Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo V. M. patikslinto ieškinio atsakovui D. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo panaikinimo, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi teismo nustatytu terminu nebuvo tinkamai pašalinti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Be kitų turinio elementų, procesiniame dokumente ypač svarbu tinkamai nurodyti procesinio dokumento dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką (reiškiamą reikalavimą), bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Tinkamas šių esminių procesinio dokumento turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-40-1120/2021).

Susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas visų Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyse nustatytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir reikalavimą tinkamam atsakovui, sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (78 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškovui nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas negali būti teisminio peržiūrėjimo dalykas ir teisme gali būti nagrinėjami savarankiški atskiri ieškinio reikalavimai, pareikšti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovui pakartotinai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra tinkamai suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas, ieškinys reiškiamas netinkamam asmeniui, taip pat pateikti neįskaitomi dokumentai (dokumentai ,,Pinigų priėmimo kvitas“), nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas negali būti teisminio peržiūrėjimo dalykas.

Iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, atsakovu įvardijo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), pareiškė reikalavimą – panaikinti Tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą. Šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovas sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teismui 2026 m. vasario 13 d. pateiktame patikslintame ieškinyje atsakovu įvardijo D. D.. Procesiniais dokumentais ieškovas reiškia vienintelį reikalavimą – panaikinti Tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (VTAĮ) 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Tarnybos nutarimas nėra teisminio peržiūrėjimo dalykas. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo esmės įsigalioja ir privalomas vykdyti, jei nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vartojimo ginčo šaliai, per įstatymo nustatytą terminą po to, kai vartojimo ginčas išnagrinėjamas ir dėl jo esmės priimamas vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, CPK nustatyta tvarka pareiškus ieškinį teisme prašant nagrinėti vartojimo ginčą iš esmės, ginčą, kylantį iš vartojimo teisinių santykių, iš esmės išsprendžia teismas pagal savarankiškus, t. y. atskirus, materialinius teisinius reikalavimus, kurių patenkinimo atveju būtų sukuriamos atitinkamos teisinės pasekmės – sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos (pavyzdžiui, išnyksta ieškovo prievolė grąžinti vartotojui jo už paslaugą sumokėtą kainą, pripažįstama, jog paslauga suteikta tinkamai, vartotojo reikalavimas yra nepagrįstas ir pan.), o ne peržiūrimas Tarnybos priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokio materialinio teisinio reikalavimo nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio dalyką, tačiau ieškovas per teismo nustatytą terminą to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimų, kurie nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. niekaip nekeičia ieškovo teisių ir pareigų apimties, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).

Minėta, kad pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 57 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 37 punktą).

Iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškovas nesutinka su Tarnybos sprendimu, kuriuo vartojimo ginčas, kilęs tarp V. M. ir D. D., išnagrinėtas iš esmės, įvardija, anot ieškovo, Tarnybos priimto sprendimo trūkumus, kuriuos nurodo ir atskiruoju skundu. Susipažinęs su ieškovo procesinių dokumentų turiniu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo. Ieškovas faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo esme, nenurodė (nepaaiškino), o pateiktame ieškinyje faktinį pagrindą sudarančios ieškovo įvardytos aplinkybės nurodomos ne konkrečiai, neaiškiai, tai yra ieškovo pateikto procesinio dokumento turinys suformuluotas taip, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kas konkrečiai sudaro bylos teisminio nagrinėjimo ribas, į kokias aplinkybes reikia atsikirsti kitai šaliai. Pažymėtina, kad būtent tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieškovo pareiga, dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas pareigos tinkamai įforminti ieškinį nesilaikė, šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus teismui teikė iš esmės analogiško pradiniam ieškiniui turinio procesinius dokumentus.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas tinkamai neįvykdė pareigos teismo nustatytu terminu ištaisyti pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.