- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- AN2-199-993/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo K. K. atstovės Dianos Višinskienės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)K. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta 475 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. vasario 27 d. 12.40 val. iki 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą iš anksto prieš atlikdamas manevrą nerodė įspėjamojo posūkio signalo, toliau važiuodamas nesilaikė eismo dalyvių elgesio normų, kurios grindžiamos savitarpio pagalba ir atsargumu, bei visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui. Priekyje važiavusio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodydamas įspėjamąjį posūkio signalą, pradėjo persirikiavimo manevrą iš antros eismo juostos į trečią eismo juostą, tuo pačiu metu paskui ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusio automobilio BMW vairuotojas, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo pradėjo persirikiavimo į trečią eismo juostą manevrą matydamas kliūtį, t. y. priekyje važiuojantį automobilį Toyota, BMW vairuotojas iš chuliganiškų paskatų sąmoningai ir tyčia, rodydamas savo išskirtinumą ir keldamas grėsmę eismo saugumui didino važiavimo greitį, Toyota automobiliui baigus persirikiavimo manevrą, nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio prie jo pavojingai priartėjo, bandė jį apvažiuoti iš kairės pusės, dėl ko jį kliudė, Toyota dėl tokių BMW vairuotojo veiksmų nuo smūgio pradėjo slysti šonu, tapo valdomas, užvažiavo ant apsauginių kelio atitvarų, juos pervažiavęs išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko kilo reali grėsmė priešpriešais važiavusiems kitiems eismo dalyviams, pastarieji buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, vengdami susidūrimo su automobiliu Toyota. Dėl automobilio BMW vairuotojo veiksmų buvo sužaloti du automobiliu BMW važiavę keleiviai, kuriems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, apgadintos abi transporto priemonės, kelio ženklai ir apsauginiai kelio atitvarai bei jų elementai. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 86, 127, 128 punktų reikalavimus.
2. K. K. atstovė advokatė Diana Višinskienė, nesutikdama su Institucijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies. Teismas nenustatęs, kad K. K. veikė tyčia ir chuliganiškai, tačiau pripažinęs, kad jis vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, jo veiksmus perkvalifikavo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą paskyrė minimalaus dydžio baudą ir teisės vairuoti atėmimą.
Šalies argumentai
3. K. K. atstovė advokatė Diana Višinskienė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti ją trumpesniam negu minimalus terminas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Teismas konstatavo, kad vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veiksmus perkvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Su tokia išvada nesutinka. Teismas nenustatė eismo įvykio būtinosios sąlygos. Netyrė abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmų (KET pažeidimų) galimo priežastinio ryšio su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais bei nenustatė būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-511/2017, 2K-7-1-693/2018). Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tada, kai konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ir jų turtui, aplinkai eismo situacija, kurioje eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų KET pažeidimų jo neišvengė. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu, kai, paeiliui vertinant ir atmetant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus, žiūrima, ar, paeiliui atmetus vieno eismo dalyvio veiksmus, pavojinga veika tęsiasi ir ar dėl jos padariniai vis tiek būtų kilę. Jeigu atsakoma neigiamai, vadinasi, KET pažeidusio asmens veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Analogiškai tikrinami kito KET pažeidėjo veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17- 489/2024).
3.2. K. K. atliko veiksmus, kurie nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Pirma, jis dėl objektyvių priežasčių nerodė posūkio signalo persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, tačiau tai neturėjo reikšmės eismo įvykio kilimui. Tą patvirtino ir ekspertas R. M., tą patvirtino ir transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas D. A. Antra, aplinkybė, kad jis persirikiavo į antrąją eismo juostą ir didino važiavimo greitį, neturėjo reikšmės eismo įvykio kilimui, nes transporto priemonei „Toyota“ persirikiuojant į antrąją eismo juostą, transporto priemonė „BMW“ jau važiavo antrąja eismo juosta. Tą patvirtina ir ekspertizės akto išvados 5 punktas. Trečia, ekspertizės akto išvados 6 punkte nurodyta, kad jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo reaguodamas į persirikiuojančią transporto priemonę „Toyota“ ir mažindamas važiavimo greitį, tačiau šis Ekspertizės akto išvados punktas yra paneigtas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Liudytoja A. M. 2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent ji pirmoji pamatė artėjančią transporto priemonę „Toyota“, dėl ko sušuko ir tik po tokios liudytojos reakcijos jis pamatė artėjančią transporto priemonę „Toyota“. K. K. bandė reaguoti į artėjančią transporto priemonę „Toyota“, tačiau nuo liudytojos A. M. sušukimo iki susidūrimo praėjo vos kelios akimirkos, todėl susidūrimo nepavyko išvengti. Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17-489/2024).
3.3. Nors ekspertas R. M. teismo posėdžio metu neatsakė į klausimą ar eismo įvykis būtų kilęs, jeigu transporto priemonė „BMW“ būtų važiavusi 50 km/val. greičiu, tačiau iš eksperto teismo posėdžio metu nurodyto suminio žmogaus reakcijos laiko ir stabdžių suveikimo laiko galima pagrįstai teigti, kad nagrinėjamoje situacijoje K. K., važiuodamas tiek 78,6 km/val., tiek 50 km/val. greičiu, nebūtų išvengęs susidūrimo su transporto priemone „Toyota“. Taigi, ir ši aplinkybė neturėjo reikšmės eismo įvykio kilimui. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus, būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-942/2017, 2K-95-697/2020).
3.4. Ekspertizės akto išvados penktame punkte nurodyta, kad prieš transporto priemonei „Toyota“ įvažiuojant į antrą eismo juostą, transporto priemonė „BMW“ jau važiavo antrąja eismo juosta, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės „Toyota“ vairuotojui nebuvo galimybės pamatyti transporto priemonės „BMW“. Šią aplinkybę patvirtino ir „Toyota“ vairuotojas D. A., apklausiamas 2025 m. kovo 6 d. posėdžio metu, nurodęs, kad per galinį ar/ir šoninį veidrodėlį matė persirikiuojančią transporto priemonę „BMW“, tačiau tikėjosi, kad padidinęs greitį spės persirikiuoti priekyje transporto priemonės „BMW“. Aplinkybę, kad transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas D. A. negalėjo nežinoti apie antrojoje eismo juostoje jau važiuojančią transporto priemonę „BMW“ patvirtina ir į bylą pateikta autoDNA transporto priemonės istorijos ataskaita, kuriame nurodyta, kad transporto priemonėje „Toyota“ įvykio metu buvo įmontuotas ir veikė aklosios zonos indikatorius, kuris veikia, t. y. ryškiai dega, kai kitoje eismo juostoje yra kliūtis, taip įspėdamas transporto priemonės vairuotoją. D. A. taip pat patvirtino, kad toks indikatorius buvo, transporto priemonė įvykio metu buvo techniškai tvarkinga, todėl aklosios zonos indikatorius turėjo veikti, o „Toyota“ vairuotojas jo nepaisė. Taigi, „Toyota“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, nepersirikiuodamas į antrąją eismo juostą, kuomet manevrui nebuvo pakankamo saugaus tarpo iš šono.
3.5. Be to, transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas D. A. posėdžio metu nurodė, kad vyko Jonavos kryptimi, nors iš karto po įvykio, bendraudamas su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais, D. A. nurodė, kad važiavo link Klaipėdos. Tai patvirtina policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kuriame matomas ir girdimas D. A., teigiantis, kad „važiavau iš pramonės, į Klaipėdą važiavau, nu link Klaipėdos“ vaizdo įrašo laikas 00:02:04-00:02:08 (paros laikas nuo 12:19:45 iki 12:27:12). Taigi, D. A. nebuvo nuoseklus savo parodymuose, o tai laikytina gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, D. A. nebuvo jokios objektyvios priežasties rikiuotis į antrąją eismo juostą, nes už 650 metrų nuo įvykio vietos yra posūkis Klaipėdos kryptimi, o Kelių eismo taisyklių 111 punktas nurodo, kad jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo kuo anksčiau persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį (stabdyti) joje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas D. A. nesilaikė kelių eismo taisyklių. Dėl visų šių D. A. veiksmų, vairuojant transporto priemonę „Toyota“, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, šių įrodymų nevertino.
3.6. Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, laikytina, kad būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti buvo transporto priemonės „Toyota“ vairuotojo D. A. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas tik dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nurodė, jog „dėl eismo įvykio yra kalti abu automobilio savininkai“. Teismas nesilaikė pareigos nuosekliai vertinti abiejų eismo dalyvių KET pažeidimų priežastingumą ir dėl šio priežastingumo tinkamai pasisakyti, todėl buvo padaryta teisės taikymo klaida, nes byloje nustatyti duomenys rodo, kad būtent transporto priemonės „Toyota“ vairuotojo D. A. padaryti KET pažeidimai sukūrė K. K. netikėtą, pavojingą situaciją ir tai buvo esminė pavojingos veikos sukeltų padarinių kilimo sąlyga. D. A. veiksmai, persirikiuojant į antrąją eismo juostą, kurioje jau važiavo K. K., taip sudarant netikėtą kliūtį, leido toliau vystytis priežastiniam ryšiui ir buvo esminė ir veikianti priežastis bei būtinoji ir pakankama sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti. Teismas nenustatė būtinosios sąlygos eismo įvykiui kilti ir nenustatė priežastinio ryšio pobūdžio. Šiuo pagrindu nutarimas yra naikintinas.
Šalies argumentai
3.7. K. K. viso proceso metu nurodė, kad jo vairuojamos transporto priemonės posūkio signalas neveikė dėl techninio gedimo. Į bylą buvo pateiktas ir defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad kairės pusės galinių žibintų kontaktai užsioksidavę, o į žibintus patenka vanduo ir drėgmė, nes nesureguliuotas bagažinės dangtis. K. K. veiksmuose nebuvo tyčios nerodyti posūkio signalo, dėl transporto priemonės defekto, posūkio signalų kontaktai galėjo neveikti tinkamai. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
3.8. Ekspertizės akto išvados 5 punkte nurodyta, kad „prieš automobiliui „Toyota“ įvažiuojant į antrą eismo juostą automobilis „BMW“ jau važiavo antra eismo juosta“. Taigi, konstatuota, kad K. K. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, dėl administracinio nusižengimo panaikinimo nepasisakė, todėl, administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo nutrauktina.
3.9. Nors Institucijos nutarime buvo nurodyta, kad K. K. pažeidė KET 4, 9, 86, 127, 128 punktus, tačiau nei Institucijos nutarime, nei pirmosios instancijos teismo nutarime nebuvo detalizuota, už kokius konkrečius KET punktų pažeidimus jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. KET 4 punktas numato pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, KET 9 punktas numato pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, o KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. K. K., tik išgirdęs liudytojos A. M. riksmą, sureagavo į artėjančią transporto priemonę „Toyota“, nes jis neturėjo galimybės sureaguoti anksčiau - priekinėje dešinėje keleivio vietoje sėdėjęs T. K. objektyviai trukdė pastebėti artėjančią transporto priemonę anksčiau. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja A. M. 2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu. Be to, galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2014).
3.10. KET 86 punkte numatyta pareiga vairuotojams prieš pradedant manevrą rodyti įspėjamuosius signalus, tačiau nagrinėjamu atveju K. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Taigi, patraukus administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį, jis buvo du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Nagrinėjamu atveju K. K. nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nėra aišku, kuo remiantis Institucijos nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 127 punktą. Tiek Institucija, tiek teismas formaliai konstatavo, kad nesilaikė kelių eismo taisyklių ir pažeidė KET 4, 9, 86, 127, 128 punktų reikalavimus, tačiau šių KET punktų pažeidimų nedetalizavo, nenurodė kiekvieno KET punkto pažeidimo aplinkybių ir dėl pažeidimo taikyto konkretaus ANK numatyto administracinio nusižengimo.
3.11. Egzistuoja sąlygos ir pagrindai neskirti K. K. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti trumpesnį, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalų trijų mėnesių terminą. Jis dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra sistemingas administracinių taisyklių pažeidėjas, taigi, šis nusižengimas yra atsitiktinis ir vienkartinis, o ne dėsningas jo elgesys, nulemtas sąmoningo visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog vien administracinės nuobaudos - baudos paskyrimas jam jau savaime sukels neigiamas pasekmes, todėl, remiantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, t. y. neatimti specialios teisės vairuoti transporto priemones, arba skirti trumpesnį nei minimalų administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teisme 2025 m. birželio 20 d. gautas K. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Atsiliepimas
5. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotų KET pažeidimų, byloje yra pakankamai duomenų, kad padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus. Vertinant apelianto versijos pagrįstumą, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Apeliantas ir jo atstovė ginčija visus jam inkriminuotus nusižengimus, nurodydami nepagrįstas versijas, tačiau visos keliamas versijos yra paneigtos tiek bylos duomenimis, tiek ir teismo metu nagrinėjant skundą teisme.
5.2. Apeliantas skunde pateikia iš bylos atskirus fragmentus, kurie išskirtinai naudingi tik jam pačiam, cituodamas ekspertizės išvadoje nurodytus nukentėjusiojo veiksmus, tačiau nutyli apie savo veiksmus, kurie analogiškai nustatyti minimoje ekspertizėje. Taip pat neįtikinami ir su KET reikalavimais nesuderinami teiginiai dėl posūkio signalo nerodymo. Skunde nurodoma, kad galiniai žibintai buvo užsiblokavę, tačiau nieko nenurodo apie priekinius žibintus, kurie taip pat nedegė. Be kita ko KET aiškiai nurodo, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms (KET 224 punktas), taip pat KET aptartas ir įspėjamųjų signalų rodymas esant posūkio šviesos signalui sugedus. KET 82 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, ranka: 82.1 p. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; 82.2 p. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį nerodė nei kairiojo, nei dešiniojo posūkio signalo, kas tik patvirtina vairuotojo tyčią.
5.3. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) bei sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Spręsdamas kaltės klausimą, teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-942/2017). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad apeliantas padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus ir turėjo realią galimybę išvengti eismo įvykio, tačiau pasirinko veikti priešingai, didindamas transporto priemonės greitį, kai jam kliūtis jau buvo aiškiai matoma, jis tiesiog trenkėsi į kitą transporto priemonę, taip aiškiai ignoruodamas visus saugaus elgesio reikalavimus. Taip pat labai tikėtina, kad jeigu apeliantas būtų važiavęs leistinu greičiu ir pamatęs kliūtį būtų ne didinęs važiavimo greitį, o priešingai jį mažinęs įvykio apskritai nebūtų įvykę.
5.4. Teismų praktikoje pažymėta, kad vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastiniam ryšiui nustatyti, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados - svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas - ne specialisto, o teismo kompetencija, ką šiuo atveju teismas ir padarė, tai yra įvertino visą duomenų visumą ir priėmė teisiškai pagrįstą ir teisingą sprendimą.
5.5. Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Šioje byloje yra nustatyta priešingai, tai yra nenustatyta, kad kažkurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga ir, kad abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, todėl apeliantas ir yra traukiamas atsakomybėn už tuos KET punktų pažeidimus, kurių reikalavimų jis nevykdė ir pagal tai atitinkamai kvalifikuotos veikos, kurias jis padarė.
5.6. Pažymėtina, kad ir byloje esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte yra aiškiai nurodoma, kad automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmai - viršydamas maksimalų leistiną greitį atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai nestabdė, bet didino važiavimo greitį ir susidūrė su automobiliu „Toyota“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Be kita ekspertizėje nustatyta ir tai, kad apeliantas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio reaguodamas į persirikiuojantį automobilį „Toyota“, mažindamas važiavimo greitį. Taigi Apeliantas matydamas kliūtį, matydamas, kad kitas automobilis jau persirikiuoja, nesiėmė jokių elementarių saugumo ir atsargumo priemonių, tyčia didino savo važiavo greitį, kuris jau ir taip miesto teritorijoje nebuvo priimtinas ir žymiai didesnis nei leistinas, turėdamas realią galimybę mažindamas savo važiavimo greitį išvengti susidūrimo, to nedarė, tai yra ne tik, kad nemažino važiavimo greičio, tačiau jį didino, kai kliūtis jam buvo matoma ir šie veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą ir sukėlė pavojingą situaciją. Taigi šioje situacijoje apeliantas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas tokį važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, matydamas kliūtį kelyje ir turėdamas galimybę išvengti eismo įvykio, tai ignoravo ir pasirinko priešingą elgesio būdą, tai yra didinti važiavimo greitį ir tiesiog trenkėsi į kitą transporto priemonę.
5.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi teiginiai, kad remiantis liudytojos, kuri važiavo kartu su apeliantu, parodymais, apeliantas neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio. Vis tik Institucija mano, kad šie parodymai yra nereikšmingi, kadangi jie paneigti tiek bylos duomenimis, tiek ir akivaizdu, kad tokie parodymai yra išskirtinai naudingi apeliantui, kadangi liudytoja A. M. vyko kartu su juo, kas reiškia, jog jie yra pažįstami ir galima daryti išvadą, kad tokiais parodymais siekta sušvelninti jo atsakomybę. Visų nusižengimų sudėtis, pagal atitinkamai pažeistus KET punktus yra įrodyta, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo.
5.8. Šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apelianto atžvilgiu netaikytina, o paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde prašoma administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti motyvuojant tuo, kad jo atlikti veiksmai nebuvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti, jie nėra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu; jis nepadarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo; skundžiamuose sprendimuose nebuvo detalizuota už kokius konkrečius KET pažeidimus jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir kitus nusižengimus; traukiant atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį, jis du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, arba skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
7. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad, kad K. K. pažeidė KET 4, 9, 86, 127, 128 punktų reikalavimus. KET 4 ir 9 punktai numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas KET 4 punkte nurodoma, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 86 punktas numato, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. <...>. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
9. K. K. Institucijos nutarimu, pakeistu pirmosios instancijos teismo nutarimu, nubaustas už tai, kad jis vairuodamas automobilį „BMW“, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą iš anksto prieš atlikdamas manevrą nerodė įspėjamojo posūkio signalo, toliau važiuodamas nesilaikė eismo dalyvių elgesio normų, kurios grindžiamos savitarpio pagalba ir atsargumu, bei visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui. Priekyje važiavusio „Toyota“, rodydamas įspėjamąjį posūkio signalą, pradėjo persirikiavimo manevrą iš antros eismo juostos į trečią eismo juostą, tuo pačiu metu paskui ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusio automobilio „BMW“ vairuotojas, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo pradėjo persirikiavimo į trečią eismo juostą manevrą matydamas kliūtį, t. y. priekyje važiuojantį automobilį „Toyota“, „BMW“ vairuotojas keldamas grėsmę eismo saugumui didino važiavimo greitį, „Toyota“ automobiliui baigus persirikiavimo manevrą, nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio prie jo pavojingai priartėjo, bandė jį apvažiuoti iš kairės pusės, dėl ko jį kliudė, „Toyota“ dėl tokių „BMW“ vairuotojo veiksmų nuo smūgio pradėjo slysti šonu, tapo valdomas, užvažiavo ant apsauginių kelio atitvarų, juos pervažiavęs išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko kilo reali grėsmė priešpriešais važiavusiems kitiems eismo dalyviams, pastarieji buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, vengdami susidūrimo su automobiliu „Toyota“. Dėl automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmų buvo sužaloti du automobiliu „BMW“ važiavę keleiviai, kuriems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, apgadintos abi transporto priemonės, kelio ženklai ir apsauginiai kelio atitvarai bei jų elementai. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtos nuobaudos.
10. ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už, <...> KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, <...>. Analizuojamu atveju nustatyta, kad K. K. nerodė įspėjamųjų posūkių signalų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad galinis posūkio signalas neveikė, tačiau tai administracinės atsakomybės nešalina. Automobilis dalyvaujantis eisme turi būti techniškai tvarkingas. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, <...>. Analizuojamu atveju nustatyta, kad K. K. pradėjo persirikiavimo į kitą eismo juostą manevrą matydamas kliūtį, t. y. priekyje važiuojantį automobilį „Toyota“, kuris rodė kairį posūkį, norėdamas persirikiuoti į trečią juostą bei judėdamas į kairę pusę. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Todėl K. K. pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
11. ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Atmetant apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl ANK nustatyta atsakomybė asmenims už KET pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (ANK 417 straipsnio 7 dalis). Analizuojamu atveju buvo apgadintos transporto priemonės, kelio ženklai ir apsauginiai kelio atitvarai bei jų elementai. K. K. atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį patrauktas pagrįstai ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą.
12. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Analizuojamu atveju K. K. vairuodamas paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių kilo reali grėsmė ir kiti eismo dalyviai („Toyota“ automobiliui įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą) buvo priversti staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. O būtent matydamas kliūtį didino greitį, nepaliko saugaus atstumo pavojingai priartėjo ir kliudė kitą automobilį. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Padarytų pažeidimų pasekoje buvo dviem asmenims nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šios nurodytos aplinkybės neginčijamai pagrindžia, jog ANK 417 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalis, 417 straipsnio 7 dalis, 423 straipsnio 2 dalis, 417 straipsnio 3 dalis, bei KET 4, 9, 86, 127, 128 punktų pažeidimai apeliantui yra inkriminuoti pagrįstai, tinkamai įvertinus visų įvykio aplinkybių visumą.
13. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, kad K. K. atlikti veiksmai nebuvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti, jie nėra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu, o eismo įvykį lėmė „Toyota“ vairuotojo D. A. veiksmai. Apygardos teismas vadovaujasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 26 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis. Šiame ekspertizės akte pateikiamas detalus eismo įvykio mechanizmas, aprašyti abiejų automobilių vairuotojų tikslūs veiksmai lėmę eismo įvykį. Nustatyta, kad abiejų automobilių vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Todėl K. K. šioje byloje patrauktas atsakomybėn pagal jo padarytus KET pažeidimus. Šiuo atveju nustatyta, kad eismo įvykį lėmė ne tik „Toyota“ vairuotojo veiksmai, kad jis viršydamas maksimalų leistiną greitį įvykio vietoje persirikiuodamas į antrą eismo juostą nepaliko saugaus tarpo iš šono ir joje susidūrė su kairiau važiavusiu automobiliu „BMW“, tačiau ir „BMW“ vairuotojo, tai yra K. K. veiksmai, nes jis viršydamas maksimalų greitį atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai nestabdė, bet didino greitį ir susidūrė su „Toyota“ automobiliu. Ekspertizės aktą surašęs R. M. apklaustas apylinkės teisme paaiškino, kad jeigu „Toyota“ nebūtų rikiavusis, nebūtų eismo įvykio. „BMW“ nestabdė, didino greitį. Nėra priežasčių teigti, kad „BMW“ vairuotojas galėjo nematyti „Toyota“ automobilio ir bylos medžiagoje tokių duomenų nebuvo. Automobilio „Toyota“ vairuotojas turėjo galimybę išvengti įvykio nepersirikiuodamas, kuomet manevrui nebuvo pakankamo tarpo, o „BMW“ vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo reaguodamas į persirikiuojantį „Toyota“ automobilį ir mažindamas greitį. Kietųjų dalelių šleifas atsiranda vienai iš priežasčių akseleruojant automobilį. Dalelių debesis ir skaičiavimai rodo, kad „BMW“ prieš susidūrimą greitėjo. Šie eksperto parodymai patvirtina jo ekspertizės aktą ir bylos įrodymų visumą.
14. Apygardos teismas įvertinęs aptartus duomenis (Ekspertizės aktą, eksperto paaiškinimus), taip pat peržiūrėjęs vaizdo įrašus ir nuotraukas prijungtus prie bylos, susipažinęs tiek su K. K. paaiškinimais, tiek ir D. A. paaiškinimus bei įvertinęs kitus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis sprendžia, kad K. K. veiksmai, tai yra tai, kad jis matydamas kliūtį didino važiavimo greitį sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jis turėjo galimybę išvengti eismo įvykio reaguodamas į persirikiuojantį automobilį, mažindamas greitį, tačiau elgėsi priešingai, greitį didino.
15. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentuojant, kad tai kitos transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET ir tik jis kaltas dėl eismo įvykio. Visgi, apygardos teismas dėl aptariamo nusižengimo pasisako tik tiek, kiek tai susiję su apelianto atliktais veiksmais, susijusiais su tuo, kad jis nestabdė atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai, o priešingai greitį didino, t. y. neišeinat iš K. K. suformuluoto administracinio nusižengimo kaltinimo ribų. Šiuo atveju argumentai, kuriais siekiama įrodyti kito vairuotojo atliktų veiksmų neteisėtumą laikytini pertekliniais. Iš tiesų ekspertizės akte nustatyta, kad tiek „Toyota“, tiek „BMW“ vairuotojų atlikti veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad kito eismo dalyvio KET neatitinkančių veiksmų atlikimas (šiuo atveju „Toyota“ vairuotojo), nesuteikia teisės kitiems vairuotojams („BMW“ vairuotojui) nesilaikyti KET, šiuo atveju matant kliūtį didinti greitį. Dėl to ir aplinkybės, kad „Toyota“ automobiliui persirikiuojant, „BMW“ automobilis jau buvo antroje juostoje ir jo automobilio vairuotojas turėjo matyti (veikė aklosios zonos indikatorius) ir matė „BMW“ (patvirtino posėdyje) (bei tolimesni „Toyota“ veiksmai, kaip paaiškino jo vairuotojas – kiek galėjo dar paspaudė, bet nespėjo), K. K. atsakomybės nešalina. Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl D. A. parodymų, kuria kryptimi jis vyko, bei apeliaciniame skunde pateikiamas vertinimas, jog jam nebuvo jokios objektyvios priežasties rikiuotis į antrąją eismo juostą šiuo atveju reikšmės faktinių aplinkybių vertinimui neturi. Automobilių važiavimo kryptis ir eismo įvykio mechanizmas, faktinės aplinkybės nustatytos ir yra aiškios. Tuo tarpu vertinimas, kad „Toyota“ vairuotojui nereikėjo rikiuotis yra subjektyvus ir niekaip neįtakojantis faktinių eismo įvykio ir nustatytų KET pažeidimų vertinimo.
16. Iš apeliaciniame skundo argumentų matyti, kad jame nesutinkama su ekspertizės akto išvada, kad K. K. turėjo galimybę išvengti susidūrimo reaguodamas į persirikiuojančią transporto priemonę „Toyota“ ir mažindamas važiavimo greitį. Šį savo nesutikimą grindžiant liudytojos A. M. parodymais, aplinkybe, kad priekinėje dešinėje keleivio vietoje sėdėjęs T. K. objektyviai trukdė K. K. pastebėti artėjančią transporto priemonę anksčiau, bei teismų praktika, jog vertinant vairuotojo veiksmus, negalima reikalauti, kad jis visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį. Vis dėlto, nei liudytojos subjektyvus situacijos vertinimas, nei apelianto teiginiai, kad jam keleivis trukdė pastebėti artėjančią transporto priemonę nepaneigia ekspertizės akto išvadų. Apygardos teismas įvertinęs vaizdinę medžiagą sutinka, kad K. K. turėjo galimybę išvengti įvykio. „BMW“ vairuotojo veiksmai rodo, kad jis matė „Toyota“, tačiau didino greitį. O versija, kad „BMW“ vairuotojas neturėjo galimybės sureaguoti anksčiau vertinama, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kuri iš esmės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos.
Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės
17. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti trumpesniam negu minimalus terminas. K. K. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas už nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. K. K. skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam (trijų mėnesių) terminui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliantui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas proporcinga padarytam nusižengimui ir apelianto asmenybei.
18. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas tokių išskirtinių aplinkybių kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti nenustatė.
19. Apeliaciniame skunde prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nurodomos aplinkybės susijusios su K. K. charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir tai, kad šis nusižengimas yra atsitiktinis. Nurodoma, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra sistemingas administracinių taisyklių pažeidėjas. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės būdingos daugumai nusižengimus darančių asmenų. Šios aplinkybės iš tiesų patvirtina, kad K. K. pagrįstai administracinio poveikio priemonė paskirta minimaliam terminui. Įvertinus Administracinių nusižengimų registro išrašą apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad K. K. nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau per laikotarpį buvo 3 kartus baustas administracine tvarka, du kartus už naudojimąsi mobiliu telefonu ir vieną kartą už greičio viršijimą, šios aplinkybės vertinamos kaip charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn patrauktą K. K. Taip pat nėra pagrindo spręsti apie administracinių nusižengimų mažesnį pavojingumą, jie padaryti, mieste, esant intensyviam eismui. Byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad K. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtakos įprastiniam K. K. gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti K. K. atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkinamas. Netenkinus apeliacinio skundo nėra pagrindo spręsti dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo, todėl prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti.
K. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės prašymą priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.