Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškotyra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškotyra“ apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miškotyra“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis teisinės gynybos į apeliacinės instancijos teismą, aiškinimo ir taikymo.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei UAB „Miškotyra“ dėl skolos priteisimo. Teismas priteisė iš atsakovės 685,45 Eur skolą, 131,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (685,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB ,,Miškotyra“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė atsakovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, teismo nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis palikta nepakeista, atsakovei nustatytas naujas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi apeliantės UAB „Miškotyra“ apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki 2018m. gegužės 7 d. apeliantė UAB „Miškotyra“ teismo nustatytų trūkumų nepašalino, todėl apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžintinas apeliantei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė UAB ,,Miškotyra” pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuriuo prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjai nepatvirtinus bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis, 117 straipsnio 3 dalis, 122 straipsnio 2 dalis; 123 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 124 straipsnio 2, 3 dalys, 182 straipsnio 4 punktas, 185 straipsnio 1 dalis) turėjo būti patvirtintos (CPK 177 straipsnio 3 dalis); 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjai tiesiogine tyčia pažeidus paskelbtus ir galiojančius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, CPK 306 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:teismas procesinius dokumentus įteikia registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 straipsnio1–4 dalyse numatytiems asmenims diena (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis) ir tik todėl atsakovė iki 2018 m. gegužės 7 d. teismo nustatytų trūkumų nepašalino. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK numatytais būdais atsakovei niekas neįteikė;juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teigia, jog CPK 306 straipsnio 3 dalyje yra panaudotas skiriamasis jungtukas ,,arba”, todėl pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį juridinio asmens apeliacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai arba valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Teigia, jog tik prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, ko pasekoje akivaizdu, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytas reikalavimas pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius turint aukštąjį teisinį išsilavinimą pažeidė Lietuvos Respublikoje paskelbtus ir galiojančius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, CPK 306 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš atskirajame skunde suformuluotų prašymų nustatyta, jog apeliantė kelia klausimą dėl dviejų pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo, tai yra dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1522-881/2018, taip dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties. Iš atskirojo skundo turinio, jame nurodytų argumentų bei apeliantės išreikšto aiškaus nesutikimo su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi, matyti, kad apeliantė atskiruoju skundu siekia pirmos instancijos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia procesinių kliūčių išnagrinėti pateiktą atskirąjį skundą, apeliantei išaiškinant, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis nėra ir negali būti šios bylos objektas, nes minėta nutartis jau buvo patikrinta apeliacine tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismas, nustatęs, jog apeliantė nepašalino teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi apeliantės UAB ,,Miškotyra“ apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b.l. 44). CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Taip iš karto neatsisakant priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą. Jeigu asmuo per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė apeliantei 14 dienų terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo, trūkumams pašalinti. Teismas atsakovei išaiškino, kad remiantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, apeliacinį skundą surašo advokatas, o juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Miškotyra“ atstovas V. P. kartu su apeliaciniu skundu privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius turint aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (b.l. 26). Be to, teismas nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką bei pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytais trūkumais pateikė atskirąjį skundą (b.l. 27-30). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo vasario 8 d. nutartį palikdamas nepakeistą, apeliantei nustatant naują 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. įteikimo dienos, pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (b.l. 37-39). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, todėl apeliantė, siekdama pasinaudoti savo teise į apeliaciją privalėjo teismo įpareigojimus įvykdyti nustatytu terminu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį atsakovei išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis.CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis).Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismams ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Sprendžiant klausimą, ar proceso dalyviui buvo tinkamai siunčiami ir įteikti procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis, reikia vadovautis minėtais įstatyminiais teisės aktais.CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys, kuriems teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Byloje nustatyta, jog apeliantė UAB ,,Miškotyra“ turi EPP paskyrą ir prieigą prie šios paskyros. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) minėtos Taisyklės buvo pakeistos jas išdėstant nauja redakcija, tačiau tiek ankstesnėje Taisyklių redakcijoje, tiek dabar galiojančioje numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė UAB ,,Miškotyra“) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje (Aprašo 21 punktas) ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato paskyrą EPP sistemoje. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo paskyroje EPP sistemoje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą EPP sistemoje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas). Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.Taisyklių 35 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Miškotyra“ yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Byloje nėra duomenų, jog UAB ,,Miškotyra“ būtų atsisakiusi Taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. LITEKO sistemoje, tiek pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodyta, jog UAB ,,Miškotyra“ gali matyti civilinės bylos medžiagą, tai yra apeliantei nustatytas bylos matomumas. LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog UAB „Miškotyra“ kaip EPP sistemos vartotojai procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis apeliantei negalėjo būti siunčiama per EPP.CPK 175¹ straipsnio 10 dalis numato, jog šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Remiantis nurodytu reglamentavimu, laikytina, kad apeliantei 2018 m. balandžio 13 d. (penktadienis) per EPP išsiųstos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos prasidėjo 2018 m. balandžio 16 d. (pirmadienis – pirma termino diena) ir baigėsi 2018 m. balandžio 30 d. (paskutinė termino diena). Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 6 dalis numato, jog procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantei nustatytas 14 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigėsi 2018 m. balandžio 30 d. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog apeliantė teismo nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi, apeliantės UAB ,,Miškotyra“ apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismo veiksmai, informuojant proceso dalyvį apie civilinės bylos eigą elektroninių ryšių priemonėmis, atitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, neprieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu proceso inicijavusios pačios apeliantės, elgesys – nesidomėjimas bylos eiga ir teismo nustatytų trūkumų nepašalinimas teismo nustatytu terminu vertintinas kaip teisiškai nekorektiškas, neatitinkantis CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų bendrųjų šalies pareigų – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir domėtis bylos eiga. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Apeliantė yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 7 d. motyvuojamoje nutarties dalyje, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad apeliantė teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės UAB ,,Miškotyra“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.