėšas ir, kaip nurodyta atsiliepime, pervesti namą prižiūrinčiam subjektui arba į kaupimo sąskaitą. Dėl tos pačios priežasties neliko pagrindo ieškovei reikalauti iš atsakovų nesumokėtų sumų už bendrijos steigimą bei pirmininko darbo užmokestį.

34. Kita vertus, paminėtų įmokų rinkimo ieškovė tinkamai nepagrindė. Administravimo sutarties 5.3 punkte numatyta, kad užsakovui pateikus raštišką prašymą rinkti lėšas, kartu pridėjus daugiabučio namo gyventojų susirinkimo protokolą, kuriuo užfiksuotas daugumos gyventojų sprendimas rinkti lėšas, vykdytojas gali pradėti jas rinkti. Byloje nėra įrodymų apie bendrijos prašymą bei gyventojų susirinkimo sprendimą dėl bendrijos steigimo išlaidų apmokėjimo, o šiuo metu atsižvelgus ir į tai, kad tiek pačios bendrijos steigimas buvo pripažintas neteisėtu, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek paminėtos išlaidos, taip pat pirmininko darbo užmokestis iš atsakovų ieškovei priteistas nepagrįstai.

35. Apeliantai taip pat nesutinka su jiems priskaičiuotomis išlaidomis už finansinę apskaitą (finansines paslaugas). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog Buhalterinės apskaitos paslaugos buvo teikiamos pagal 2014 m. lapkričio 13 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą tarp ieškovės ir bendrijos. Tačiau atsiliepime pacitavęs sutartyje numatytas buhalterinės apskaitos paslaugas (pirkimų/pardavimų sąskaitų faktūrų registravimas apskaitoje, PVM sąskaitų-faktūrų registro tvarkymas, banko dokumentų registravimas apskaitoje, informacijos pateikimas pagal susitarimą, mokesčių apskaičiavimas ir registravimas apskaitoje; finansinės atskaitomybės rengimas ir kt.), ne tik kad nepateikė, tačiau ir nenurodė, kad šios paslaugos faktiškai buvo teikiamos. Mėnesinių išlaidų patalpų savininkams paskirstymas, sąskaitų – pranešimų spausdinimas ir pristatymas, įmokų surinkimas, taip pat komunalinių mokesčių apskaičiavimas, šių išlaidų kontrolės, surinkimo ir naudojimo apskaita ir kt. - tai veiksmai, patenkantys į administravimo paslaugą (Administravimo ir priežiūros sutarties priedas Nr. 2). Taigi, ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovams konkrečias buhalterinės (finansinės) apskaitos paslaugas, kurios nepatenka į Administravimo ir priežiūros sutarties apimtį, todėl nėra jokio pagrindo už minėtą paslaugą priskaičiuotus mokesčius priteisti iš atsakovų.

36. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais apeliantų teiginius dėl to, kad jie neprivalėjo mokėti už turėklų gamybą ir montavimą.

37. Administravimo ir priežiūros sutarties 4.1 punkte numatyta, kad vykdytojas (t. y. ieškovė) neprivalo atlikti jokių papildomų darbų ar teikti kokių nors paslaugų užsakovui (bendrijai), kurios nėra šalių aptartos šioje sutartyje ir dėl kurių vykdytojas nėra aiškiai davęs savo sutikimo. Dėl bet kokių papildomų darbų šalys gali susitarti atskirai (Sutarties 4.2 punktas). Be to, kaip jau minėta, pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų savininkai (naudotojai) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

38. Ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad turėklai buvo įrengti pagal privalomuosius reikalavimus, gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio įpareigojimą (2015 m. lapkričio 17 d. Atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A32-3868/15(2.9.2.8-UK9), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiame akte nurodyta pasiūlyti butų ir kitų patalpų savininkams įsirengti turėklus ant naujų laiptų, t. y. reikalavimas – įpareigojimas (skirtingai nei pvz. - įdėti išdaužtą stiklą į duris) administratoriui nebuvo suformuluotas. Duomenų apie ieškovės siūlymą savininkams bei jų išreikštą sutikimą atlikti papildomus darbus, ieškovė nepateikė. Byloje esantis pranešimas, kuriame nurodyta, kad darbai atliekami vadovaujantis, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 22 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu, nepateikus šio dokumento, nėra pakankamas įrodymas savininkų sutikimui patvirtinti.

39. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, t. y. nesant įrodymų apie daugumos gyventojų sutikimą turėklų išlaidoms, spręstina, kad atsakovai neprivalo jų atlyginti, todėl jos priteistos taip pat nepagrįstai.

40. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovai A. A. bei R. A. už suteiktas paslaugas iš viso turėjo sumokėti 242,92 Eur (pagal apyvartos žiniaraštį (22,98+35,51+37,60+64,93+39,74) + 21 proc. PVM), A. A. sumokėjo 118,77 Eur, todėl jo priešieškinio tenkinti nėra pagrindo, o ieškinio reikalavimai pagrįsti tik iš dalies, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant iš atsakovų A. A. bei R. A. priteistas sumas iki 62,07 Eur iš kiekvieno. Atsakovė D. N., atsižvelgiant į šios nutarties motyvus turėjo sumokėti ieškovei 296,33 Eur (28,03+43,32+45,86+79,21+48,48) + 21 proc. PVM), o sumokėjo 236,53 Eur, todėl šios atsakovės priešieškinis netenkintas pagrįstai, o teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant iš D. N. priteistą sumą iki 59,80 Eur. Atitinkamai, atsakovė U. I. L. ieškovei turėjo sumokėti 306,15 Eur ((28,96+44,76+47,38+81,83+50,09)+21 proc. PVM), o sumokėjo 57,50 Eur, todėl jos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant iš atsakovės U. I. L. priteistą sumą iki 248,65 Eur. Atsakovė A. G. ieškovei turėjo sumokėti 130,60 Eur ((18,26+28,22+29,87+31,58)+21 proc. PVM), o sumokėjo 7,25 Eur, todėl jos apeliacinis skundas taip pat tenkinamas iš dalies, sumažinant priteistą skolos sumą nuo 467,30 Eur iki 123,35 Eur (CK 6.38 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos

41. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

42. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Atsakovas A. A. už priešieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei už advokato padėjėjo pagalbą atsakovai A. A. bei R. A. patyrė 200 Eur išlaidų už konsultavimą, atsiliepimo, priešieškinio parengimą, jų pateikimą, atstovavimą; mokėtojas A. A.). Atsakovė D. N. taip pat už priešieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, už teisines paslaugas – 200 Eur (už atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje).

43. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus teismo sprendimą, ieškovės reikalavimai A. A. bei R. A. patenkinti iš dalies, o A. A. priešieškinis atmestas, iš šių atsakovų turi būti priteisiama po 1,40 Eur žyminio mokesčio ieškovei; o iš ieškovės atsakovui A. A. (mokėtojas) – 76,68 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Atsakovės D. N. priešieškinis taip pat atmestas, o ieškovės reikalavimai jos atžvilgiu patenkinti iš dalies, todėl iš jos ieškovei priteisiama 1,35 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovei D. N. priteistina 88,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovui A. A. priteistina 73,88 Eur, o atsakovei D. N. – 87,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimus atsakovei A. G., iš pastarosios ieškovei priteistina 2,80 Eur; o iš atsakovės U. I. L. - 6,92 Eur žyminio mokesčio.

44. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

45. Bylos duomenimis apeliacinėje instancijoje atsakovai patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: atsakovas A. A. už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur, atsakovės U. I. L. atstovas G. P. – 15 Eur, D. N. – 17 Eur, o A. G. – 5 Eur (nuo kitos dalies pastaroji buvo atleista teismo nutartimi) žyminio mokesčio; taip pat atsakovas A. A. bei atsakovė D. N. už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinius skundus sumokėjo po 130 Eur. Iš dalies patenkinus apeliacinius skundus, atitinkamai iš ieškovės atsakovei D. N. priteisiama 89,43 Eur, atsakovui A. A. - 90,92 Eur. A. G. – 3,68 Eur bei U. I. L. atstovui G. P. – 8,36 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovų ieškovei priteistas skolos sumas, t. y. iš atsakovo A. A. priteistą 266,22 Eur skolos sumą sumažinti iki 62,07 Eur, iš atsakovės R. A. priteistą 266,22 Eur sumą sumažinti iki 62,07 Eur, iš atsakovės U. I. L. priteistą 691,91 Eur sumą sumažinti iki 248,65 Eur, iš atsakovės D. N. priteistą 520,14 Eur sumą sumažinti iki 59,80 Eur, bei iš atsakovės A. G. priteistą 467,30 Eur sumą sumažinti iki 123,35 Eur; taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Kadangi atsakovės (bendrijos pirmininkės-likvidatorės) A. G. rašytiniai paaiškinimai gauti baigus nagrinėti bylą, todėl juos atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinius atmesti.

Priteisti ieškovo UAB „Admi“, į. k. 300527781, naudai 62,07 Eur (šešiasdešimt du eurus 7 ct) skolos iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 62,07 Eur (šešiasdešimt du eurus 7 ct) skolos iš atsakovės R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 248,65 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 65 ct) skolos iš atsakovės U. I. L., gim. (duomenys neskelbtini) (įstatyminis atstovas tėvas G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 59,80 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 80 ct) skolos iš atsakovės D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 123,35 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 35 ct) skolos iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo UAB „Admi“, į. k. 300527781 73,88 Eur (septyniasdešimt tris eurus 88 ct) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 87,15 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus15 ct) atsakovei D. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei UAB „Admi“, į. k. 300527781, 6,92 Eur (šešis eurus 92 ct) iš atsakovės U. I. L., gim. (duomenys neskelbtini) (įstatyminis atstovas tėvas G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bei 2,80 Eur (du eurus 80 ct) iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovo UAB „Admi“, į. k. 300527781, naudai iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti. “

Priteisti iš ieškovės UAB „Admi“ atsakovei D. N. 89,43 Eur, atsakovui A. A. - 90,92 Eur, A. G. – 3,68 Eur bei U. I. L. (įstatyminis atstovas G. P.) – 8,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei (Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkei-likvidatorei) A. G. 2019 m. kovo 12 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus su priedais.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė