Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-325-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-23
Bylos Nr.: e2S-325-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05297-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „R.“

Kategorijos

3.2.9.13Kiti pareiškimo palikimo nenagrinėto atvejai
3.3.2.4Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-325-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05297-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3. (S)

ŠIAULIŲ apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-608-1028/2025, kuria išnagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ ieškinio dėl darbo ginčo palikimo nenagrinėtu klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R.“ ieškinys, kuriuo ieškovė nesutikdama su Šiaulių darbo ginčų komisijos 2024-10-03 sprendimu darbo byloje Nr. APS-4-18311/2024, prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio su dienpinigiais, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos išieškojimo iš ieškovės ir priteisti iš ieškovės atsakovui 4 260,63 Eur dienpinigius ir 1 558,77 Eur netesybas nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškovė ilgą laiko tarpą tinkamai neatsiskaitinėjo su atsakovu, kaip šalių buvo sutarta ir kaip numatyta teisės aktais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui paliko nenagrinėtą.

4. 2025 m. vasario 13 d., 13.15 val., buvo paskirtas teismo posėdis. Ieškovei šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai, paštu 2025 m. sausio 9 d. (b. l. 67), ką patvirtina pašto grąžinta pažyma. Ieškovės įgaliotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo atstovė 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pranešimas apie teismo posėdį ieškovei įteiktas, ieškovė ieškinyje nurodė, kad byla teismo posėdyje nebus vedama per advokatą, o ieškovės įgaliotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsakovo atstovė teismo posėdyje dalyvavo, ir nėra pagrindų priimti sprendimą už akių, sprendė ieškinį palikti nenagrinėtu.

6. Pažymėjo, kad darbo bylų atveju nėra numatyta procesinių išimčių tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta proceso dalyviai. Ieškinį palikus nenagrinėtu, nėra teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl įsiteisėja darbo ginčų komisijos sprendimas. Atitinkamai ieškinį palikus nenagrinėtu, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, įsiteisės ir bus vykdytinas darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. DGKS-7657 darbo byloje Nr. APS-4-18311/2024.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu (ieškovė) UAB „R.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės tokį elgesį, kai ji neatvyksta į teismo posėdį, kurį būtų galima laikyti pasyviu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesu ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė šiuo atveju buvo aktyvi ir nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu laiku pateikė ieškinį, kurį teismas pirmiausia atsisakė priimti nurodydamas ganėtinai abstrakčius ir sunkiai suprantamus ieškinio trūkumus: ieškinio priedai neišversti į atsakovui suprantamą kalbą, apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) ieškinyje nurodytu adresu, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir teismas nurodo, kad nesant tokių duomenų tikėtinai būtų neįmanoma informuoti atsakovą apie teismo procesą, ieškinys nėra argumentuotas ir t.t. ( žr. 2024-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartis);

7.2. Pažymi, kad teismas jau nuo pat pradžių nenorėjo nagrinėti šios bylos. Nežiūrint į tai, ieškovė buvo aktyvi, ji atliko visų priedų vertimus, pateikė papildomus įrodymus, patikslino ieškinio argumentus, ir aiškiai išreiškė savo poziciją dėl ginčo esmės ir ją pilnai palaikė, taip pat nežiūrint į tai, kad atsakovas kitos šalies pilietis, nurodė, kad ši byla vis dėl to turi būti nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme. Ieškovė taip pat išreiškė savo poziciją, kad bylą galima nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant;

7.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovei neatvykus į teismą, teismas pagal pateiktus įrodymus negalės tinkamai išnagrinėti šios bylos. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima laikyti, kad ieškovė šiuo atveju neatvykdama į teismo posėdį piktnaudžiavo savo teisėmis ir buvo pagrįstas pagrindas teismui ieškinį palikti nenagrinėtu;

7.4. Šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad apeliantė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas - CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, dėl ko nepagrįstai patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą;

7.5. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą papildomai atsakovui priteisė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės įsitikinimu teismas šias išlaidas priteisė nepagrįstai, nes byla nebuvo išnagrinėta iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. P. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas nurodo, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau joks apeliantės atstovas (nei įgaliotas apeliantės darbuotojas, nei advokatas) į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą apeliantės atstovui nedalyvaujant neprašė, taip pat nebuvo gautas ir atsakovo prašymas priimti byloje sprendimą už akių;

8.2. Atskiruoju skundu apeliantė ginčija aplinkybę, jog jos elgesys proceso metu buvęs pasyvus. Pasak apeliantės šiuo konkrečiu atveju teismas netgi nevertino ar apeliantės tokį elgesį, kai ji neatvyksta į teismo posėdį, buvo galima laikyti pasyviu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesu ir pan. Savo aktyvumą procese apeliantė grindžia tuo, jog apskundė teismui jai nepalankų DGK sprendimą, po ko, teismo įpareigota, taisė ieškinio trūkumus. Su tokia apeliantės pozicija negalima sutikti. Vien ta aplinkybė, jog apeliantė kreipėsi į teismą, dar nepatvirtina jos, kaip proceso šalies, aktyvumo procese. Lygiai taip pat aktyvumo procese neparodo ir ieškinio trūkumų šalinimo faktas - pateikusi ieškinį su akivaizdžiais procesiniais trūkumais, apeliantė pirmosios instancijos teismo buvo įpareigota ieškinio trūkumus pašalinti, t. y. pateikti ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus;

8.3. Pažymėjo, kad pašalinus ieškinio trūkumus, apeliantės aktyvumas procese baigėsi. Kaip minėta, joks apeliantės atstovas (nei įgaliotas apeliantės darbuotojas, nei advokatas) į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą apeliantės atstovui nedalyvaujant neprašė. Bandymas derėtis dėl taikaus ginčo išsprendimo nutrūko nesulaukus iš apeliantės jokių konstruktyvių pasiūlymų. Toks apeliantės elgesys vertintinas kaip siekis vilkinti procesą, tuo piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas, kartu atkreipdamas dėmesį ir į darbo ginčų nagrinėjimo principus, ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtu;

8.4. Atsakovas nurodo, kad CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi dėl apeliantės veiksmų atsakovas yra priverstas ginti savo teises ir teisėtus interesus, teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, apeliantei tenka pareiga atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškovės ieškinį atsakovui teismo posėdyje paliko nenagrinėtą.

Dėl atskirojo skundo esmės

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės (apeliantės) ieškinį atsakovui paliko nenagrinėtą.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovei (apeliantei) ir jos atstovui neatvykus į 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir jos atstovas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimą teismo neinformavo, prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, neatvykimą pateisinančių priežasčių nepateikė, nusprendęs, kad nėra pagrindų sprendimo už akių priimti, 2025 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

14. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nenustatė, kad ieškovei (apeliantei) neatvykus į teismą, teismas pagal pateiktus įrodymus negalės tinkamai išnagrinėti šios bylos. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima laikyti, kad apeliantė šiuo atveju neatvykdama į teismo posėdį piktnaudžiavo savo teisėmis ir buvo pagrįstas pagrindas teismui ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių apeliantės atskirojo skundo argumentų.

15. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

16. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu.

17. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

18. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei ieškovė (apeliantė), nei jos atstovas į 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, taip pat prašymo atidėti teismo posėdį, nurodant svarbias neatvykimo priežastis ir pateikiant tą pagrindžiančius įrodymus. Iš esmės šių aplinkybių neginčija ir ieškovė, tačiau atskirajame skunde dėsto argumentus, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybių, kad apeliantė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas - CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, dėl ko nepagrįstai patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pasekmių taikymo visais atvejais turi įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su Šiaulių darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-4-18311/2024, prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio su dienpinigiais, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos išieškojimo iš ieškovės ir priteisti iš ieškovės atsakovui 4 260,63 Eur dienpinigius ir 1 558,77 Eur netesybas nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos. Minėtą ieškinį dėl darbo ginčo nagrinėjimo pateikė teismui 2024 m. lapkričio 4 d., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. per 1 mėnesį. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbdavė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė (apeliantė) nesidomėtų bylos eiga ar kad nebepalaikytų savo ieškinio reikalavimų. Priešingai, matyti, kad ieškovė aktyviai naudojasi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis: ieškinį tikslino 2024 m. gruodžio 9 d, siekė įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jos reikalavimus. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galėtų spręsti, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Esant šioms aplinkybėms, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje kilęs darbo ginčas dėl darbo užmokesčio su dienpinigiais, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos išieškojimo iš ieškovės, ieškinio reikalavimui yra nustatyti trejų metų ieškinio senaties terminai (DK 15 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė (jos atstovas) neatvyko į 2025 m. vasario 13 d. paskirtą teismo posėdį, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės (apeliantės) veiksmus veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar laikyti tai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 straipsnis).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos (jos atstovo) neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nėra pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

25. Teismas, nepriimdamas apeliacine tvarka galutinio sprendimo, neturi pagrindo šalims paskirstyti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, tiek apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tiek atsakovo prašymo pagrįstumas apeliacinėje instancijoje iš esmė nevertintini. Galutiniu procesiniu sprendimu bylą išnagrinėjęs iš esmės pirmos instancijos teismas turės pagrindą paskirstyti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šalims (CPK 93 straipsnio nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti darbo ginčo bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Alma Jurgelienė