- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1008-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02504-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Kreditorius
- UAB „Vėtrungės būstas“
- Skolininkas
- D. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjokreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d.nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-2922-853/2015pagal kreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ pareiškimą skolininkei D. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Vėtrungės būstas“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 90,17 Eur skolos; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidų: 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 24,20 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 3,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės D. L..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d.nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo vertinimu, kadangi su pareiškimu į teismą kaip kreditoriaus atstovė kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti kreditoriaus darbuotoja, o duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, todėl nėra pagrindo priteisti UAB ,,SKOLOS LT“ kreditoriaus sumokėtus 24,20 Eur už UAB ,,SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nurodė, kad CPK nuostatos nenumato galimybės priimti teismo įsakymą, iš dalies tenkinant kreditoriaus reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, pareiškimas, kuriame pareikštas kreditoriaus reikalavimas išieškoti išlaidas ne už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas yra aiškiai nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Vėtrungės būstas“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d.nutartį ir kreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės D. L. atžvilgiu priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui svarstyti ši naujo.
Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai nurodė, jog nėra numatyta galimybės tenkinti kreditoriaus pareiškimo iš dalies, kadangi, tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje nurodyta tvarka. Tačiau, toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos. Apeliantės nuomone, minėtame skyriuje nėra numatyto draudimo išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Nurodo, kad pagrindinis kreditorės reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininkės 169,85 Eur skolos, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl 169,85 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi kreditorės reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek jų dalis, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimą atsisakytina priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė(CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
CPK 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą, ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. CPK 435 straipsnio 2 dalyje, taip pat, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės reikalavimą dėl išlaidų už juridinio asmens – UAB ,,SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimą kvalifikavo aiškiai nepagrįstu reikalavimu. Remiantis kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog toks reikalavimas negali būti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiškiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties. Kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti išlaidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Apeliantės reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja tada, kai pareiškimu yra reiškiami aiškiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. Tačiau, išdavus teismo įsakymą dėl apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas, ir atsisakius priimti jos pareiškimo dalį dėl reikalavimo kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, būtų iškreipta sumarinio proceso esmė. Šio procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų, ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi ir procesinių reikalavimų išsprendimo apimtimi) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais. Išdavus teismo įsakymą dėl apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas, ir atsisakius priimti jos pareiškimo dalį dėl reikalavimo kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymą dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį). Tokiu atveju susidarytų tokia situacija, jog atsisakius priimti pareiškimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliaciją ir pareikšti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretūs procesai – išieškojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Nagrinėjamu atveju apeliantėpareiškė vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.