- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-998-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02505-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Kreditorius
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Skolininkas
- Z. K., E. K.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.5.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.11Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.4.1.11.1Leistinumas, kreditoriaus pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo keliami reikalavimai, pareiškimo priėmimas ir atsisakymas jį priimti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2923-832/2015, iškeltoje pagal kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą skolininkams Z. K. ir E. K. dėl teismo įsakymo išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti solidariai iš skolininkų Z. K. ir E. K. 95,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas: 3,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 24,20 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame skolininkai turi bendrosios nuosavybės teise butą ir jiems dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas jų priežiūrai. Taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį buto adresu į pašto dėžutę buvo pateikiama sąskaita su nurodyta priskaičiuota suma, tačiau skolininkai prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015-07-21 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl 95,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų Z. K. ir E. K.. Teismas pažymėjo, kad teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kreditorius be kitų reikalavimų prašė priteisti iš skolininko 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias nurodo patyręs už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei pridėjo 2011-12-13 teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011-S-13, pasirašytą tarp UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „SKOLOS LT“, susitarimą Nr. 1 prie teisinių paslaugų sutarties Nr. 2011-S-13, 2015-07-17 mokėjimo nurodymą, 2015-07-01 paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, 2015-07-01 UAB ,,SKOLOS LT“ išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. Kadangi nagrinėjamu atveju su pareiškimu į teismą kaip kreditoriaus atstovė kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti kreditorės darbuotoja, duomenų apie tai, kad kreditorė byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nebuvo, teismas vertino, kad nėra pagrindo priteisti UAB ,,SKOLOS LT“ kreditoriaus sumokėtus 24,20 Eur už suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) nuostatos nenumato galimybės priimti teismo įsakymą iš dalies tenkinant kreditoriaus reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškimas, kuriame pareikštas kreditorės reikalavimas išieškoti išlaidas ne už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, yra aiškiai nepagrįstas, o aiškiai nepagrįstas pareiškimas negali būti priimtas (LR CPK 435 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Žirmūnų būstas“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, konstatuodamas, jog LR CPK XXIII skyriaus nuostatuose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Pažymėtina, jog minėtame skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditorės reikalavimas buvo prašymas priteisti iš skolininko 95,63 Eur, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl, kreditorės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 95,63 Eur skolos ir 3,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo; 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,68 EUR už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o LR CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas. Be to, minėtas teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (pvz. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tuo pagrindu, kad vienas iš pareiškime nurodytų reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas priteisimo yra aiškiai nepagrįstas.
LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jei pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti; yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės; skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė; skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos (LR CPK 431 straipsnio 2 dalis). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus, jie šalinami LR CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka LR CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.
Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinį kreditorės reikalavimą dėl išlaidų už juridinio asmens UAB ,,SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiškiai nepagrįstu reikalavimu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis kasacinio teismo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), toks reikalavimas negali būti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiškiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties, kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti išlaidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patenkinimas. Dėl apeliantės argumentų, kad LR CPK nuostatos nedraudžia priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš tiesų LR CPK XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. Tačiau iš kitos pusės, išdavus teismo įsakymą dėl apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas ir atsisakius priimti jos pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už UAB ,,SKOLOS LT“ suteiktą teisinę pagalbą, būtų iškreipta paties sumarinio proceso esmė. Šio procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos LR CPK XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi ir procesinių reikalavimų išsprendimo apimtimi) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais. Išdavus teismo įsakymą dėl apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas ir atsisakius priimti jos pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, pirma, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymą dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį). Antra, atsisakius priimti pareiškimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliaciją ir pareikšti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties (LR CPK 435 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretūs procesai – išieškojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Taigi, šios aplinkybės, taip pat CPK XXIII skyriuje įtvirtinti reikalavimai teismo įsakyme nurodyti ne tik priteisiamą skolą, tačiau ir išvestinius reikalavimus (jei tokie buvo pareikšti) (LR CPK 436 straipsnis), teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimas (LR CPK 436 straipsnio 7 dalis), leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei visų pareiškimo reikalavimų patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (LR CPK 435 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą dėl 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodo apeliantė, būtent tokios praktikos laikosi apeliacinės instancijos teismai spręsdami analogiškus ginčus (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1864-590/2015; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1804-553/2015; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1008-569/2015). Taip pat pažymėtina, kad konkrečiu atveju atsisakymas priimti pareiškimą dėl aiškiai nepagrįsto reikalavimo priteisti iš skolininkų 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, neužkerta kelio kreditoriui pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl kitų reikalavimų patenkinimo.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą LR CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas, objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, dėl to bylą išsprendė teisingai. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti kreditorei.