Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams L. K. ir V. K. dėl su tėvų ir vaikų tarpusavio santykiais susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodytų trūkumų: 1) ieškovas nurodė „neturintis oficialios gyvenamosios vietos“ ir pateikė el. pašto adresą; 2) ieškovas nesuformulavo tikslaus ieškininio reikalavimo, vienur nurodo, jog jis kreipiasi dėl išlaikymo priteisimo iš tėvų atsakovų ir 30 000 Eur suma yra reikalinga nuosavam būstui įsigyti ir bent minimaliai atsigauti sanatorijoje, kitur nurodo, jog kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, be to, ieškovas nenurodė jokių aiškių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes; nenurodė liudytojų duomenų, jei tokių yra, kitų įrodymų buvimo vietos; prie ieškinio nėra pridedama priedų; 3) ieškovas pateikė tik vieną pareiškimo ir jo priedų egzempliorių, o tai neatitinka CPK 113 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, kuriame nustatyta, jog teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Be to, ieškovo pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, kai kurios apskritai be parašo; 4) ieškovas nenurodė, ar byla bus vedama per advokatą, nepateikė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 5) ieškovas pateikė atskirą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, tačiau pagal CPK 85 straipsnio 3 dalį įstatymas numato galimybę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas turi aiškiai nurodyti reiškiamus reikalavimus, juos įkainoti ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės teigdamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovo argumentu.

9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).

10. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

11. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

12. Ieškinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), be kita ko, ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (CPK 113 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne naudojantis trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovas teismo nustatytu terminu neištaisė teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, be kita ko, nesuformulavo aiškaus ieškinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje iš esmės pasisakė, kad iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio nėra aišku, kokio materialaus rezultato siekia ieškovas – ar neturtinės žalos atlyginimo, ar išlaikymo iš atsakovų priteisimo, ar nutarties uždrausti kištis į ieškovo privatų gyvenimą priėmimo. Kaip matyti iš ieškovo atskirojo skundo, ieškovas šio pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio trūkumo neginčija, nepaaiškina, kaip turėtų būti suprastas ir traktuojamas jo ieškinio reikalavimas. Be to, ieškovas taip pat nepateikė ir ieškinio bei jo priedų kopijų kitoms bylos šalims, nebandė šalinti šio ieškinio trūkumo ir nepaaiškino to priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepašalino anksčiau paminėtų ir teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, ir ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.

16. Dėl kitų pirmosios instancijos teisme nutartyje nurodytų trūkumų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes konstatavus esminį ieškinio trūkumą dėl jo dalyko (reikalavimo) neaiškumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas tik pastebi, kad įstatyme ieškiniui nustatyti reikalavimai neturi būti taikomi pernelyg formaliai, nes tokiu būdu gali būti nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą. Teisė į teisminę gynybą, be kita ko, turėtų būti prieinama ir asmenims, neturintiems pastovios gyvenamosios vietos adreso, bet galintiems nurodyti kitą susižinojimo su jais būdą, o trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiam nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir sulaukus pilnametystės, jei vaikas, dar būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo. Vaikui sulaukus pilnametystės, jis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į teismą išlaikymui priteisti ir šiam prašymui pagrįsti turi įrodyti, kad sulaukęs pilnametystės yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nustatytas dar esant nepilnamečiui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-698-775/2024). Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalį išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar konkrečia pinigų suma, bet ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.